7 ratai Pragaro ir dovanai dovanotas Rojus – arba, kaip aš suspėjau apsirengti “SvetL”

      

.

2021.07.08.

01.15 – 04.15

Valdymo sistema atliko programinius pakeitimus strateginės orientacijos procesuose mūsų planetos civilizaciniam vystymuisi. ( http://www.salvatorem.ru/?page_id=3851 ) Būtent šiomis eilutėmis ir noriu pradėti savo pasakojimą.

Kodėl ?

Todėl, kad vėl gimiau. Arba išsilaisvinau. Kaip “reperio tašką”, prisimenu 2022m. sausį.

Būtent tada, arba maždaug tada, pradėjau netekti savo ydų. Atvirai sakant, parašiau 5 – 6 lapų istoriją, bet nesu įsitikinęs, kad ji bus palankiai priimta kiekvieno, kas skaitys šį atsiliepimą. Ten labai daug purvo. Blogio. Išvirkštinio gyvenimo.

Dabar būsiu daug – maž lakoniškas :

daug kartų kritau į dugną, turėjau nemažai ydų :

Rūkiau.

Vartojau narkotikus,

Gėriau alkoholį,

Porno,

Apgavystės,

Azartiniai lošimai.

Kalėjime sėdėjau beveik 10 metų (narkotikai).

Kartais buvau piktas ir agresyvus.

Kitoje svarstyklių pusėje reikėtų pažymėti:

Vertingas sąžinės kanalas (buvo duotas iš prigimties).

Vidinis gėris.

Atlaidumas.

Lankstus protas.

Greitas mąstymas.

Gebėjimas bendrauti su žmonėmis, rasti kompromisus, sugebėjimas įtikinti.

Čia aš ir nestebau, kai nuo 2022m.sausio prasidėjo stebuklai… Pas Piotrą Mamonovą išgirdau frazę : “Kai Dievas gydo – jis atima norą.”

Ak, kaip aš ją pajaučiau…

Na negyvenau aš iki 2022 metų, iki sausio. Kažkaip – tai ten … egzistavau. Ir girdėti negirdėjau apie tikrą gyvenimą. Ir žinoti nežinojau. O gyvenimas – tai – ŠTAI JIS. Jis visą laiką buvo šalia, tik neleido paimti. Todėl kad kažkas (žinome kas), nusprendė padaryti jį tokį, primestinį. Tik dabar, berašydamas( ir buvau pertraukėlės išėjęs pasivaikščioti) SUVOKIAU PILNĄJA PRASME, ant kiek buvau vedamas. Žinojau, kad tas poelgis šlykštus, kad kils problemų padarius jį – bet vis tiek dariau. Srėbiau paskui. Amžinas uždaras ratas. Truputį nuklydau – atleskite, tęsiame.

Pradėjo atkristi ydos ( dabar aš suprantu, kad Žemė nubudo ir perėmė valdymą į savo rankas, būtent šis faktas padėjo man praregėti, sakykim taip, jos globoje). Tiesiog – viens ir nesinori daugiau žiūrėti filmų ir serialų. Du – nebenoriu žaisti kompiuterinių žaidimų. Trys – abejingas alkoholiui. Tai buvo ištęsta laike. Pasikeitė mityba. Pusę metų nevalgiau mėsos, pykino net nuo kvapo. Rimtai kovojau tik su rūkymu. Rūkiau ilgiau nei 25 metus, dariau kelis bandymus ir vienas iš jų buvo vainikuotas sėkme!

Ir aš ieškojau visą tą laiką!

O kaip aš ieškojau! Perariau visą internetą, susidurdamas su visokiausiais guru, meistrais ir kitokiais šarlatanais. Netikėkite. Netikėkite niekuo ! 99% melo ir apgaulės.

Ir tegul jie patys šventai tiki, kad neša šviesą – netikėkit. Jeigu tu neseniai prabudai, nesupranti kas vyksta, drebėdamas ieškai- niekuo netikėk.

Tikėk savimi. Viskas yra viduje. Visada buvo ir rezonuos su kiekviena dalele, kai prisiliesi prie Tiesos.

Prisimenu tą momentą, kai jau “persisotinau” jais “VISAIS” ir “visiškai atsitiktinai” užtikau Nikolajaus Levašovo ištrauką. Štai čia ir surezonavo. Ir taip, kad aš dvi savaites kaip girtas žiūrėjau ir be pietų pertraukos. Tik trumpas sapnas. Būtent tada prisiliečiau. Manęs nelietė iki to momento, kol neatėjau ten, kur privalėjau ateiti. Tuomet ir trenkė, praradau ir materialaus, ir ne tik, bet tai jau kita istorija, čia ne apie tai.

………..

Man lig šiol gėda. Prisimenu momentą, kai aš radau “vėl atsitiktinai” F. D. Škrudnievą telegram programoje. Mano pirmas pranešimas buvo : “Ką bendro Jūs turite su Nikolajumi Levašovu?” Man gėda dėl šio klausimo ir dabar… Aš noriu viešai ir dabar pat atsiprašyti Fiodorą Dmitrijevičių dėl savo netinkamo elgesio.

Jis atsakė labai taktiškai. Ir davė vertingiausius tuo momentu, nurodymus, po to kai mes susirašėme ir aš aprašiau visą situaciją. AŠ LABAI DĖKINGAS už viską, ką Fiodoras Dmitrijevičius darė ir daro dėl mūsų visų. Už kantrybę ir ištvermę. Tai neįkainojama!

……..

Žodžiu pradėjau tyrinėti, švelniai tariant, tuomet gana paviršutiniškai…

Aš klydau, kaip manu ir šimtai iki manęs – video taip patogu… O skaityti…Galima ir paskui.

Kada tik paskui – pats sau nepatikslinau. Beje, pradėjau kelis kartus, atidėdamas vėlesniam laikui. Užsisakiau “SLN” Apyrankę su silikoniniu dirželiu. Jau mačiau, kad mane vedžioja, žvilgčioja keisti žmonės, keisti aplankytajai ir t.t.- užsisakiau apsaugai greičiausiai, aš mačiau kad vyksta kažkas ne tai, bet nemokėjau to paaiškinti, kažką jaučiau ne ypač gero – ir užsisakiau.

Jie buvo su akcija, aš ėmiau sau ir dovanai, paskui dar užsakiau dovanai geriems žmonėms.

Man suveikė iškart. Aš ją pajutau, mane tą dieną “pamėtė” per emocijas ir viskas “nusistovėjo“.

Aš neaprašinėsiu įvykio, kada mane užspaudė, buvo nuokrypis. Ar tai poveikis, ar kitokie momentai – negaliu paaiškinti, buvo labai sudėtingas momentas, kai mano gyvenimas kabėjo ant plauko (bent aš taip jaučiau). Spaudimas kilo iki 200, ir buvau aš ties išprotėjimo riba.

Spėju, kad išgelbėjo “SLN” Apyrankė, o pasėkoje – “SvetL” Pakabukas ( neatmetu ir pagalbos iš išorės).

Dabar ant kaklo kabo mano sidabrinis Draugas – Pakabukas “SvetL” – Pagalbininkas, Gydytojas, Gynėjas, Draugas.

Galima daug vardinti, bet jis man Gimtas!

Pirmą kartą kai užsidėjau jį, aš pajaučiau, lyg kolbą iš viršaus uždėjo.

Tuo metu man spengė kairėje ausyje, gana stipriai cypė tarp ausų. Cypė seniai, bet neįtemptai, o triukšmas kėlė diskomfortą. Štai taip. Kai aš užsidėjau “SvetL” Pakabuką, kažkuriam laikui viskas iš viso nurimo. TIESIOG BUM! ir nusileido gaubtas. Cypimas atsinaujino tą dieną pavakarį, o ūžesys dar kartojosi, vėliau dingo visai.

Aš tapau ramus. Dabar mane labai sunku išvesti iš pusiausvyros, dar galima, pasitaiko situacijų, bet greitai kontroliuoju savo būklę ir grįžtu prie normos. Mes grįžtame. Būtent Mes. Man norisi rašyti ne “aš”, o “Mes”. Labai retai kreipiuosi į Jį pagalbos, mano prašymu – bet vis tik prašau. “SvetL” Pakabuką nešioju apie 40 dienų, su ,,SvetL“ Technologijomis – panašiai pusmetį. Reguliariai žiūriu Sveikatingumo seansą 369 (Seansas “Greitoji pagalba ( Mėnesienos sonata)”

Iš matomo ir leistino matyti šiuo metu man – žemiau tekste.

Fizika.

Traumuotas kelis – atsistatė, galiu net pritūpti.

Nustojau sirgti. Manęs nesupučia. Nekosiu. Iš šilumos po kondicionieriumi, šlapias – savaime suprantama.

Spaudimas! Normalizavosi, pakyla labai retai, nejaučiu įtampos. Jei anksčiau labai skaudėjo galvą, dabar to nėra. Man nėra bloga ir negera.

Iš nesuprantamo – po oda formuojasi kieta masė, panašu į poodinį furunkulą, išsivaikšto savaime. Bendrai jaučiuosi puikiai. Kartais paskauda pirštų sąnarius, sausgysles, sąnarius, bet tai nuo didelės fizinės apkrovos. Prekybą pakeičiau sąžiningu darbu rankomis.

Pojūčiai.

Tapau ramus. “SvetL” Pakabukas mane subalansavo.

Dingo agresija, atsitraukė baimės.

Aš juo pasitikiu. Mes – su juo viena.

Žinau, kad jis mane gina.

Lengviau susikoncentruoju – anksčiau kažkas trukdė. Yra dar kai kurie momentai nurodantys, kad Vystymasis vyksta.

********

Truputis filosofijos.

Kiek save prisimenu, vidumi visada veržiausi prie dvasingumo.

Prisimenu, kaip būdamas 10, po prausimosi eidavau į daržą pasitikti saulės, mane stebino, kaip akimirksniu išdžiūsta rankos, skaičiau ezoterines knygas, 90 tųjų pradžia ir vidurys, jos tik atsirado…Aš bendrai daug skaičiau. Labai daug. Į knygas pabėgdavau nuo patyčių namie ir gatvėje. Gyvenau knygose. Būdamas 2jų metų, skaičiau eiles, iki 7os klasės – pirmūnas, “prarydavau” bibliotekas.

Tuo metu didelę įtaką darė fantastinė literatūra: Aizek Azimov, Golovačiovas, Nikitin Jurij – ir daugelis kitų. Aš buvau šviesus vaikas.

Paskui man “parodė” alkoholį…rūkalus…lengvus laukinius narkotikus.

Ir viskas. Ir aš dingau 25 metams.

Aš nepasakysiu, kad jie visai dingo, patirties buvo gauta labai, labai, ir labai daug, o tas šviesus berniukas pasislėpė viduje ir laukė savo valandos…

Ir aš Dėkingas Žemei ir Visiems prisidėjusiems, kad sulaukiau.

Taip, man gaila prarastų metų ir sveikatos, juk galėjau visus tuos metus Vystytis, jei būčiau žinojęs kaip tai daryti teisingai.

.

Dabar kreipiuosi į jaunus, kurie tai skaito – JŪS TURITE NEREALIĄ GALIMYBĘ.

Dabar jums duota viskas. Knygos. Žinios. Viskas sukramtyta iki tam tikro laipsnio (bet vis tik verčia MĄSTYTI), duotos “SvetL” Technologijos – kaip pagalba.

Jūs net neįsivaizduojate, koks nepaprastas ir įdomus PASAULIS. Koks jis nuostabus ir gražus. Kaip atsiliepia tau per įvykius. Dabar momentinis atsakas. Bendraukite su juo. Draugaukite su juo. Pasitikėkite juo.

Išmeskite tuos kvailus TV žaisliukus – filmus ir serialus į šiukšlyną. Jūsų kinas – tai Gyvenimas. Jūs KURIATE JĮ. Patikėkite, kiekvienas turi kažką nepaprasto ir reikalingo visiems. Neeikvokite laiko žudydami save žalingomis ir pavojingomis medžiagomis ir gėrimais.

Mano pavyzdys – vienas iš geriausių , kaip nereikia daryti. Neslėpsiu, man pasisekė su genotipu, pasisekė laiku sutikti gerus žmones, pasisekė neįvykdyti žmogžudystės… Bet tiek “deguto” suvalgyti aš nelinkiu niekam. Supratimo neturiu, iš kur pas mane tokios atsparumo atsargos, stebina iki šiol…

Dabar viskas KITAIP… Gyvenau vaikystėje ir dabar vėl pradedu gyventi. Žinote…man labai svarbi Švara… Ir gyvenimą Švaroje, kurį dabar TIKRAI GALIU PAVADINTI GYVENIMU – labai man svarbus. Tapo svarbios Sisteminės Žinios. Tapo svarbus Palikimas, kurį MUMS paliko, ir šis Kelias. Svarbiais tapo žmonės ir gamta. Viskas aplinkui įgavo prasmę. Tegul kartais klystu dvejodamas – aš stengiuosi augti. Ir toliau eisiu pažinimo keliu ir stengsiuosi toliau. Kad kiekvieną dieną, nors kažkiek, nors kažkuo save nugalėti ir tapti geresniu. Būti kantresniu. Sąžiningesniu. Auginti tas savybes, kurios jau yra, siekti naujų kokybių pagrindų. Skaityti. Padėti aplinkiniams. Nepraeiti pro šalį. Gyventi pagal sąžinę. Visa tai man tapo sakraliu.

Ir aš negaliu neišreikšti NEIŠMATUOJAMOS PADĖKOS VISIEMS tiems, kas dirbo ir dirba dėl mūsų, eilinių žmonių. Svetlanai ir Nikolajui Levašovams – amžinoji atmintis. Borisui Makovui ir Aleksandrui Hatybovui – amžinoji atmintis. ŠKRUDNIEVUI FIODORUI DMITRIJEVIČIUI – lenkiuosi žemai. Bendražygiams ir visiems prijaučiantiems, matomiems ir nematomiems – žemai lenkiuosi. Neišreikšti žodžiais visą tai, kas šiandien pas mane viduje vyksta – tų pergyvenimų.

Aš stengsiuosi. Manau, kad galėsiu kažkuo padėti žmonėms, ieškosiu savo paskirties, tikiu, kad man bus leista ją rasti.

Skaitykite. Pažinkite. Naudokitės Sveikatingumo Seansais. “SvetL” Technologijomis – tai pats Gyvenimas !

Bet pasirinkimas, žinoma, tenka Jums – aš negaliu versti ir įtikinėti. Galiu tik papasakoti savo istoriją.

Eilės Jums.

.

Kaip dovaną brangią mes Smegenis gavom.

Ieškoti, mąstyti dienų tėkmėje.

Ir eiti į priekį, į aukštį pakilti,

Suglausti rankas ir pečius bėdoje.

.

Dabar tik drauge, visus šansus mes turim.

Artėt prie Gamtos, mūsų Žemę apglėbt.

Ir tiksliai žinau, kaip per Švarą ir Gėrį,

Protingais, dorais, geresniais mums patapt.

.

Žinau, kad padės mums Žemelė gimtoji.

Draugai, kurie Kosmose, mus palaikys.

Tik turime stengtis, daug darbo įdėti,

Savaime juk niekas tikrai neįvyks.

.

Reik stengtis ! Kitų žmonių labui.

“Naudingu patapki” – kuždės širdyje.

Skaityki. Pažinki. Gerumą dalinki.

Planetą pakeisim, pakeitę save.

.

Pagalbą juk turim. Mums vienytis reikia.

Palaužti vienybės mūs nieks negalės.

Draugauti, mylėti ir duona dalintis!

Tada ir sulauksim žadėtos Sėkmės.

.

Žinau ir tikiu ! Ir esu aš tuo tikras !

Yra ir tarp mūsų kas sėkmę įgis.

Matys kas įvyks nuostabioj Žemėj mūsų,

Kaip ji suklestės ir iš naujo ATGIMS.

.

*********

.

Juk mes tokie skirtingi,

Ir tai labai gerai.

Keliaukime per Žemę

Vien Gėrio mes keliais.

.

Gražiausiais raštais gula

Ryšys mūs meilėje.

Bus viskas kuo puikiausiai,

Tik saugoki save.

.

Ir nepamesk nė lašo

Per vėtras ir sniegus,

Kai atsivers akimirksniu,

Gyvenimas gražus.

.

Išsaugok kuo švelniausiai

Ir neišduok savęs.

Visatos Gėriu, Grožiu

Tau pildysis siela.

.

Ir šiuo laiku kūryboje

Pamirški žodį “aš”.

Vienybė – štai stiprybė

Ir kelias į Žvaigždes.

.

2023-07-13                                                                    Andrejus. 39 metai.