N . V . LEVAŠOVO STRAIPSNIAI                                                            

Antirusiškas Anticiklonas

N.V. Levašovo interviu laikraščiui “Prezidentas”

Kas mums užsakė šią vasarą?

«Чёрные крылья над призрачным миром парят,        „Juodi debesys virš vaiduokliško pasaulio sklando,

Мрачно, беззвучно дома и деревья горят…                                        Niūriai, be garso namai ir medžiai dega…

Ада исчадия вырвались из-под земли.                           Pragaro liepsnos išsiveržė iš po žemės.

Милости больше не жди, сожжены корабли.                                      Malonės daugiau nelauk, sudeginti laivai.

Что нас ведёт к такому концу,                                                            Kas mus veda prie tokios pabaigos,

чтобы увидеть лицом к лицу ужас и муки,                                          kad pamatytum tiesiai prieš veidą siaubą ir kančias,

страдания и страх, непобедимого разума крах?»           kančias ir baimę, nenugalimo proto galą?“

A.Krupnov, „Apokalipsis“.

Pragariškas karštis, smogas ir gaisrai 2010 metų vasarą Rusijoje buvo daugiau panašūs ne į unikalius gamtinius kataklizmus, o į didžiulę dujų kamerą ir klimatinį krematoriumą, kuris sumušė neeilinius temperatūrinius rekordus. Kuo paaiškinti 2010 m. orų apokalipsę?

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

                   Antirusiškas Anticiklonas-2

          N.V. Levašovo interviu laikraščiui “Prezidentas”

Kas mums užsakė šią vasarą?

Pilna interviu versija
Neatspausdinta interviu versija

Redakcija gavo daugybę atsiliepimų į publikaciją ”Antirusiškas Anticiklonas” („Prezident“, № 12, 2010 m. rugpjūčio 19 d). Skaitytojų nuomonės išsiskyrė. Mes tęsiame pokalbį apie tai, kas vyko po to, kai šių metų vasarą buvo sunaikinti klimatinis ir geofizinis ginklai, ir siūlome pokalbio tęsinį su akademiku Nikolajumi Levašovu.
— Nikolaj Viktorovič, perskaičius straipsnį „Antirusiškas Anticiklonas“ , vieniems skaitytojams viskas atsistojo į savo vietas ir privedė prie supratimo, kad šios karštos vasaros įvykiai yra labai rimti. Kiti liejo apmaudą: „Nesąmonės, svaičiojimai!“ ir reikalavo pateikti „įrodymus ir adresus“, bandė nuvesti į šoną nuo svarstymo esmės, kuris buvo suformuluotas labai tiksliai ir aiškiai — 2010 metų vasaros anomalija buvo dirbtinės prigimties. Jūs jau juokiatės?

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Palaiminti sielos vargšai …

Nikolaj Levašov

Evangelija pagal Matą, 5 Skyrius (3).

Iš tikrųjų, aukščiausią dvasinio nuopuolio lygį stengiasi pasiekti autorius dviejų straipsnių, įdėtų į Internetinį laikraštį „Pravoslavija Šiaurės žemėje“. Matyt, kad jam labai norisi pakliūti į Dangaus Karalystę, nes Evangelijoje pagal Matą pasakyta: „Palaiminti sielos vargšai, nes jų yra Dangaus Karalystė…». Ir stengiasi jis visaip pasiekti tos taip geidžiamos būsenos, kad užtikrintai ten papultų. Matyt kad NEMOKŠIŠKUMĄ jis, šiuo atveju, savo, iškelia į aukščiausią palaimos lygį. Mūsų protėviai tai skirdavo į dvi dalis, kaip NEŽINOJIMĄ ir NEMOKŠIŠKUMĄ. Nes nežinojimas kalba apie informacijos neturėjimą apie ką nors, kas visiškai normalu ir pataisoma, ko negalima pasakyti apie NEMOKŠIŠKUMĄ, kuris charakterizuoja žmogaus nenorą dėl vienų ar kitų priežasčių priimti vienus ar kitus faktus. 

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
Palaiminti sielos vargšai – 2
Iš tikrųjų, palaiminti sielos vargšai! Tuo aš eilinį kartą įsitikinau, kai perskaičiau straipsnį „Prigyvenome iki aukso amžiaus…“ Šį kartą autorius „surizikavo“ pasirašyti savo tikru vardu! Tai jau didelis „progresas“, lyginant su kitais straipsniais, kurių autoriai arba visiškai nepasirašinėjo, arba prisidengdavo falsifikatais. Taip kad, šio straipsnio autorių galima gerbti už tai, kad jis išstojo su „atvira srėbtuve“. Bet, kaip bebūtų gaila, tuo jo kilnumas ir pasibaigia. Visu kitu straipsnio autorius — protojerejus Jevgenij Sokolov — mažai kuo skiriasi nuo visų praeitų straipsnių anoniminių autorių. 

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

N.V. Levašovo kalba RF Laisvųjų Profsąjungų Steigiamajame suvažiavime
2011 m. gruodžio 2 d.

Geros jums dienos bendražygiai ir draugai!
Tai, kad mes šiandiena čia susirinkome, rodo, kad mums nėra vis viena, kas bus su mūsų šalimi rytoj, poryt, po tūkstančio metų. Mūsų protėviai virš 100 000 metų gyveno šioje žemėje, laistė ją krauju ir, tikriausiai, užsitarnavo, kad atmintis apie juos būtų išsaugota ir nepamiršta rytoj. Mes su jumis šiandiena čia susirinkome, kaip man atrodo, normalūs žmonės, kurie pergyvena už savo šalį, nėra abejingi tam, kas bus su jų vaikais, anūkais, ir tas negali jų nejaudinti.
Pasakysite, o ką mes galime padaryti? Sistema sukurta tokia, kokia ji yra. Jūs jau žinote, prie ko priveda revoliucijos ir kuo visa tai pasibaigia. Tuo labiau, šiandieninėmis sąlygomis tai būtų dar blogiau, aš asmeniškai prieš bet kokias revoliucijas ir tokius veiksmus, kurie veda prie chaoso, ir prie nieko daugiau. Bet jūs pasakysite, ką gi tada daryti? Nuolankiai laukti, kol mus visus išpjaus, arba kitu būdu patys ramiai išmirsime? Ne! Esmė tame, kad mūsų protėviai turėjo visuomenės organizavimo sistemą, ir gana efektyvią, kurioje buvo daug lygių. Tai yra, vienoje vietovėje gyvenantys žmonės išsirinkdavo iš savo tarpo žmogų, kuriuo jie pasitikėjo, ir jis prieš juos atsakė už viską, kas vyksta toje vietovėje ir toje žmonių grupėje, kurie jį išrinko. Ir jeigu jis to darbo neatlikdavo, jį pakeisdavo kitu.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

N.V. Levašov
Kalba rinkėjams
2011 m. gruodžio 2 d. įvyko “Rusijos Laisvųjų Profsąjungų Susivienijimo” steigiamasis suvažiavimas, ir iš karto po jo įvyko rinkėjų susirinkimas, skirtas palaikyti Nikolajaus Viktorovičiaus Levašovo kandidatūrą, kuris save išsikėlė kandidatu į RF prezidentus 2012 metų rinkimuose.
* * *
Stebėjau mūsų balsavimą. Ir prisiminiau seną tarybinį anekdotą:
Pasibaigus profsąjungos susirinkimui:
– O dabar turime peržiūrai 2 filmus. Vienas – vakarietiškas, o kitas – puikus tarybinis filmas “Linksmasis nebylys”. Kas “už”, kad žiūrėtume tarybinį filmą?
Pakyla viena-dvi rankos.
– Taip, draugai nesupranta. Kas prieš puikų tarybinį filmą “Linksmasis nebylys”?
Tai anekdotas. Aš tikiuosi, kad tai, ką mes ką tik matėme – vyko be prievartos, o todėl, kad mes su Jumis iš tikrųjų tikimės į geresnę pusę pakeisti ateitį. Aš nežadėsiu, kad bus lengva. Aš nežadėsiu, kad bus paprasta.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
Diagnozė — provokacija!
Prieš kelis mėnesius Internete pasirodė Levo Rabinovičiaus pasirašytas straipsnis “Suokalbis: Katedros statybos sabotažas Archangelske — slaptas srities vadovų pažadas”! Iš straipsnio pavadinimo visiškai aišku, dėl ko “skauda” autoriaus siela ir kuo jis rūpinasi! Jis negali ramiai miegoti dėl to, kad Archangelske sabotuojama katedros statyba!
Bet į akis krinta viena aplinkybė — autorius ramybės neranda dėl krikščioniškos katedros statybos! Būtų suprantama, jeigu panašų “apmaudą” rodytų dėl sinagogos statybos Archangelske, bet ne, rūpinasi krikščioniškos katedros statyba! Nejaugi visoje Archangelsko srityje neatsirado nė vieno krikščionio, kad išsakytų savo nuomonę šiuo klausimu!?
Ir kyla klausimas: kodėl judėją, kuris reguliariai lanko sinagogą, taip stipriai jaudina šis klausimas!? Jau iš straipsnio pavadinimo aiškėja tokio susirūpinimo priežastis — slaptas srities vadovų pažadas! Iš karto padvelkė intriga, “suokalbiu”, Levas Rabinovičius pagal pačias geriausias judėjiškas kazuistikos tradicijas atitinkamai nuteikia savo skaitytojus, juos užprogramuoja. Ir tuojau pat pakiša “mintį”, kam duoti “slapti” srities vadovų pažadai — Nikolajui Levašovui!
Kai skaitai tokias eilutes, tiesiog stebiesi, kaip judėjai įprato nebaudžiami manipuliuoti žmonių sąmone ir niekas NEDRĮSTA JIEMS Į TAI ATSAKYTI!

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
Nutylima Rusijos Istorija
1 Dalis
(mintys iš knygos „Rusija Kreivuose veidrodžiuose“)

Rusija – unikali šalis, unikali visais atžvilgiais. Paimkit nors ir šalies pavadinimą ir… iškyla visa puokštė informacijos, apie kurią dauguma gyventojų neturi jokio supratimo. Šalies pavadinimas – Rusija kilo iš kito žodžio – Rasėja, kuris, savo ruožtu, susidarė iš pavadinimo Rasėnija . Rasėnija vadinosi dalis senovės Slavų-Arijų imperijos , kuri buvo išsidėsčiusi į vakarus nuo Ripėjų (Uralo) kalnų. Žemės į rytus nuo Uralo iki Ramiojo vandenyno ir toliau nuo Lukomorjės (rusų Šiaurės) iki Centrinės Indijos buvo vadinamos Sviata Rasės žemėmis . Svetimžemiai tą žemę vadino įvairiai. Vienas iš paskutinių Europoje žinomų pavadinimų, kuris buvo naudojamas iki aštuonioliktojo amžiaus, buvo Didžioji Tartarija — pati didžiausia šalis pasaulyje, kaip apie ją kalbama 1771 metų pirmajame britų enciklopedijos leidinyje. Norintieji gali patys pavartyti minėtą enciklopediją ir tuo įsitikinti.
Pagrindiniai tos imperijos gyventojai buvo slavai, daugiausiai – rusai. Tuo pat metu, toje teritorijoje lygiomis teisėmis gyveno ir kitos tautos. Maždaug taip pat, kaip yra ir šiuolaikinėje Rusijoje. Pavadinimas Tartarija jokio ryšio su tiurkų gentimis neturi. Kai svetimžemiai klausdavo tos žemės gyventojų apie tai, kas jie tokie, atsakymas buvo: Mes Tarcho ir Taros vaikai “ — brolio ir sesers, kurie, senovės slavų įsivaizdavimu, buvo rusų žemių globėjais.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
Nutylima Rusijos istorija
2 dalis
(mintys iš knygos “Rusija Kreivuose veidrodžiuose)

Petras Didysis – toks įvaizdis rusų liaudies istorijoje sukurtas valdant trečiajam carui iš Romanovų dinastijos. Didysis – labai skambus žodis. Ką tokio didingo Piotras Aleksejevičius Romanovas padarė, kad istorijoje užsitarnautų tokį garsų vardą?!
“Su kitomis Europos tautomis galima pasiekti tikslus žmogiškomis priemonėmis, o su rusais – ne taip… Aš turiu omeny ne su žmonėmis, o su gyvuliais, kuriuos noriu paversti žmonėmis” —dokumentuose užfiksuota panaši Petro I ištarta frazė labai akivaizdžiai perduoda jo požiūrį į rusų tautą. .
Net sunku patikėti, kad tie patys “gyvuliai” atsidėkodami jį pavadino Didžiuoju. Rusofobai tuojau pat viską pabandys paaiškinti tuo, kad taip, jis iš gyvulių padarė žmones, ir tik todėl Rusija tapo Didžiąja. O gal tai – Romanovų šeimininkų atsidėkojimas už puikiai atliktą užduotį naikinant iš tikrų Didžios Rusų Tautos didybės pėdsakus, kurie nedavė ramybės tiems, kurie norėjo patys sau susikurti Didingą Istoriją, valdančiajai valstybių aplinkai, kurie dar visiškai neseniai buvo apleistomis pakraščių provincijomis? Ir būtent tas Rusijos Liaudies Didingumas neleido jam tai padaryti? Vienu iš jo “didžiųjų darbų” rusų liaudies labui, buvo perėjimas prie krikščionių kalendoriaus, dėl to iš Rusijos istorijos išnyko 5 508 metai po Taikos Sudarymo Žvaigždžių Šventovėje, ir visa istorija iki tol. Čia gi – tokia smulkmena, kažkokie dvidešimt-trisdešimt tūkstančių metų.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
Sausra
2007 metų spalio 23 d. į mane kreipėsi JAV vyriausybės sluoksnių atstovai, prašydami padėti kovoti su Kalifornijoje siaučiančiais gaisrais. Situacija tapo visiškai nekontroliuojama, oficiali JAV valdžia į kovą su gamtos stichija metė visą savo techniką, nacionalinę gvardiją ir… praktiškai jokių rezultatų. Tokio dydžio gamtos nelaimės nepasiduoda net tokiai techniškai išsivysčiusiai šaliai, kaip JAV. Ir tai eilinį kartą sako apie tai, kad technokratinis vystymosi kelias nėra panacėja visur ir nuo visko. Ypač, kas susiję su gamta, gamtos stichijomis. Tos technikos pagalba galima užgesinti nedidelį gaisrą, bet, jeigu vienu metu liepsnoja dešimtys tūkstančių hektarų (arba akrų) miškų, pamiškių, krūmynų, ir prerijų platybių, kaip Amerikoje vadina stepes, tai tuo atveju visa, net ir pati geriausia technika nieko su tais gaisrais negali padaryti.
Spalio 28 dieną vien tik miškų degė apie 1,5 tūkstančių kvadratinių kilometrų! Virš 500 tūkstančių žmonių, pasiėmę tik vertybes, ir tai, toli gražu, ne visi, skubiai paliko savo namus. Ugnies stichija jau sunaikino 1,8 tūkstančių namų ir pramoninių statinių ir dar 23 tūkstančiams namų gresia gaisras. JAV valdžia į Kaliforniją sutelkė apie 80% visos priešgaisrinės technikos, įskaitant specialiai gaisrams gesinti pritaikytus lėktuvus ir malūnsparnius. Kaip bebūtų gaila, ugnyje žuvo keturiolika žmonių ir šešiasdešimt apdegė arba gavo kitokias traumas. Iš lėktuvų ir malūnsparnių išpilamas vanduo išgaruodavo dar nepasiekęs žemės paviršiaus.

 

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
Matomas ir nematomas genocidas
Taip jau susiklostė, kad šiuolaikiniu supratimu žodis GENOCIDAS įsivaizduojamas kaip fizinis žmonių pašalinimas dėl vienų ar kitų priežasčių, kurios gali būti rasiniai, nacionaliniai arba religiniai skirtumai. Ir pasaulinėse masinės informacijos priemonėse tai taip “nušlifuota”, kad genocido situaciją visi supranta kaip blogų žmonių atėjimą ir jų veiksmus perpjaunant gerkles visiems: vaikams, moterims, senukams! Žinoma, be jokių abejonių, tokie veiksmai yra genocidas, bet… problema tame, kad tai ne vienintelis žmonių ir ištisų tautų naikinimo būdas! Šiuolaikinės viso Pasaulio masinės informavimo priemonės plyšauja rėkdamos, lenktyniauja, kas kurį perrėks, ir dar taip, kad nevalingai kyla klausimas; kam taip šiais laikais rėkti apie buvusius realius ir išgalvotus genocidus?
Šaukia apie seniai ir neseniai praėjusius, bet… niekas ir niekada nešaukė ir nešaukia apie RUSŲ TAUTOS GENOCIDĄ! Ir tai tuo labiau keista, jeigu įvertinti būtent rusų tautos praeitį! Pakanka vien prisiminti, kad “savanoriškojo” krikštijimosi” laikais Kijevo Rusioje priimant graikų religiją 6496 metais nuo Taikos Sudarymo Žvaigždžių Šventovėje (988 metais nuo K.g.), kuris buvo organizuotas pseudo kunigaikščio Vladimiro Kruvinojo, buvo išnaikinti beveik visi suaugę gyventojai, o tai virš SEPTYNIASDEŠIMT PROCENTŲ Kijevo Rusios gyventojų! Po tokių Dievui malonių veiksmų, Kijevo Rusios žemės ištuštėjo!
O jeigu paklausti: “kokiam Dievui tokie veiksmai naudingi?”, tai pasirodys, kad aiškiai ne tam, kuris buvo slavų pusėje! O jeigu tą įvykį susieti su kitu — kai kunigaikštis Svetoslavas 6472 metais nuo Taikos Sudarymo Žvaigždžių Šventovėje (964 metais nuo K.g.) sutriuškino PARAZITINĘ VALSTYBĘ — judėjų sukurtą CHAZARŲ KAGANATĄ — pasidaro visiškai aišku, kas stovėjo už to rusų tautos genocido ir kokiam Dievui tai buvo naudinga! O tai naudinga tik vienam judėjų Dievui — Jahvei (Jehovai)! Ir juk būtent tam dievui meldėsi “graikų” religijos pasekėjai, kuri nepastebimai virto krikščioniška religija.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolajus Levašovas
GYVYBĖS ŠALTINIS
Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova
Kopijuoti visas iliustracijas – 6,43 МБ
Paskutiniu laiku aš vėl galėjau grįžti prie knygos rašymo apie Rusijos praeitį — “Rusija kreivuose veidrodžiuose”. Ir natūralu, kad man būtinai reikėjo susipažinti su daugeliu šaltinių, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su rusų tautos praeitimi. Slavų-Arijų Vedos į mano rankas papuolė prieš keletą metų ir, jas perskaitęs, aš pirmą kartą aptikau tokią pilną, visapusišką ir nuostabiai gražią supratimo sistemą, kuri buvo pas mūsų protėvius — slavus. Beveik visi jų skaitytojai atkreipia dėmesį į lyg tai religinį senovės slavų-arijų supratimą. Visi ieško Dievo ir tuo pačiu nepastebi nuostabios informacijos, kuri paslėpta Slavų-Arijų Vedose.
Kodėl paslėpta, — gali kai kas paklausti?! Na, dėl tos pačios priežasties, kad tai buvo vienintelis bū-das išsaugoti ir perduoti patikimą informaciją tolimiems palikuonims. Palikuonims, kurių daugelis ir dauge-lis kartų pavirs miegančiais, miegančiais, kurie daugelį tūkstančių metų negalės prabusti ir teisingai suprasti perduotos informacijos. Ir tai tęsėsi iki to laiko, kol neatėjo laikas visiems miegantiesiems atsibusti. Ne visi iš karto atsibus. Kai kas atsibus anksčiau, kai kas vėliau, kai kas pats jau nebegalės atsibusti, kai kas atsi-busti iš viso nebesugebės.
Slavų-Arijų Vedos iš pogrindžio pasirodė tik paskutinės Svarogo Nakties pabaigoje, 7506 metais nuo TSŽŠ (Taikos sudarymo Žvaigždžių Šventovėje – С.М.З.Х. -Сотворение Мира в Звёздном Храме), pagal naują kalendorių — 1996 metais . Dar prieš tūkstantį metų Žyniai Sergėtojai į gilų pogrindį išėjo visai Svarogo Nakčiai, kuri buvo pati žiauriausia ir kruviniausia. Slavų-Arijų Vedos parašytos taip, kad tik žinantis žmogus gali suprasti joje sudėtą informaciją. Informacija jose surašyta keliais lygiais, todėl kiek-vienas skaitantysis gali suprasti tik tai, kam jis pasiruošęs. Ne daugiau ir ne mažiau, o tik tai, ką leidžia skaitančiojo evoliucinio išsivystymo lygis.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
GYVYBĖS ŠALTINIS – 2
Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova
Kopijuoti visas iliustracijas – 4,33 MB
2005 m. vasara buvo neįprastai karšta net dėl Prancūzijos, kurioje rugpjūčio karščiai visada buvo normalus reiškinys. Rugpjūčio karščiai — būtent šį mėnesį Prancūzijoje, o ir visoje Europoje yra labai karštas oras, kai temperatūra pavėsyje pasiekia kartais net +50° Celsijaus! Keletą dienų per metus Saulė „kaip išprotėjusi“ elgiasi Europos platybėse. Tik keletą dienų, o likusį laiką, nors karštis ir nepakeliamas, bet jau šiek tiek labiau pakeliamas. Ir prie viso to, gamta periodiškai atgaivindavo Žemės „veidą“ trumpomis, bet galingomis liūtimis su griaustiniu, kai danguje labai greitai, lyg pagal burtininko lazdelę pasirodydavo „sunkūs“, lyg švininiai debesys ir su trenksmais, ir šviesos iliuminacijomis, ant Saulės nuvargintos Žemės išpildavo savo vandenis. Kai labai dažnai, esant visiškam štiliui, prasidėdavo vasaros liūtis. Kai meteoritu į kelio dulkes nukrenta iš pradžių vienas didelis lašas, minkštose šiltose dulkėse atsiranda „krateris“, vėliau antras, trečias ir staiga, visiškai netikėtai, ant žemės pradeda kristi „dangaus“ vanduo kaip ištisinė siena, o vėliau, po kokių penkiolikos, dvidešimties minučių, vėl lyg nieko nebūtų įvykę, šviečia Saulė. Vasaros liūtys visada buvo, bet kuriuo atveju man, kažkuo nepaprastu ir nuostabiu. Vasaros liūtys Prancūzijoje niekuo nesiskiria nuo mūsų, rusiškų, tik gal jų laukia daug nekantriau.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
GYVYBĖS ŠALTINIS – 3
Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova
Kopijuoti visas iliustracijas – 9,12 MB
Balandžio pabaiga, gegužės pradžia — gamtai palankiausias laikas, kada viskas audringai bunda po žiemos miego. Ypač audringai augalai prabunda, kai po eilinės saulėtos ir šiltos dienos žemės veidas neatpažįstamai pasikeičia. Per sausą, pernykščią žolę, prasikala ryškiai žalia jauna žolė, pasirodo pirmieji pavasariniai žiedai. Viskas atgyja, viskas prisikelia gyvenimui. Pavasaris — pats savaime yra himnas gyvenimui…
Bet įvykiai mūsų parke ir sode, net įskaitant pavasarinį audringą prisikėlimą gyvenimui, ir net jau šiek tiek pripratus prie „stebuklų narvelyje“, vis viena stebina. Ir toliau stebiesi lauko generatoriaus poveikiu į augalus, ir tai nepaisant to, kad panašių rezultatų lyg ir lauki. Visa esmė tame, kad po mūsų pilimi esančio lauko generatoriaus poveikis pasireiškia skirtingai. Įvairūs augalai ir medžiai į generatoriaus psi-lauką reaguoja individualiai, savotiškai, atitinkamai su jų vidinėmis savybėmis ir kokybėmis, atitinkamai savai genetikai. 

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
GYVYBĖS ŠALTINIS
4 Dalis. Pasakojimas apie vaisius ir uogas
Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova
Kopijuoti visa iliustracijas – 9,6 MB
Kaip aš anksčiau rašiau straipsnyje “Gyvybės šaltinis-3”, dėl mano sukurto ir pastatyto, o vėliau, 2006 m. žiemą pakoreguoto psi-lauko generatoriaus poveikio, mūsų parko ir magnolijų sodo augalų pasaulis į tuos pasikeitimus sureagavo labai audringai, pasakyčiau, kad net netikėtai. Tos korekcijos būtinybė buvo ta, kad 2006 m. žiema Prancūzijoje buvo labai šalta. Oro temperatūra kartais nukrisdavo iki -18ºС, pagal Celsijų, periodiškai pasnigdavo, vanduo upėse ir ežeruose užšalo ir tuos vandens telkinius padengė gana storas ledas — tai buvo visiškai netikėtas reiškinys Luaros upės slėnyje.
Tokios klimatinės sąlygos buvo visiškai nepriimtinos daugeliui tropinių ir subtropinių augalų, kurie jau buvo prigiję mūsų parke ir magnolijų sode. Iškilo būtinybė kažką padaryti, kad visus augalus apsaugoti nuo pražūties. Kad tai pasiekti, aš nutariau taip pakoreguoti psi-lauko generatoriaus poveikį, kad medžio syvai nebesušaltų. Jeigu medžio syvai sušąla, susidaro ledo kristalai, kurie suplėšo augalų gyvąsias ląsteles, todėl jie žūva. Vienintelis nuo to išsigelbėjimas — kokybinis medžio syvų pakeitimas, dar toks, kad susidarę vandens klasteriai negalėtų sušalti. Analogu gali tarnauti panašus reiškinys pas varliagyvius, kurie, net ir visiškai sušalę, pavirtę į ledo gabalą, nežūva, o pakilus temperatūrai, sugrįžta į gyvenimą, lyg nieko nebūtų atsitikę. Bet varliagyviams vanduo audiniuose vis dėl to sušąla, tik ypatinga audinių vandens struktūra leidžia susidaryti mažyčiams ledo kristalėliams, kurių dydis daug kartų mažesnis už paprasto ledo kristalus! Kitais žodžiais, ledo kristalų dydis priklauso nuo taip vadinamų vandens klasterių dydžio ir struktūros. O vandens klasterių dydis ir struktūra priklauso nuo kokybinės vandens molekulės sudėties, cheminės sudėties, priemaišų, vandens tankio, kas visumoje priklauso nuo konkretaus vandens matmenų.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
GYVYBĖS ŠALTINIS
5 Dalis. Gamta ir išmintis
Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova
Kopijuoti visas iliustracijas – 10,7 MB
Erdvės ir materijos nevienalytiškumas atvedė prie gyvybės atsiradimo. Gyvosios materijos vystymasis atitinkamame išsivystymo lygyje priveda prie materijos savimonės, nes gyvoji materija išlieka vis ta pačia materija, tik ji organizuota vis toje pačioje nevienalytiškoje erdvėje, kuri gyvojoje materijoje išreikšta daug didesniu lygiu, kaip „negyvojoje“! Ir didėjant tam erdviniam-materialiam nevienalytiškumui, susidaro sąlygos vystytis gyvajai materijai, kurios atitinkamame lygyje atsiranda protinga materija!
Tokiu būdu, protinga materija, bet kuriuo atveju, mūsų Visatos ribose, yra gyvojoje materijoje vykstančių kokybinių pasikeitimų produktas ir, dėl to turi visiškai konkrečius proto nešiotojus, kurie išryškėjo gyvybės formų įvairovėje, sudarančioje ekologinę sistemą! Tokiu būdu, protinga materija yra materijos išsivystymo produktas, ir jos skirstymas į gyvąją ir negyvąją materiją yra gana sąlyginis. Gyvoji materija, paprasčiausiai, yra atitinkamai organizuota materija, ir ne daugiau, ir nepaisant to, kad gyvoji materija atitinkamame savo išsivystymo etape sugeba suprasti savo egzistavimą tarp visos likusios materijos. O jau pačios protingos materijos išsivystymas gali privesti prie tokio gyvosios materijos išsivystymo lygio, kada paskutinė (gyvoji materija) įgyja sugebėjimą keisti ir valdyti ją pagimdžiusią materiją.
Taip susidaro materijos išsivystymo spiralė Visatoje! Materija — gyvoji materija — protinga materija — pirminės materijos pasikeitimai — gyvosios materijos naujas išsivystymo lygis — protingos materijos naujas išsivystymo lygis — ir t.t. Bet prie viso to nereikia pamiršti apie tai, kad, savo ruožtu, materijos savimonė turi daugybę lygių. Ir kiekvienam materijos savimonės lygiui atititinka savo gamtos supratimo lygis ir sąveikavimo būdai su ta gamta, kurioje atsirado tas protas. Iš principo, žodis išmintis (разум) ne visiškai atitinka materijos sampratą, kuri įgijo savimonę ir štai kodėl. Dar mūsų protėviai skyrė dvi kategorijas — PROTAS (УМ) ir IŠMINTIS (РАЗУМ)! Ir jų supratimu, tie du žodžiai principialiai skyrėsi vienas nuo kito, nors abu žodžiai turi bendrą šaknį PROTAS (УМ)! Materija, kuri suprato savo egzistavimą, įgavo būtent PROTĄ (УМ)! Ir tik tada, kai proto nešiotojai pasiekia nušvitimą žiniomis, tik tada atsiranda IŠMINTIS (РАзУм)!!! Sugebėjimas galvoti dar nereiškia išminties — būsenos, kada žmogus nušvitęs žiniomis, gamtos, iš kurios jis kilęs, dėsnių žinojimu!

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
GYVYBĖS ŠALTINIS
6 Dalis. Akivaizdu ir neįtikėtina
Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova
Kopijuoti visas iliustracijas – 39 MB
Šiais, 2008 metais suėjo penki metai nuo to momento, kai aš mūsų prancūziškose valdose patalpinau psi-lauko generatorių. Per penkis metus dėl to generatoriaus poveikio įvyko daug neįtikėtinų dalykų, tokių, apie kuriuos net fantastai nesvajojo, kurie visada garsėjo sugebėjimais nuspėti ateities pasiekimus. Daug dalykų, kurios sugalvojo Žiulis Vernas, pasirodė realus ateityje, be to, visiškai neseniai! Galima gana ilgai vardinti rašytojus-fantastus, kurie savo kūriniuose atspėjo daugybę ateities techninių pasiekimų ir net socialinę santvarką. Aš perskaičiau labai daug fantastinių, mokslinių ir kitokių nemokslinės kategorijos knygų. Nuo pat vaikystės aš skaitydavau tokias knygas, o trauka prie fantastinių knygų neišnyko iki pat šiol. Bet kai man teko susidurti su realybe, kurios dalyviu buvau aš pats, tai man pačiam buvo atradimas to, kad net daugelis fantastų buvo visuomeninio požiūrio nelaisvėje. Taip, daugelis iš fantastų pažvelgdavo į ateitį, bet… ateities egzistuojančio „mokslinio supratimo“ „Prokrusto lovos“ ribose.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
GYVYBĖS ŠALTINIS
7 Dalis. Naujametiniai siurprizai

Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova

Kopijuoti visas iliustracijas – 15,9 MB

Atrodė, kad po gruodžio vidurio mūsų prancūziškose valdose laukti ko nors neįprasto nebuvo jokių priežasčių. Nepaisant daugelio neįtikėtinų pasikeitimų, kurie įvyko su augalais mūsų parke, sode ir darže, gruodis yra gruodis. Dar daugiau, paskutinės keletas žiemų Prancūzijoje priminė žiemas Vidurinėje Rusijos Juostoje: šalčiai iki -20 laipsnių pagal Celsijų, sniegas, ledas ant upių ir ežerų… Toks oras, ypač Karalių slėnyje, švelniai tariant, neįtikėtinas! Na, ką gi į tai galima pasakyti: globalus „atšilimas“ ir yra „globalus“ atšilimas!
Šiais, 2008 metais šalnos naktimis prasidėjo jau rugsėjo pabaigoje, ir visą spalį, ir lapkritį minusinės temperatūros būdavo ne tik naktimis, bet ir dienomis. Apie tai aš jau gana detaliai rašiau straipsnyje ”Gyvybės šaltinis – 6”. Keletą mėnesių iš eilės orai, kurie nesuderinami su daugelio mūsų valdose augančių subtropinių, tropinių, subekvatorinių ir ekvatorinių augalų gyvenimo sąlygomis, ne tik nepražudė tų augalų, bet ir nė kiek nesutrukdė tiems švelniems šilumamėgiams augalams žydėti, vesti vaisius, išleisti naujus švelnius lapelius… trumpiau, elgtis taip, lyg jie augtų pačiose geriausiose jiems pritaikytose gamtinėse sąlygose!

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
Gyvybės šaltinis – 7 plius
Naujametiniai siurprizai tęsiasi
Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova

Kopijuoti visas iliustracijas — 23 MB

Dvi pirmosios Naujųjų, 2009 metų savaitės Prancūzijoje buvo snieguotos ir šaltos. Viskas buvo užversta sniegu, šalčiai siekdavo iki DVIDEŠIMTIES LAIPSNIŲ PAGAL CELSIJŲ! Viskas buvo rusiškai Naujametiška, bet netikėta, kaip prancūzams, taip ir ispanams, italams ir t.t. Buvo pati tikriausia rusiška žiema (Рис. 1)! Sniego buvo gana nemažai, šalčiai taip pat buvo stiprūs!!! Bet Senaisiais Naujaisiais Metais — per šventę, kurios niekas pasaulyje nesupranta, išskyrus buvusios Tarybų Sąjungos gyventojus — netikėtai atėjo atlydys, ir visas sniegas ištirpo, šalčiai taip pat „išėjo“ švęsti savo šventės!
Svetlana iš smalsumo apsiginklavo foto kamera ir patraukė į žvalgybą. Ir netikėtai, visiškai šalia Pilies, paėmė į „foto nelaisvę“ pirmuosius „liežuvius“, kurie buvo prisiartinę taip arti „štabo“. Pirmaisiais „foto belaisviais“ buvo šampinjonai, tiesa, nepaisant jų jauno amžiaus, šampinjonai buvo įspūdingo dydžio. Pasinaudodami sniego užklotu, šampinjonai-žvalgai sugebėjo prisėlinti taip arti, nes jų pasirodymo iš po sniego niekas NELAUKĖ (Рис. 2)! Maskuodamiesi ryškiai žalia žole ir „slėpdamiesi“ tarp gėlių lapų, šampionjonai-žvalgai tik spėjo parodyti savo kepurėles. Bet tai jų neišgelbėjo nuo paėmimo į „foto nelaisvę“, o kai kuriems nepasisekė dar daugiau — jie pakliuvo ant keptuvės! Bet prieš pradedant „belaisvių“ apklausą, noriu atkreipti dėmesį į jauną, žalią žolę, į tvirtus, jaunus augalų lapus! Kažkaip sunku įsivaizduoti, kad fotografija padaryta 2009 metų sausio 15 dieną (Рис. 3)! Bet tai būtent taip! Kad išsklaidyti paskutines abejones, pakanka pasižiūrėti į fotografiją, kurioje vietoje liudininko dalyvauja 2009 metų sausio 14 dienos laikraštis (Рис. 4).

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov
Gyvybės šaltinis
8 dalis. Stebuklinga sala

Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova

Nusikopijuoti visas iliustracijas — 45 MB

Gyvybės prabudimas pavasarį — visada Gamtos stebuklas! Pakanka tik pašildyti saulutei, ir… išoriškai mirusi Gamta prabunda iš žiemos miego, ir viskas aplink tiesiog sprogsta nuo gyvybinės Gamtos jėgos. Ir nors panašus stebuklas vyksta kiekvienais metais, bet, nepaisant to, kiekvieną kartą tai stebina vėl ir vėl! Taip kad pats savaime pavasarinis gyvybės prabudimas jau yra stebuklas, bet tai, kas vyksta mūsų prancūziškose valdose, kitaip, kaip stebuklu stebukle, paprasčiausiai, pavadinti NEĮMANOMA! Mūsų valdas kitaip, kaip „stebuklų sala“, paprasčiausiai, pavadinti NEGALIMA, na, nėra kito žodžio šiuolaikinėje rusų kalboje tam, kad apsakyti visa tai, kas vyksta!
Ir nors jokio stebuklo tuose reiškiniuose nėra, bet tai, kas vyksta mūsų valdose veikiant psi-generatoriui (tamsiosios materijos generatoriui), iš tikrųjų panašu į stebuklus! Panašu į stebuklus, jeigu reiškinius mūsų valdose palyginti su tuo, kas vyksta supančioje gamtoje, ir ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Midgard-žemėje! Nepaisant Gamtos turtingumo ir įvairiapusiškumo, ji (Gamta) VEIKIA AKLAI. Kaip aš jau rašiau, Gamta NETURI SĄMONĖS! Ir tą išvadą aš padariau dėl to, kad VIENOS klimatinės juostos augalai NEPRISITAIKĘ prie KITOS klimatinės juostos sąlygų! Pakanka vienos klimatinės juostos augalams pakliūti į kitos klimatinės juostos sąlygas, ir jie žūsta. Nekalbant jau apie augalus iš toli viena nuo kitos nutolusių klimatinių juostų, pavyzdžiui, ekvatorinės ir nuosaikios klimatinių juostų augalai. Augalų pernešimas iš vienos klimatinės juostos į kitą su atitinkamais klimato pasikeitimais, labai greitai priveda prie tų augalų žūties. Ir tai visiškai suprantama: jeigu vyksta klimato pasikeitimas, tai vienos klimatinės juostos augalai žūna, o jų vietoje atsiranda augalai tos klimatinės juostos, kuri atitinka klimato pasikeitimams! Būtent tokie reiškiniai vyko visus keturis milijardus metų, kai mūsų Midgard-Žemėje egzistuoja gyvybė! Jeigu pati gamta turėtų SĄMONĘ, tai per tuos milijardus savo sąmoningo vystymosi metus, ji būtų sumąsčiusi, kad augalinių organizmų gyvybės išsaugojimui staiga atšalus, būtina pasiekti, kad MEDŽIŲ SYVAI (augalų kraujas) PRIE MINUSINIŲ TEMOPERATŪRŲ NESUŠALTŲ!

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Gyvybės šaltinis

8 dalis Plius. Stebuklai tęsiasi

 

Pasikeitimai mūsų valdose vyksta taip greitai, kad nespėji visko aprėpti ir apsakyti žodžiais. Straipsnis “Gyvybės šaltinis-8“ dar buvo rašomas, o įdomūs, ir kartais neįtikėtini reiškiniai pasirodydavo praktiškai kiekvieną dieną. Paskutinės fotografijos, kurios buvo sudėtos į tą straipsnį, buvo padarytos 2009 m. balandžio14 d., bet jau po keleto dienų atsirado tai, apie ką verta pranešti smalsiam skaitytojui! Ir esmė ne vien tik paprastame smalsume — bet per keletą dienų, kurios praėjo po straipsnio parašymo, pasirodė nauji dalykai, kurių nebuvo anksčiau.

Bet neskubėsiu, o pradėsiu pasakoti apie tai tokia tvarka, kaip gavau informaciją.

Tiksliau, nauja informacija buvo jau tada, kada dar nebuvo baigtas rašyti pats straipsnis, paprasčiausiai, būtų reikėję jau ketvirtą kartą taisyti parašytą tekstą, o tai grėsė tuo, kad darbas su straipsniu taps „amžinu“! Kad to išvengti, aš nusprendžiau pabaigti straipsnį tokį, koks jis buvo parašytas, o vėliau parašyti tęsinį. Ką dabar ir darau!

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Gyvybės šaltinis

9 Dalis. Atgal į ateitį

Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova

   Mūsų valdose vykstančius įvykius veikiant psi-lauko arba tamsiosios materijos generatoriui, paskutinį kartą aš aprašiau straipsniuose “Gyvybės šaltinis 8 ir 8+“ ir juose aprašiau 2009 metų antroje gegužės pusėje stebėtus reiškinius. Sustojo tik įvykių paviešinimas, bet ne patys įvykiai. Tokia didelė pertrauka aprašymuose „stebuklų narvelyje“ įvyko todėl, kad man teko kai kurį laiką persijungti į naujos knygos “Sakmė apie Skaistųjį Sakalą. Praeitis ir dabartis“ rašymą ir apipavidalinimą, taip pat straipsnių ir keleto skyrių kitoms mano knygoms rašymui, o ne todėl, kad „stebuklai narvelyje“ pasibaigė, arba nieko įdomaus neįvyko. Atvirkščiai, per praėjusius mėnesius įvyko daug naujo, kas net mums patiems netikėta, nors, atrodo, kad mes jau turėjome priprasti  prie mūsų „stebuklų“ jau vien todėl, kad už viso to stovi mano paties sukurtas psi-lauko generatorius.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Gyvybės šaltinis 10. Pirmyn į ateitį

Skiriu Svetlanos atminimui

Įvykius mūsų valdose, kurie vyksta veikiant „psi-lauko generatoriui“ arba „tamsiosios materijos generatoriui“, paskutinį kartą aš aprašiau straipsnyje „Gyvybės šaltinis -9“. Sustojo tik aprašymas, bet ne patys įvykiai. Toks didelis tarpas nušviečiant „stebuklus narvelyje“ buvo todėl, kad man nuo gegužės mėnesio pastoviai teko užsiimti kariniais veiksmais prieš parazitus. Nuo 2010 metų gegužės pabaigos parazitai tiesiog pasiuto ir pradėjo mus su Svetlana puldinėti beveik pastoviai, puolė įvairiausiais galimais būdais ir visais lygiais. Ypač stipriai kliuvo Svetlanai. Po vieno smūgio į smegenis, Svetlana ligos patale išgulėjo beveik mėnesį, per kurį aš atstatinėjau jos atmintį, kurią norėjo sunaikinti. Parazitams nepasisekė. Vos atsigavusi, Svetlana toliau pradėjo dirbti prie savo knygos, ruošė publikacijai naujas knygas, rinko joms medžiagą

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Dvasingumo klausimu

Iširus Tarybų Sąjungai, kurioje viešpatavo vulgarusis materializmas, atgimstanti rusų krikščioniškoji cerkvė pasiskelbė esanti “dvasingumo” nešėja! Ir per visas masinio informavimo priemones pradėjo intensyviai piršti savo nuomonę, kad nacijos išsigelbėjimas – dvasingume, o ji (cerkvė) yra dvasingumo nešėja! Tuo pačiu dėl moralinio pakrikimo cerkvė kaltino būtent tarybinių laikų vulgariojo ateizmo pasekmes.

Žinoma, šventikai kažkiek teisūs, pirmiausiai tame, kad po revoliucijos sukurta nauja religija, kurią pavadino komunizmu, žmonėms žadėjo lygybę, brolybę, teisingumą ir pieno upes kisieliaus krantais ne po mirties, o šiame gyvenime! Tik pirma reikėjo sunaikinti priešus, kurie Žemėje nenorėjo statyti rojaus-komunizmo, po to reikėjo atstatyti sugriautą ūkį ir vėl naikinti “liaudies priešus”, o vėliau – Antrasis Pasaulinis Karas ir ekonomikos atstatymas po jo, vėliau Šaltasis Karas ir, pagaliau, Nikita Chruščiovas paskelbė, kad dar ši karta gyvens… komunizmo sąlygomis!

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Apie pranašus, netikrus pranašus ir bendrai …

2007 m. rudenį Internetiniame laikraštyje „Pravoslavija šiaurės žemėje“ («Православие на северной земле») pasirodė du anoniminiai straipsniai, kurių pagrindiniu „herojumi“ išrinko mane. Bendrai, kada autorius anoniminis, tai visada ženklas, kad žmogus visada nesąžiningas, niekšiškas. Anonimka — visada kaip smūgis peiliu į nugarą iš už kampo, tikintis, kad tas, ant kurio užpuolė, pasimes ir bus mirtinai sužeistas! Bet… straipsnelių autorius šiek tiek apsiskaičiavo, mane jo fantazijos ir falsifikacijos „mirtinai nesužeidė“, kaip jis tikėjosi, o, atvirai sakant… prajuokino! Taip, būtent prajuokino, todėl, kad autorius tuose nedideliuose straipsneliuose save parodė kaip visiškas nemokša, be to, niekada neskaitęs nei vienos iš mano knygų ar straipsnių! Todėl, atsakydamas aš parašiau savo straipsnį, kurį pavadinau “Palaiminti dvasios vargšai…” Norintys gali visą tai perskaityti mano tinklapyje. Greičiausiai, kad autorius perskaitė mano atsakymą į jo literatūrines apraiškas. Keletą mėnesių jis tylėjo ir tik 2008 m. kovą vėl pasirodė iš savo „irštvos“.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Paskutinė Svarogo naktis

Paskutinė Svarogo Naktis… Kaip bebūtų gaila, bet paskutiniu metu atitinkamos jėgos įkyriai platina net tarp rusų tautos žmonių idėją apie tai, kad Slavų-Arijų Vedos yra falsifikatas, taip pat, kaip ir Veleso Knyga. Ir, kas įdomiausia, net 1942 metais Mirioliubovo padaryta vienos iš lentelių fotografija (tuo metu, kai nebuvo kompiuterių su neįtikėtinomis galimybėmis, padaryti tokio lygio falsifikatą buvo tiesiog neįmanoma) ir viską kas susiję su Veleso Knyga, „mokslas“ priima neigiamai. Ir, kas įdomiausia — ne tik už Rusijos ribų, bet ir pačioje Rusijoje. Tiksliau, Rusijoje daugelis „mokslininkų“ labai agresyviai puola Veleso Knygą tiesiogine ir perkeltine prasme. Užsienyje apie Veleso Knygą „kukliai“ tyli, tiksliau, nutyli patį to dokumento egzistavimą. Kame gi to, galima pasakyti, per didelio „kuklumo“ priežastis?!

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Absurdo teatras

Dėl manęs absurdo teatras prasidėjo jau seniai, praeitame amžiuje, 1990 metais. Tada aš pirmą kartą susidūriau su televizijos „galimybėmis“, kada faktai pateikiami taip, kaip tai nenaudinga užsakovui. Viskas prasidėjo nuo dokumentinio filmo „Levašovų Memorandumas“, kuris buvo parodytas per Centrinės Televizijos programą „Vzgliad“ («Взгляд») 1990 metų birželį. Aš tada pirmą kartą susidūriau su faktų iškraipymu, padarė taip, kad visiškai diskredituoti pačią filmo idėją. Tame dokumentiniame filme daugelis siužetų buvo grindžiami mano darbo rezultatais, bet taip meistriškai viskas buvo apdorota, kad praktiškai niekas iškraipymų nepastebėjo, išskyrus tuos, kas žinojo realias situacijas — o jų buvo nedaug, ir jiems niekas ir niekada nesuteikė progos pasisakyti dėl šių klausimų.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Demokratijos klausimu arba

Absurdo teatras tęsiasi

Demokratija… demokratija — kiek daug šiame žodyje paslėpta niekšybių ir melo!!! Toks mano įvertinimas demokratijos esmei, tikriausiai, daugelį nustebins! Bet sužinoję, kodėl aš taip įvertinau demokratiją, skaitytojai dar labiau nustebs! Pradėsiu nuo termino DEMOKRATIJA! Demokratija atsirado vergovinėje valstybėje, kada vergvaldžiai susirinko visi kartu, kad sukurtų vieningą įstatymų ir taisyklių kompleksą tam, kad galėtų geriau valdyti savo vergus ir kad nebūtų kokių nors skirtumų tais klausimais pas atskirus vergvaldžius.

Tikriausiai neverta aiškinti, kokius ir kieno interesus gynė tie įstatymai „laisvoje“ ir „demokratinėje“ vergovinėje valstybėje. Ir nors Jums tuoj pat pabandys išaiškinti, kad žodis DEMOKRATIJA sudarytas iš graikiško žodžio DEMOS, kas reiškia — LIAUDIS! Bet prie to, kaip tai labai dažnai būna tiems, kas kenčia nuo atminties praradimo reikalingose vietose, pamirš pridėti, kad DEMOSU arba liaudimi tose valstybėse buvo vadinami tik laisvi žmonės, kurių daugumas buvo  VERGVALDŽIAI! Ir pamirš pranešti, kad pagrindinę dalį gyventojų sudarė VERGAI, kurių net žmonėmis neskaitė! Ar ne tiesa, kad nuo to laiko mažai kas pasikeitė?!

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Užsispyrėlių sutramdymas

 

Žmogus visada buvo bejėgis prieš gamtos jėgas. Per visą civilizacijos praeitį, bet kuriuo atveju, per paskutinius dešimt tūkstančių metų, tos jėgos buvo pripažįstamos kaip Dievų arba  Dievo bausmė, ir žmogui sukeldavo tik dievobaimingumą. Techninės civilizacijos išsivystymas mažai ką pakeitė. Maksimaliai, kas buvo pasiekta — tai prietaisų ir techninių priemonių pagalba gamtos reiškinių gimimo ir jų vystymosi stebėjimas. Seismologinių prietaisų pagalba išmoko daugiau ar mažiau tiksliai nuspėti žemės drebėjimų vietą ir jų jėgą. O toliau — neškit kojas, kas tik gali. Palydovų pagalba atsirado galimybė stebėti štormų susidarymo vietą ir momentą Žemės okeanuose, ir kur, ir kokiu greičiu tie štormai juda. O toliau — gelbėkitės, kas gali.

Analogiškai yra ir su potvyniais, sausromis, miškų ir stepių gaisrais. Daugiau ar mažiau sėkmingai panaudojamos priemonės prieš miškų ir stepių gaisrus ir, tai tik tais atvejais, kai jie — nedideli. Tais atvejais sėkmė pasiekiama pasitelkus didelius žmonių ir technikos resursus, kas kainuoja labai brangiai. Bandymai išrasti kokias nors priemones kovai su stichinimis nelaimėmis nenueina toliau, negu bandymai paveikti štormus ir gaisrus purškiant virš jų įvairias chemines medžiagas, kurios nepajėgios nors kiek rimčiau paveikti tuos stichinius reiškinius. Be to, tos medžiagos — labai brangios, ir, be viso to, tos medžiagos — chemiškai agresyvios ir tik blogina ekologinę situaciją, kuri ir be to galėtų būti geresnė.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolaj Levašov

Kam ir dėl ko prireikė „tamsiosios“ materijos kambario…

Taip, “stebuklai būna, dėl ko aš įsitikinau, kai į mano rankas papuolė 2006 m. gruodžio 28 d. žurnalas “NSO Kaleidoskopas” Nr. 51 (471). Tame numeryje pasirodė „mano interviu žurnalistui Aleksandrui Volodevui! Tai buvo pirmas „stebuklas“, su kuriuo aš susidūriau tame straipsnyje. Esmė tame, kad aš iš tikrųjų daviau interviu Aleksandrui, bet tik… Aleksandrui Prochunovui 2006 m. rugsėjį laikraščiui „Rytojus“ («Завтра»), ir tas interviu buvo atspausdintas to žurnalo Nr. 43 (675) straipsnyje, pavadintame „Jūs – stebukladarys?“ («Вы — кудесник?»), ir norintys gali su tuo straipsniu susipažinti. Bet tai — ne pirmasis „stebuklas“, kurį aš radau straipsnyje, kurį Aleksandr Volodev pavadino „Tamsiosios materijos kambarys“.

Bendrai, tai man įdomu sužinoti, iš kur jis „iškasė“ ir, svarbiausia, kokiu tikslu, informaciją apie „kambarį“ ir jo „komandą“ — grupę ZAETT (ЗАЕТТ). Asmeniškas aš, nei tokios grupės, nei tokio kambario nežinau, o mano interviu A. Prochunovui nieko panašaus nebuvo. Bet ir tai dar ne viskas: „stebuklai narvelyje“ A.Volodevo straipsnyje nesibaigia. Nustebęs perskaičiau, kad, pacituosiu: „..objekto“Nemizida“ judėjimą sekė genijai-internacionalistai, tarp kurių yra ir Nobelio premijos laureatų…“, iš liūdnai pagarsėjusios grupės ZEATT! Kas įdomiausia, kad aš apie „tai“ kaip „paslaptį pasakiau visam pasauliui“! Labai jau įdomiai gaunasi! Aš „pasitikėdamas“ to straipsnio autoriumi pranešu duomenis apie žmones, kurių aš nepažįstu ir apie tai, kad jie atliko darbą, apie kurį jie neturėjo jokio supratimo.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Dievų Miestas

N.V. Levašovo tinklapyje, skyriuje ”Kunskamera”, pasirodė labai įdomi informacija, kuri patvirtina daugelį autoriaus pasisakymų, kuriuos jis minėjo savo knygose  dar praeito amžiaus 90-jų metų pradžioje… Kalbama apie prieš 15 metų Kosmose aptiktą didžiulį objektą, kuris aiškiai buvo dirbtinės prigimties ir stebino savo dydžiu. Tai ne tik reiškė patvirtinimą, kad Kosmose egzistuoja kitos civilizacijos, bet ir parvirtina apie gana tankiai apgyvendintą mūsų Visatą. Kyla dėsningas klausimas apie tai, kodėl paranojikai ir “pasaulinės vyriausybės” nusprendė paviešinti šią ir kitą panašią informaciją būtent dabar? Prie ko jie bando mus paruošti? Kol kas į tuos klausimus atsakymo neturime. Bet gali būti ir taip, kad jie, paprasčiausiai, jau nebesugeba nuo prabundančių žmonių nuslėpti tokio didžiulio kiekio svarbios ir vertingos informacijos. Todėl tokie “neapsižiūrėjimai” pasirodo vis dažniau ir dažniau…

Užslaptintos “HABBL” fotografijos

1994 m. gruodžio 26 d. pats didžiausias NASA kosminis teleskopas “HABBL” Kosmose užfiksavo sklendžiantį didžiulį baltą miestą. Teleskopo tinklapyje pasirodžiusios fotonuotraukos trumpam buvo prieinamos Interneto vartotojams, bet vėliau buvo griežtai užslaptintos.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS

Nikolajus Levašovas

Visatos teorija ir objektyvi realybė

Paskutinius kelis tūkstančius metų žmogus pastoviai bando apmąstyti supantį Kosmosą. Kuriami įvairūs Visatos modeliai ir žmogaus vieta jame. Palaipsniui tie modeliai susiformavo į taip vadinamą mokslinę Visatos teoriją. Ta teorija galutinai buvo suformuota dvidešimtojo amžiaus viduryje. Dabar egzistuojančios Didžiojo Sprogimo teorijos pagrindu tapo Alberto Einšteino Reliatyvumo Teorija. Visos likusios  teorijos yra tik šios teorijos atskiromis dalimis, todėl nuo to, kaip Visatos teorija teisingai atspindės padėtį, priklauso ne tik teisingas žmogaus supratimas apie Visatą, bet ir pačios civilizacijos ateitis. Sukurtų žinių pagrindu apie supančią aplinką, kuriamos technologijos, prietaisai ir mašinos. Ir nuo to, kokiomis jos kuriamos, priklauso ir tai, egzistuos žemės civilizacija, ar ne.

Jeigu tos žinios neteisingos arba netikslios, viskas gali atsisukti katastrofomis ir žūtimi ne tik civilizacijos, bet ir pačios gyvybės žūtimi šioje puikioje planetoje, kurią mes – žmonės – vadiname Žeme. Ir tokiu būdu, iš grynai teorinio supratimo apie Visatą, pereiname prie supratimo, nuo kurio priklauso civilizacijos ateitis ir gyvybės visoje planetoje ateitis. Todėl tai, kokios bus tos žinios, turi jaudinti ne tik filosofus, bet ir kiekvieną gyvą žmogų.

TOLIAU SKAITYTI ATSISIUNTUS