Demokratijos klausimu arba
Absurdo teatras tęsiasi
Demokratija… demokratija — kiek daug šiame žodyje paslėpta niekšybių ir melo!!! Toks mano įvertinimas demokratijos esmei, tikriausiai, daugelį nustebins! Bet sužinoję, kodėl aš taip įvertinau demokratiją, skaitytojai dar labiau nustebs! Pradėsiu nuo termino DEMOKRATIJA! Demokratija atsirado vergovinėje valstybėje, kada vergvaldžiai susirinko visi kartu, kad sukurtų vieningą įstatymų ir taisyklių kompleksą tam, kad galėtų geriau valdyti savo vergus ir kad nebūtų kokių nors skirtumų tais klausimais pas atskirus vergvaldžius.
Tikriausiai neverta aiškinti, kokius ir kieno interesus gynė tie įstatymai „laisvoje“ ir „demokratinėje“ vergovinėje valstybėje. Ir nors Jums tuoj pat pabandys išaiškinti, kad žodis DEMOKRATIJA sudarytas iš graikiško žodžio DEMOS, kas reiškia — LIAUDIS! Bet prie to, kaip tai labai dažnai būna tiems, kas kenčia nuo atminties praradimo reikalingose vietose, pamirš pridėti, kad DEMOSU arba liaudimi tose valstybėse buvo vadinami tik laisvi žmonės, kurių daugumas buvo VERGVALDŽIAI! Ir pamirš pranešti, kad pagrindinę dalį gyventojų sudarė VERGAI, kurių net žmonėmis neskaitė! Ar ne tiesa, kad nuo to laiko mažai kas pasikeitė?!
„Bet tai buvo labai seniai, nuo to laiko daug kas pasikeitė“, — paprieštaraus kai kurie. Ar tikrai pasikeitė, štai kur klausimas?! Jeigu kas ir pasikeitė, tai tik į blogesnę pusę. Tais senais ir ne taip senais laikais vergai ant kaklo nešiojo antkaklius su savo šeimininko vardu. Valio, šiandiena niekas nenešioja vergo antkaklio! Galima džiaugtis. Bet neskubėkite džiaugtis laisve. Argi esmė tik antkaklyje? Nuo to, yra ant kaklo antkaklis, ar jo nėra, mažai kas keičiasi, nebent susidaro puikios sąlygos apgauti vergams! Ir tai ne šiaip sau žodžiai! Pačioje „demokratiškiausioje“ šalyje Pasaulyje — JAV — 90% gyventojų gyvena į skolą, o 70% tų gyventojų niekada neįstengs tų skolų išmokėti! O argi tai NE VERGOVĖ?! Be to, dirbantis žmogus, jeigu tik jis arba ji nepraras darbo, privalės išmokėti daug kartų daugiau pinigų, negu pasiskolino. Tai, jeigu jie neprarado darbo. Darbo praradimas reiškia visko praradimą. Tokioje situacijoje žmogus darys viską, kad tik neprarastų darbo. O tiksliau — nedarys nieko, kas galėtų privesti prie to paties darbo praradimo.
O tai reiškia, kad jis kentės bet kokį neteisingumą savo atžvilgiu, jeigu tik tas neteisingumas bus susijęs su darbo praradimu. O tuo labiau toks žmogus niekada neužstos kito žmogaus, su kuriuo neteisingai pasielgė. Nes, jeigu ką nors neteisingai atleido, tai užsistoti tokį žmogų pavojinga, nes taip galima ir pačiam prarasti darbą, o su juo VISKĄ! Ir kas įdomiausia, — vis viena praranda, bet ir toliau tyli, nes yra pavojus pakliūti į juoduosius sąrašus, ir iš viso niekur nebegauti darbo! O tai reiškia tapti amžinu „visuomenės“ atstumtuoju, nuo kurio nusisuks visi artimieji ir pažystami, kaip kažkada nusisukdavo nuo žmonių, kurie susirgdavo raupais.
O kas gi gauna visas tas daugkartines išmokas nuo dirbančio žmogaus? Šiuolaikiniai vergvaldžiai — FINANSINĖ MAFIJA!!! Šiuolaikiniai parazitai, kurie tunka sociumo sąskaita! Ir vėl gi, tai palyginti nedidelė žmonių grupė, iš viso keletas šimtų tūkstančių, lyginant su daugiau negu septyniais milijardais gyventojų Pasaulyje! Be to, Jungtinės Valstijos pačios yra PARAZITINE VALSTYBE! Ir vėl žmones kvailina, kaip patys akiplėšiškiausi sukčiai, visam pasauliui pareiškia, kad JAV gamina net 20% PASAULYJE GAMINAMO PRODUKTO!!! Kas iš tiesų labai daug vienai valstybe, jeigu tik ne vienas mažas „BET“…
Ta pati šalis VIDUTINIŠKAI NAUDOJA 45% to paties pasaulinio produkto, O KAI KURIOSE SRYTYSE — IKI 90%!!! Ir kiekvieną kartą, kai iškylą krizinės situacijos, esant tokiai parazitinei darbo organizavimo sistemai, finansinė JAV viršūnėlė, o tiksliau — Pasaulinė vyriausybė, kuri realiai stovi už viso to, sukelia Pasaulinius karus. Būtent jie sukėlė Pirmąjį Pasaulinį Karą 20-me amžiuje, ir finansavo 1917 metų revoliuciją Rusijos Imperijoje, po kurios apiplėšimo, jų nepasotinami pilvai buvo prikimšti iki viršaus! Būtent dėl tų pačių priežasčių jie stovėjo ir už Antrojo Pasaulinio Karo. Ir dėl tų pačių priežasčių būtent jie bando sukelti ir Trečiąjį Pasaulinį Karą. Visus tuos Pasaulinės parazitinės sistemos niuansus aš aprašiau savo knygoje ”Rusija kreivuose veidrodžiuose”, kurią socialiniai parazitai paskubėjo paskelbti ekstremistine! Bet prie to aš grįšiu šiek tiek vėliau, kai rašysiu apie žodžio „laisvę“ „demokratinėse“ valstybėse.
Prieš toliau tęsiant savo pasakojimą, priminsiu tiems, kas jau spėjo pamiršti, ir paaiškinsiu tiems, kas apie ekonomikos pagrindus nieko nežinojo, kad egzistuoja tik du ekonomikos tipai, tiksliau trys, bet apie trečią tipą „kažkodėl“ visada nutylima. Tai štai, DU ekonomikos TIPAI, apie kuriuos galima perskaityti bet kuriame ekonomikos vadovėlyje. Tai ekonomika su PAPRASTA GAMYBA, kada sociumas gamina tiek, kiek sunaudoja. Ir ekonomika su IŠPLĖSTINE GAMYBA, kada sociumas gamina daugiau, negu sunaudoja, o likutis naudojamas keistis prekėmis su kitu sociumu, kurių negamina šis sociumas. Būtent esant išplėstinei gamybai, atsiranda prekiniai-piniginiai santykiai. Ir TREČIAS EKONOMIKOS TIPAS, apie kurį neįmanoma perskaityti jokiame ekonomikos vadovėlyje — tai PARAZITIS EKONOMIKOS TIPAS!
Tai štai, prie TREČIO, PARAZITINIO EKONOMIKOS TIPO ir priskiriamos JAV. Ir tai visam Pasauliui pasidarė visiškai aišku 2011 metų rugpjūtyje. OFICIALI JAV SKOLA (o yra ir neoficiali) pasiekė SUPERKRITINĘ BŪSENĄ! Tos šalies vyriausybė ne tik kad nepajėgi išmokėti visos išorinės skolos, bet net ir jos dalies. Ji nepajėgi mokėti net tos oficialios skolos procentų!!! Ir visas Pasaulis virpėdamas laukė… laukė, ką gi darys JAV kongresas. Laikas lėkė ne dienomis, įtampa augo, pasaulines biržas jau ėmė krėsti drugys. Visi su baime laukė, kada JAV laivas su didžiule skyle žemiau vaterlinijos eis į dugną ir paskui save patrauks daugelį kitų. Ir štai, vieną iš tų rugpjūčio dienų buvo priimtas iš tikrųjų „saliamoniškas“ sprendimas, tiesiogine ir perkeltine to žodžio prasme! JAV kongresas priėmė sprendimą PADIDINTI IŠORINĘ SKOLĄ DAR DVIEMS TRILIJONAIS DOLERIŲ!!!
Ir visi iš karto nurimo, biržinis drebulys išnyko, visi „laisvai“ atsikvėpė. JAV laivas vėl paviršiuje! Bet gi tas sprendimas tik pablogino padėtį, ir tie, kas tą sprendimą priėmė, puikiai tą suprato. Paprasčiausiai, jiems reikėjo išlošti laiko tam, kad vis dėl to galėtų sukelti išsigelbėjimą atnešiantį Trečiąjį Pasaulinį Karą arba, dar geriau, padedant gerai sureguliuotomis ir išbandytoms oranžinėmis revoliucijomis visiškai ir visiems laikams pajungti sau Rusiją ir pagrindines jos tautas paversti visiškai beteisiais (без(с)правных) vergais, tuo metu fiziškai sunaikinus didžiąją dalį rusų.
Ir tas klausimą parazitai yra gerai suplanavę ir išbandę su Šiaurės Amerikos pagrindiniais gyventojais. Kai Kristoforas Kolumbas „atrado“ Ameriką, Šiaurės Amerikoje gyveno 2200 GENČIŲ IR TAUTŲ, ir jos gyventojų buvo apie DVIDEŠIMT MILIJONŲ ŽMONIŲ, maždaug tiek pat, kiek tuo metu gyveno Europoje. 1997 metams JAV buvo visiškai IŠYKUSIOS 1700 GENČIŲ IR TAUTŲ, o daugelyje į rezervatus suvarytų genčių ir tautų išliko tik po keletą šimtų žmonių, o kartais liko tik dešimtys, ir visi tie kartu paimti pagrindiniai JAV gyventojai 1997 metais priskaičiavo tik apie AŠTUONIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ ŽMONIŲ!!! Be to, Amerikos indėnai suvaryti į rezervacijas pačiose blogiausiose žemėse, į dykumas ir pusiau dykumas. Ir jeigu tose atšiauriose žemėse randama naudingų iškasenų, indėnai išvaromi dar toliau…
Maždaug tokia pati ateitis paruošta ir pagrindinėms Rusijos tautoms, ne tik rusams. O jeigu kuri nors iš mažų Rusijos tautų pakliuvo ant vakarų propagandos ir galvoja, kad nukentės tik jų nekenčiami rusai, tai jie labai stipriai apsirinka! Per tūkstantmečius socialiniai parazitai labai gerai atidirbo metodus ir būdus, kaip sugriausti šalių ekonomiką ir juos pavergti. Na, ko toli ieškoti: kai 19-me amžiuje Kaukaze siautėjo karai, kuriuos per Turkiją finansavo iš Anglijos, po tos provokacijos pasibaigimo nesėkme, sukilėlių vadas Šamilis su savimi į Turkiją išsivedė ŠIMTĄ TŪKSTANČIŲ KALNIEČIŲ ŠEIMŲ. Tai virš milijono žmonių! Bet bendros tikybos ir sąjungininkų žemėje kalniečiai pasirodė niekam nereikalingi. Gyvenimui jiems išskyrė pačias prasčiausias žemes, kurios ir veltui niekam nebuvo reikalingos, kur daugumas kalniečių ramiai ir tyliai išmirė, o likusieji buvo priversti asimiliuotis, pamiršti savo gimtąją kalbą ir kultūrą! Bet, matyt, panašios pamokos mažai ką išmokė, jeigu mes matome, kaip socialiniai parazitai ir šiandiena sumaniai supjudo mažas vietines tautas su rusais, leisdami tų tautų savo sielas pardavusiems atstovams vykdyti įvairiausius nusikaltimus prieš rusus, kai nuolaidžiaujant valdžiai rusai žudomi, prievartaujamos jų dukterys ir žmonos. Bet pakanka rusams pasipriešinti tam kriminaliniam pasauliui, kaip tuojau pat rusus apkaltina šovinizmu ir ekstremizmu su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis…
Taip vadinamoje Čečėnijos respublikoje etninių rusų beveik neliko, vis dar laikosi tik kazokų stanicos, nors jose tikrų kazokų mažai belikę, kad jie patys galėtų organizuoti savigyną, čečėnai vis viena nerizikuoja lįsti į kazokų stanicas. O Grozne (tarp kitko, pastatytame rusų, o ne čečėnų) rusų praktiškai neliko. Tie, ko neišpjovė čečėnai, viską metę bėgo į Didžiąją Rusiją, bet imigracinės valdžios tuos pabėgėlius atkakliai siuntė atgal į Čečėniją, matyt tam, kad juos vis dėlto čečėnai išpjautų. Ir prieš tokią savivalę (без(с)предел) Rusijos Federacijos valdžia „kažkodėl“ užmerkia akis!
Ir visa tai „demokratija“!!! Tik labai jau pasirinktinai ta „demokratija“ veikia. Pakanka rusui pareikšti apie savo meilę Tėvynei — jis šovinistas ir ekstremistas! Pakanka tik rusui pareikšti apie savo tautos realią praeitį, kuri priskaičiuoja šimtus tūkstančius metų — jis vėl nacistas ir ekstremistas! Pakanka tik rusui apie praeityje ir šiais laikais vykdomą rusų ir kitų pagrindinių Rusijos tautų genocidą, — vėl jis šovinistas, ekstremistas ir tarptautinės nesantaikos kurstytojas. O juk apie ŠIMTAS MILIJONŲ ŽMONIŲ, kurie Rusijoje buvo sunaikinti XX amžiuje — realūs skaičiai, ir niekas pasaulyje dėl to neištarė nė vieno žodžio! Ir didelė dalis iš tų ŠIMTO MILIJONŲ SUNAIKINTŲ buvo RUSAIS (РУСАМИ)!!!
Tuo pat metu judėjai visame pasaulyje šaukia apie „Holokaustą“, apie ŠEŠIS MILIJONUS JUDĖJŲ, SUNAIKINTUS ANTROJO PASAULINIO KARO METU! Jie „kažkodėl“ tai nekursto tarptautinės nesantaikos, nėra šovinistais ir ekstremistais! Nors ŠEŠI MILIJONAI SUNAIKINTŲ JUDĖJŲ — AKIPLĖŠIŠKAS MELAS, KAS ĮRODYTA TEISME!!! Per Antrąjį Pasaulinį Karą koncentracijos stovyklose žuvo tik DU ŠIMTAI PENKIASDEŠIMT TŪKSTANČIŲ JUDĖJŲ!!! Ir tai, ŠIMTAS PENKIASDEŠIMT TŪKSTANČIŲ žuvo iš bado per paskutinius karo mėnesius, po to, kai amerikiečių ir anglų aviacija sunaikino visus maisto sandėlius Vokietijoje, ir „visiškai atsitiktinai“ nekliudė Kruppo ir kitų karinių magnatų karinių gamyklų.
Tarp kitko, paskutiniais karo mėnesiais iš bado tino ir mirė ne tik judėjai, bet ir visi kiti belaisviai, daugumas kurių buvo rusų karo belaisviai! Tarp kitko, nuo bado tino ir mirė ir patys vokiečiai, moterys, vaikai, senukai, ir tam yra daugybė įrodymų. Bet ar verta kreipti dėmesį į tai, kad žuvo milijonai gojų?! Pagal „šventas“ judėjų knygas, Torą tame tarpe, GOJAI IŠ VISO ŽEMIAU NAMINIŲ GYVULIŲ! Bet tai „kažkodėl“ ne nacizmas, tai visiškai normalus reiškinys! Štai kur — TIKRA „DEMOKRATIJA“!!!
Ir teisingai — tai ne nacizmas, tai daug blogiau — tai SIONIZMAS, kada NACIZMAS IŠKELTAS Į NACIONALINĖS RELIGIJOS RANGĄ, kurio esmė atsispindi TOROJE!
……………………………………………………………………………
2. Nes štai, TAMSA UŽDENGS ŽEMĘ ir MIGLA — TAUTAS, O VIRŠ TAVĘS NUŠVIS DIEVO ŠVIESA, ir jo garbė
3. IR VAIKŠČIOS TAUTOS TAVO ŠVIESOJE ir KARALIAI — SPINDINT TAVO ŠVIESAI.
4. Pakelk tavo akis, apsižvalgyk aplink ir žiūrėk: visi jie SUSIRINKO IŠ TREMTIES ŠALIŲ ir eina pas tave, sūnūs tavo iš toli eina, ir DUKTERYS TAVO šalia KARALIŲ BUS AUKLĖJAMOS.
5. Tada tu pamatysi, ir nušvisi, ir pasimesi iš džiaugsmo, ir prisipildys širdis dėkingumo, — nes TAPS TAVO VISI VAKARŲ ŠALIŲ TURTAI, TAUTŲ TURTAI PEREIS TAU.
…………………………………………………………………………….
9. Nes pas mane salų gyventojai susirinks ir laivai iš Taršino priekyje — kad pargabentų TAVO SŪNUS iš toli, SIDABRAS JŲ ir AUKSAS jų su jais: vardu Dievo, Visagalio tavo ir švento Izraelio Dievo, nes didingumu jis tave puošia.
10. Ir statys svetimų tautų sūnūs sienas tavo, o jų karaliai patarnaus tau, nes, supykęs aš tave nubaudžiau, bet mielaširdingai tavęs pasigailėjau.
11. Ir vartai tavo visada bus atidaryti, nei dieną nei naktų jie nebus rakinami, kad NEŠTŲ TAU TAUTŲ TURTUS, o JŲ KARALIAI bus atvedami kaip VERGAI.
12. Nes TA TAUTA ir TA KARALYSTĖ, kuri TAU NETARNAUS, ŽUS, ir TOS TAUTOS BUS SUNAIKINTOS.
13. Garsūs Libano medžiai atiteks tau — kiparisai, guobos ir bukai kartu, kad papuoštų tavo šventovių vietas, ir mano papėdes, Šventyklai sukursiu aš pagarbą.
14. Ir ateis susilenkę sūnūs tavo kankintojų, ir nusilenks tau į kojas visi tie, kas iš tavęs tyčiojosi, ir pavadins tave Dievo miestu, Sionu — švento Izraelio Dievo miestu.
15. Vietoje tos tavo būsenos, kada buvai tu apleistas ir nekenčiamas, ir niekas pas tave nėjo, padarysiu aš tave valdovu visiems laikams, pripildytu džiaugsmo visiems laikams.
16. Ir gersi tu pieną, IMSI IŠ TAUTŲ VISKĄ KAS GERIAUSIA, iš karališkų krūtinių pieną gersi, ir sužinosi, kad aš — Dievas, Išgelbėtojas ir Padėjėjas tavo, Jokūbo Valdovas.
……………………………………………………………………………
(Пятикнижие и Гафтарот. Книга «Дварим», Йешаягу LX, 2-5, 9-16, 1286-1288 с.).
Šiose eilutėse iš Toros parodyta sionizmo esmė — judėjų religijos, ir, kaip seka iš tų eilučių, BET KURI TAUTA, kuri nepaklus JUDĖJŲ DIEVO valiai — JACHVEI, TURI BŪTI SUNAIKINTA FIZIŠKAI!!! Ir nors rusus judėjai apgavo ХХ amžiuje, bet rusai nugalėti nebuvo. Būtent todėl rusai ir kitos Rusijos pagrindinės tautos buvo naikinamos praeitame šimtmetyje, būtent todėl jie pačiais išradingiausiais būdais yra naikinami ir šiandiena — per genetiškai modifikuotus maisto produktus, skiepus, per tradicijų, moralės naikinimą, šeimų ardymą ir t.t. Ir tai taip pat „demokratija“!
Panagrinėkime liūdnai pagarsėjusi žodį „laisvė“! „Demokratijos“ tvirtovėje — JAV — 1995 metais CNN žurnalistai į eterį išleido medžiagą apie Vietnamo veteranus, kurie buvo Vietnamo džiunglėse, kai virš jų purškė Orange. Nuo tų nuodų nukentėjo ne tik patys veteranai, bet jiems gimė vaikai ir anūkai su genetinėmis patologijomis ir rimtomis ligomis. Kai tik medžiaga išėjo į eterį, Henris Kisindžeris paskambino Tedui Terneriui ir pareikalavo tuojau pat paneigti reportažą ir atleisti žurnalistus, įteikiant jiems vilko bilietus! Kas ir buvo tuojau pat padaryta.
O jeigu prisiminti 2008 metų rugpjūtį, tai tos Vakarų pasaulio žodžio „laisvei“ įtemptos dienos pasirodė visu gražumu! Visos pasaulio informacinės priemonės šaukė apie tai, kad Didelė Rusija užpuolė mažą ir neapgintą Gruziją. Ir visame tame įdomiausia tai, kad visi puikiai žinojo, kas iš tikrųjų ką užpuolė, ir pirmiausiai, apie tai puikiai žinojo JAV ir Izraelis, kurie betarpiškai dalyvavo ruošiant Gruziją Pietų Osetijos užpuolimui! Prieš Rusija jau buvo ruošiamos įvairios sankcijos, visame Pasaulyje buvo didinamos antirusiškos aistros… manau, kad toliau tęsti nėra jokio reikalo. Ir tuo pat metu „laisvos“ masinės informavimo priemonės demonstravo savo „laisvę“.
Labiausiai tame plane ryškus telekompanijos FOX News siužetas atvirame eteryje, kada įvykių Pietų Osetijoje liudininkai — mergaitė ir jos teta — pradėjo pasakoti apie tai, kas iš tikrųjų užpuolė jų Tėvynę! Jas tuojau pat pradėjo grubiai nutraukinėti, ir greitai pasirodė visus gelbėjanti reklama! Tą įvykį komentuoti nėra reikalo, vienaip ar kitaip, informacinis karas prieš Rusiją tada patyrė visišką fiasko. Bet apie kokį Vakarų žodžio laisvė galima kalbėti, jeigu, pavyzdžiui, JAV uždraustos Marko Tveno knygos dėl tos paprastos priežasties, kad tose knygose negras vadinamas negru, o ne afroamerikiečiu!
Rusijoje iki tokio absurdo dar nepriėjo, bet ir ji ta linkme juda septynmyliais žingsniais. Ir vėl, cenzūra Rusijoje gana išranki. Spausdinama bet kokia literatūra, kuri iškreipia Rusijos praeitį, žeminama rusų ir daugelio kitų tautų garbė ir jų orumas! Visame tame niekas neranda jokio kriminalo, ekstremizmo, tarptautinės neapykantos kurstymo ir orumo pažeminimo dėl etninių požymių. Užtat visos knygos, kuriose kalbama apie mūsų Tėvynės didingumą, apie jos didžią praeitį, kuriai šimtai tūkstančių metų, jos kultūrą, kalbą, kuri tapo prokalbe visoms, taip vadinamų, indoeuropietiškos grupės“ kalboms ir t.t. — tuojau pat jos paskelbiamos ekstremistinėmis ir praeina per liūdnai pagarsėjusį 282 straipsnį. Kaip tai įvyko, kalbama mano knygoje ”Rusija kreivuose veidrodžiuose”.
Tos knygos išsigando, ir išsigando labai stipriai. Tą knygą perskaitę žmonės pradeda didžiuotis savo Tėvyne ir tuo, kad jie gyvena tokioje šalyje. Žmonės suprato, kas ir kodėl vyko ir vyksta Pasaulyje, ir kokios jėgos stovi už tų nelaimių, kurios beveik nepertraukiamu srautu užgriūdavo ir iki pat šiol užgriūna ant mūsų daug kentėjusios Tėvynės. Tai mokslinis darbas, kuriame pateikti nenuginčijami faktai apie socialinių parazitų veiklą. Niekas ir niekada nebandė užginčyti pačios knygos turinio… paprasčiausiai, ją paskelbė ekstremistine! Civilinis teisminis procesas dėl tos knygos buvo atviras farsas. Pirmoji tos knygos ekspertizė buvo neteisėta, bet, nepaisant to, teisėja net ir girdėti apie tai nenorėjo. Į teisėtus gynybos advokatų reikalavimus iškviesti į teismo posėdį ekspertus, kaip liudininkus, teisėja kategoriškai atsakė neigiamai. Iš pačios ekspertizės teksto seka, kad „ekspertai“ nerado jokių tiesioginių raginimų, pažeminimų, įžeidinėjimų, o rado tik „tariamus“ požymius, tiesa, tuo pat metu jie savo išvadose nepataikė nė vieno „tariamo“ požymio. Visa tai man primena anekdotą apie rusų žvalgą Prancūzijoje. Pateiksiu tik dalį iš jo, bet ir to pakanka, kad suprastumėte anekdoto esmę, ir to, apie ką aš rašau: „…Oficiantas: Ar dar ko nors užsisakysite, pone rusu šnipe? — Iš kur Jūs ištraukėte, kad aš rusų žvalgas? — Oficiantas: Jūs į puoduko kraštą žiūrite taip, lyg ten turėtų būti šaukštelis…“. Štai ir ekspertų „tariami“ požymiai man priminė šį anekdotą. O jeigu rimtai, tai…
Pirma, ekstremizmo „tariami požymiai“, jeigu tik tokie yra, privalo būti tiksliai ir aiškiai nustatyti įstatymiškai! Bet to įstatymuose nėra, o tik kalbama apie tai, kad vieno ar kito juridinio akto arba kokio nors kito istorinio įvykio konstatacija NĖRA EKSTREMIZMO POŽYMIS! Mano knygoje pateikiami nenuginčijami faktai, ir būtent tai taip įsiutino socialinius parazitus.
Antra, jeigu tariami požymiai egzistuoja, tai jie privalo būti nurodyti ekspertizės tekste, ko iš viso ekspertai nepateikia. Iš viso, „ekspertai“ savo „ekspertizėje“ kalba apie kažkokius įsivaizduojamus ir tariamus požymius, užtat IŠVADOSE tie tariami požymiai virsta įrodymais apie „pilnavertį ekstremizmą“, tarptautinės nesantaikos kurstymą, tarpreliginių pykčių ir judėjų orumo pažeminimą, nes gojus išdrįso perskaityti Torą, ir pagal tą pačiąTorą toks gojas privalo būti sunaikintas.
Knygoje ”Rusija kreivuose veidrodžiuose” aš parodau, kaip ir prie kokių aplinkybių socialiniai parazitai užgrobė valdžią Pasaulyje, ir kaip visa tai atsiliepė Rusijai. Keista, tą mano knygą skaitė praktiškai visų Rusijos tautų atstovai, ir ne tik aš, ir praktiškai visi, kas ją skaitė, nepriklausomai nuo tautybės, man apie tai rašė, kad pas juos atsirado gyvenimo prasmė, kad jie didžiuojasi tuo, kas jie yra, didžiuojasi savo Tėvynės Didžia Praeitimi! Ir pagrindinė skaitytojų dauguma — jaunimas! Kas mane asmeniškai labai džiugina! Daugelis žmonių ne tik tą knygą perskaitė, jie patys pasikeitė. Jie pakeitė savo gyvenimo būdą, pasijuto laisvi, išnyko vergo „antkaklis“, ir jie atgimė laisvais, kokiais visada buvo jų protėviai!
Tik vienos tautos atstovai su neapykanta tą knygą užsipuolė! O juk savo knygoje aš rašau apie socialinius parazitus, jų esmę, apie valdžios, kaip finansinės, taip ir politinės, užgrobimo būdus ir metodus. Tokia judėjų reakcija kalba apie tai, kad jie PATYS SAVE ĮVARDIJA SOCIALINIAIS PARAZITAIS! Niekas kitas taip nesureagavo, ne veltui gi patarlėje sakoma „vagies kepurė dega“!!!
Vienaip ar kitaip, teisėja anuliavo pirmosios ekspertizės rezultatus ir paskyrė naują ekspertizę, tuo pačiu pažeisdama visus įmanomus ir neįmanomus įstatymus. Pagal įstatymą, atsakovo pusė turi teisę pasiūlyti savo ekspertus arba pasirinkti iš teisėjo pasiūlytų tarpo. Mano atveju, ignoruodama gynybos pusės protestus, teisėja PATI paskyrė ekspertus. Nauja “ekspertizė“ mažai kuo skyrėsi nuo senosios, nieko konkretaus, vis tie patys mistiniai tariami požymiai su jau žinomomis išvadomis. Tik antroji ekspertizė buvo su pačiais grubiausiais pažeidimais — Ekspertai ekspertizės akte pateikė juridines išvadas, kas prieštarauja įstatymams, ir tokią ekspertizę teisėjas privalo tuojau pat anuliuoti.
Bet teisėja to nepadarė ir priėmė nutarimą knygą „Rusija kreivuose veidrodžiuose“ pripažinti EKSTREMISTINE! Ar dar reikia priminti, kad ir bylos prieš knygą iniciatorius, ir Obninsko miesto prokuroras Narusov, ir teisėja Fiodorova, ir prokuroras teismo byloje „visiškai atsitiktinai“ pasirodė esantys mažosios tautos atstovais! Kova už knygą dar nebaigta, teismo procesai tebesitęsia, byla kiekvieną kartą pereiną į aukštesnę instanciją, ir kol kas situacija tokia pati — niekas nenori girdėti jokių argumentų ir faktų. Nutarimas seniai nuleistas iš Generalinės prokuratūros, kuri, tiesa, spausdama tardytojus, PENKIS KARTUS BANDĖ IŠKELTI BAUDŽIAMĄSIAS BYLAS prieš mane! Ir reikia pasakyti — visi tardytojai, ir Obninske, ir Maskvoje, ATSISAKĖ KELTI BAUDŽIAMĄSIAS BYLAS DĖL TO, KAD JIE MANO VEIKSMUOSE NEMATĖ NUSIKALTIMO SUDĖTIES, ir tai jie padarė nepaisant to, kad juos spaudė Generalinės prokuratūros prokurorai! O juk tarp tų tardytojų buvo įvairių tautybių ir įvairių tikėjimų žmonės. Kova už knygą tęsiasi ir vyks tol, kol bus atkeistas Obninsko teismo sprendimas.
Tai dėl žodžio laisvės šiandieninėje Rusijoje. Panašiai vyksta ne tik su mano knyga, bet ir su kitų autorių knygomis, kuriose rašoma tiesa apie Didžią mūsų tautos praeitį. Bet „demokratija“ Rusijoje taikoma ne tik žodžio laisvei …
Šių metų lapkrityje rinkėjų grupė pasiūlė mano kandidatūrą į Rusijos Federacijos Prezidento postą. Panašių pasiūlymų ne kartą gaudavau ir anksčiau, bet šį kartą aš sutikau balotiruotis į Rusijos Federacijos Prezidentus. Aš pamaniau, kad iš mano pusės būtina padaryti viską, kad neleisti sugriūti valstybei ir neleisti sunaikinti pagrindinės Rusijos gyventojų dalies, jos kultūros ir tradicijų, kad vėliau nebūtų sąžinės graužaties dėl to, kad aš nepadariau visko, ką galėjau, todėl, kad negalėjau ramiai žiūrėti į tai, kad mano akyse naikinama visa tai, kas brangu mano sielai. Ir štai, nuo to momento, kai aš sutikau būti iškeltam kandidatu į Rusijos Prezidento postą, ir prasidėjo „demokratijos“ apraiškos!
Po to, kai lapkričio 25 dieną buvo paskelbtas Federacijos Tarybos nutarimas apie R.F. prezidento rinkimus 2012 metų kovo 4 dieną, iniciatyvinė grupė pradėjo ieškoti salės atitinkamų priemonių organizavimui. Buvo nuspręsta kartu pravesti laisvų Rusijos Federacijos profsąjungų susivienijimo steigiamąjį suvažiavimą ir rinkėjų susirinkimą, iškeliant mane kandidatu į prezidento postą. Sabotažas išryškėjo jau ieškant salės. Daugelis, paprasčiausiai, atsakydavo suteikti salę numatytoms priemonėms, kai kurie sakydavo, kad atsakymą duos vėliau, kas aiškiai netiko. Vienaip ar kitaip, buvo pasirašyta sutartis su „Izmailovo“ koncertine sale dėl numatytų priemonių pravedimo. Po ko prasidėjo spaudimas tos salės direktoriui su reikalavimais nutraukti sutartį. Skambino iš „kompetentingų“ organų.
Gruodžio 2 diena, penktadienis, buvo ne pati palankiausia diena tokioms priemonėms, nes daugeliui dirbančiųjų įmonių nesuteikė trumpalaikių atostogų savo sąskaita, o turint omeny, kad į suvažiavimą atvažiavo žmonės iš Kamčiatkos, Tolimųjų Rytų, iš Kaliningrado srities, iš Tolimosios Šiaurės ir Altajaus, reikėjo ne vienos dienos savo sąskaita. Bet, nepaisant to, į suvažiavimą atvyko žmonės iš 45 Rusijos regionų. Ir čia prasidėjo pats įdomumas. Daugelį žmonių sutiko koncertinės salės prieigose ir nerekomendavo eiti į renginį, nes renginio metu galimi teroristiniai aktai, bombų sprogimai ir t.t. Žmonės bauginimams nepasidavė.
Delegatų ir rinkėjų registracija prasidėjo gruodžio 2 dienos 7 valandą ryto, atvyko VIRŠ SEPTYNIŲ ŠIMTŲ ŽMONIŲ, didesnė dalis kurių buvo jaunimas iki 35 metų amžiaus, kas savaime yra puiku. Registravo vienas notaras, ir prie jos išsirikiavo skaitlinga eilė, bet visi žmonės buvo labai disciplinuoti, nors daugeliui eilėje teko stоvėti po 6-8 valandas tam, kad užsiregistruotų! Virš šimto žmonių, kurie eilėje prastovėjo virš 8 valandų, taip ir nebuvo užregistruoti, net po rinkėjų susirinkimo pradžios, kuris vyko iš karto po steigiamojo profsąjungų suvažiavimo, rinkėjų registracija buvo uždrausta.
Renginio eigą stebėjo TRYS CENTRINĖS RINKIMINĖS KOMISIJOS STEBĖTOJAI! Bet ir jie buvo nustebinti renginio disciplina ir organizuotumu. Jau prasidėjus steigiamajam suvažiavimui, pasirodė Maskvos skyriaus Civilinės Gynybos majoras su jau paruoštu dokumentu dėl suvažiavimo sustabdymo dėl tos priežasties, kad salė neatitinka priešgaisriniams reikalavimams. Kai jam buvo pasiūlyta asmeniškai patikrinti priešgaisrinę saugą, jis nerado prie ko prikibti, pradėjo skambinti tiems, kas jį pasiuntė. Bet ir skambutis žmogui iš Kompetentingų” organų, situacijos neišgelbėjo. Įpykęs majoras suplėšė savo raportą ir pasišalino.
Taip kad rinkėjų susirinkimo šiame etape socialiniams parazitams sužlugdyti nepavyko. Noriu dar kartą padėkoti visiems žmonėms, kurie atvažiavo iš įvairių mūsų Tėvynės kampelių, ir tai padarė ne dėl pinigų, ne dėl “kilimėlių”, o savo širdies pašaukti, įsitikinę, kad mes visi kartu galime vėl mūsų šalį padaryti Garsia! Tiesa, žmonės į renginį atvažiavo už savo asmenines lėšas, o daugeliui tai buvo nemažos išlaidos. Taip kad ne visi mūsų šalyje parsidavėliai, ir, toli gražu, ne visiems “iki lemputės”!
Po rinkėjų susirinkimo, gruodžio 2 dieną prasidėjo dokumentų paruošimas juos priduoti Centrinei Rinkiminei Komisijai. Tai gana didelis darbas, ir pirmoji dalis susideda iš notarinių dokumentų paruošimo, kas užtruko keletą dienų. Vienaip ar kitaip, dokumentai buvo paruošti, ir gruodžio 12 d, 2 valandai buvo paskirtas dokumentų priėmimo laikas Centrinėje Rinkimų Komisijoje.
Iniciatyvinė grupė ir aš atvykome laiku, po kurio laiko pasirodė Centrinės Rinkimų Komisijos atstovė ir mūsų paprašė palaukti. Po kurio laiko pasirodė jaunas vaikinas ir paprašė sekti paskui jį. Jis mus nuvedė prie atsarginio (juodojo) įėjimo į Centrinės Rinkimų Komisijos būstinę, kur mus pralaikėme dar apie 10-15 minučių, kol atsidarys vartai ir mes būsime pakviesti į Centrinės Rinkimų Komisijos kiemą. Matyt, kad centrinis įėjimas į Centrinės Rinkimų Komisijos Būstinę buvo “užminuotas” arba, pro jį praėjo cunamis, griaunantis žemės drebėjimas arba koks nors kitas gamtinis reiškinys. Vienaip ar kitaip, pagrindinis įėjimas mums buvo NEPRAEINAMAS! Arba, galbūt, ten susidarė didelis kamštis iš kandidatų į prezidentus… Vienaip ar kitaip, aplinkiniu keliu mes atsidūrėme salėje, kur mūsų laukė rinkiminė komisija. Ir prasidėjo dokumentų priėmimas, kuris truko beveik PENKIAS VALANDAS! Komisijos nariai tikrino kiekvieną raidę kiekviename dokumente ir, atradus klaidą, reikalavo tuojau pat ją ištaisyti, kas ir buvo padaryta to patikrinimo metu, ir… 19:00 aktas apie dokumentų priėmimą buvo oficialiai pasirašytas komisijos pirmininko B.S. Ebzejevo, ir įteiktas man.
Ketvirtadienį, jau vakare, buvo skambutis iš Centrinės Rinkiminės Komisijos, kad gruodžio 16 d. mano klausimas bus svarstoma ketvirtuoju iš eilės. Centrinės Rinkiminės Komisijos ketvirtuoju klausimu buvo dėl atsakymo rinkėjų iniciatyvinei grupei N.V. Levašovą registruoti kandidatu į prezidentus. Nuo gruodžio 12 dienos iki pat gruodžio 16 dienos Centrinei Rinkiminei Komisijai nekilo jokių klausimų, ir jie nesikreipė dėl kokių nors paaiškinimų arba komentarų, jiems buvo viskas aišku! Visas penkias dienas jie tikrino mano informaciją, siuntė užklausimus į Rusijos Federacijos Konsulatą San Franciske ir taip toliau. Nors informacija apie mano buvimą JAV teritorijoje buvo pateikta rinkiminei komisijai gruodžio 12 d.
Palyginimui pateikiu milijardierių Prochorovą, kuris taip pat nusprendė išsikelti kandidatu į prezidentus. Rinkėjų grupę jis surinko gruodžio 15 d. vakare. Problemų su sale jam neiškilo, patalpos susirinkimui buvo laisvos. Apie tai, kaip vyko šis susirinkimas, nėra jokios informacijos, masinės informacijos priemonės niekaip nenušvietė tą “planetinės reikšmės” įvykį. Vienaip ar kitaip, per gana trumpą laiką notaro buvo suregistruoti visi būtini rinkėjai, kurie buvo reikalingi jo kandidatūrai iškelti, greičiausiai, kad dirbo keletas notarų su savo padėjėjais, kitaip, paprasčiausiai, būtų buvę neįmanoma vienam notarui suregistruoti visų rinkėjų. Bet, keista, Centrinės Rinkiminės Komisijos (CRK) reikalavimu, turi būti vienas rinkėjų protokolas, o ne keletas, jeigu dirbo keletas notarų. Bet tai palikime pono Prochorovo ir CRK sąžinei. Toliau prasideda dar įdomesnė karuselė!
Per kažkokias 2-3 valandas buvo paruošti visi reikalingi dokumentai, ir įdomiausia, kad CRK Prochorovo iniciatyvinės grupės laukia gruodžio 16 dieną iki 23:35. Ir jo dokumentus priima per keletą minučių, nes 24.00 dokumentų priėmimas oficialiai sustabdomas. Ir dar iki pusiaunakčio ponui Prochorovui įteikia aktą apie dokumentų priėmimą! Na, paprasčiausiai, tiesiog stachanovietiški dokumentų priėmimo metodai! Be to, per tas penkiolika minučių spėja patikrinti visus duomenis, ir visiškai nekreipia dėmesio į tokias smulkmenas, kaip Irkutsko mieste ponui Prochorovui iškelta baudžiamoji byla dėl beveik DVIEJŲ MILIJARDŲ RUBLIŲ mokesčių nesumokėjimo valstybei!!! Argi verta kreipti dėmesį į tokias smulkmenas pono Prochorovo atžvilgiu?
Bendrai, su ponu Prochorovu vyksta vieni “stebuklai”, ir tik! Gruodžio 15 d. 23:35 jis priduoda dokumentus į CRK, o gruodžio 18 d., sekmadienį, “Centrinės televizijos” kanalu NTV (НТВ) apie jį išėjo medžiaga kaip apie kandidatą į R.F. prezidentus! O juk visą medžiagą reikėjo nufilmuoti, sumontuoti, ir ponas Prochorov dar turėjo tam skirti savo brangų laiką. Matyt, kad teležurnalistai jau žinojo, kad ponas Prochorov bus patvirtintas kaip kandidatas į prezidentus, jeigu jau taip skubiai paleido medžiagą apie jį. Nes tas pats kanalas (kaip ir keletas kitų) skubia tvarka nufilmavo medžiagą tai pačiai “Centrinės televizijos” laidai ir apie mane, be to, labai skubėjo sumontuoti medžiagą sekmadieniui, gruodžio 11 dienai, bet… nei gruodžio 11 dieną, nei 18, nei sekančiais sekmadieniais medžiaga eteryje nepasirodė! Matyt, kad žurnalistai jau ŽINOJO, kad CRK atsisakys mane registruoti kandidatu į prezidentus. Kitaip, kaip gi paaiškinti tą faktą, kad pagal daugkartinį jų prašymą, aš gruodžio 5 ir 6 dienomis suderinau klausimą dėl interviu apie grybų auginimą, kur pajungtas mano sukonstruotas generatorius. Interviu buvo suderintas gruodžio 9 dienai, bet… programos prodiuseris paskambino grybų augintojų atstovams ir, pasiteisinant, kad filmavimo grupė privalo skubiai vykti į “karštus taškus”, paprašė perkelti interviu laiką, ir pažadėjo dėl to paskambinti papildomai. Iki pat šiol “skambina”. Taip pat, kaip “skambina” ir dėl papildomos medžiagos iš manęs keletui kitų kanalų, dėl kurių prieš tai manęs visi draugiškai prašė.
Bendrai, tai televizija, pasirodė, žino geriau net ir už CRK apie tai, ką praleis, o ko nepraleis kandidatais į prezidento rinkimus. Vienintelė medžiaga, kuri į eterį išėjo apie mane, su manimi praktiškai visiškai nebuvo susijusi. Didelė medžiagos dalis buvo apie Anatolijų Kašpirovskį, ypatingą akcentą Marijana Maksimovskaja savo laidoje darė apie jo masinės hipnozės scenas, kurių metu žmonės ėdė žolę stadione, ir apie panašius vaizdus. Jeigu jau taip jai norėjosi parodyti mano įvairiapusišką veiklą, ji galėjo pasiimti videomedžiagą iš mano tinklapio apie mano seminarus-paskaitas nuo 1991 metų iki pat 2010 metų, bet… mano seminaruose-paskaitose žmonės žolės neėdė, ir iš viso nieko panašaus nevyko, dėl ko bet kuris norintysis gali laisvai įsitikinti, pats peržiūrėjęs tas paskaitas, kurios laisvai prieinamos mano tinklapyje. Bet ponios Maksimovskajos iš REN-TV kanalo, matyt, jai reikalingi “aštrumai” nesudomino, todėl tą aštrumą ji nutarė pasiskolinti iš Anatolijaus Kašpirovskio! Bendrai, tai praktiškai visos masinio informavimo priemonės po trumpalaikio pradinio ažiotažo aplink mano personą, staiga draugiškai nutilo. Tik vienas kanalas po to, kai CRK gruodžio 12 dieną iš manęs priėmė dokumentus, pranešė apie tai naujienų laidoje, informacija truko keletą sekundžių bet nebuvo parodyta net mano fotografija! TEGYVUOJA “LAISVOS” IR “NEPRIKLAUSOMOS” RUSIJOS FEDERACIJOS MASINĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖS!
Ir taip, 2011 metų gruodžio 11 dieną mano atstovai dalyvavo CRK posėdyje, kur ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo: “Dėl atsisakymo registruoti rinkėjų grupę ir juos įgaliotus atstovus, kuri buvo sukurta palaikyti Nikolajaus Viktorovičiaus Levašovo kandidatūrą Rusijos Federacijos Prezidento pareigoms užimti”. Atsisakymas mane registruoti buvo suformuluotas taip: “Todėl, kad Nikolajus Viktorovičius Levašovas nurodytu periodu gyveno JAV teritorijoje, jis negali būti pripažintas asmeniu, kuris pastoviai gyveno Rusijos Federacijoje ne mažiau kaip 10 metų. Vadovaujantis Rusijos Federacijos Konstitucija, Nikolaj Viktorovič Levašov negali būti renkamas Rusijos Federacijos Prezidentu”, — pabrėžė Rusijos CRK narys Boris Safarovič Ebzejev.
Įdomiausiai, kad tas pats Boris Safarovič Ebzejev buvo komisijos pirmininku, kuri gruodžio 12 dieną priiminėjo mano dokumentus, kai buvo tikrinama kiekviena raidė, ir tuose dokumentuose juodu ant balto buvo parašyta, kad aš nuo 1991 metų gruodžio 31 dienos iki 2006 metų rugpjūčio 18 dienos gyvenau JAV! To aš niekada neslėpiau, bet tada pirmininkui nekilo dėl to jokių klausimų, visi dokumentai buvo priimti su pateikta informacija. Kam tikrinti faktus, kurie buvo atvirai pateikti? CRK viską pateikė taip, lyg tai jie minėtą informaciją būtų atradę patikrinimo metu, kurią jie darė labai skubotai ir pačiame atsakyme į CRK užklausimą buvo padaryta daug liapsusų, bet dabar ne tai svarbiausia. Na, suklydo CRK ir priėmė dokumentus nepaisant to, kad dokumentai labai jau atidžiai buvo tikrinami. Išduodamas tokias išvadas, B.S. Ebzejev pats patvirtinimo, kad į CRK pristatyti mano dokumentai buvo paruošti geriau už kitų kandidatų į prezidentus dokumentus. Dokumentai buvo paruošti nepriekaištingai, neskaitant nereikšmingų smulkmenų, kurios buvo vietoje pašalintos.
Ir čia… reikia rasti priežastį, kad atsakyti, ir tokiu būdu atsiranda patikrinimas tų faktų, kurie buvo pateikti iš pat pradžių! Kai kas labai jau nenorėjo, kad aš gaučiau kandidato į R.F. prezidentus mandatą. Ir reikėjo rasti priežastį, ir štai… išsigelbėjimas CRK, priežastis rasta! Į visus mano atstovų prieštaravimus B.S. Ebzejev pabrėžė, kas aš NEGYVENAU RF TERITORIJOJE PASKUTINIUS DEŠIMT METŲ!
Bendrai, tai skaitant Rusijos Federacijos Konstituciją, galima rasti keletą įdomių momentų, kas susiję su Rusijos prezidento rinkimais. Pirma, Konstitucijoje nė žodžio nesakoma apie tai, kad kandidatas, ir tuo labiau, šalies prezidentas, PRIVALO BŪTI GIMĘS RUSIJOS FEDERACIJOS TERITORIJOJE! Rusija — ne imigrantų šalis, o pačioje labiausiai žinomoje imigrantų šalyje — JAV — PREZIDENTU GALI TAPTI TIK ŽMOGUS, KURIS GIMĖ JAV! Įdomu, ar ne tiesa? Imigrantų šalyje prezidentu gali būti tik žmogus, kuris gimė JAV teritorijoje, o Rusijoje — tai visiškai nebūtina, nes Konstitucijoje pasakyta, kad: “Rusijos Federacijos Prezidentu gali būti išrinktas Rusijos Federacijos pilietis, ne jaunesnis kaip 35 metų, pastoviai gyvenantis Rusijos Federacijoje ne mažiau 10 metų. Būtent taip parašyta Rusijos Federacijos Konstitucijos 81 Straipsnyje!
Pagal tą straipsnį šalies prezidentu gali tapti žmogus, vyresnis negu 35 METŲ AMŽIAUS ir PASTOVIAI GYVENANTIS RUSIJOS FEDERACIJOJE NE MAŽIAU, KAIP 10 METŲ! Čia nėra nė žodžio apie gimimą Rusijos Federacijos Teritorijoje, o yra tik apie tai, kad norint tapti šalies prezidentu, žmogus turi būti ne jaunesnis, kaip 35 metai, ir iš tų 35 metų jis turi gyventi Rusijos Federacijos teritorijoje ne mažiau kaip 10 metų! O tai reiškia, kad iš tų 35 metų žmogus 25 SAVO GYVENIMO METUS GALI BŪTI KUR PANORĖJĘS, tik DEŠIMT METŲ REIKIA GYVENTI RUSIJOJE! Ir kas įdomiausia, KAD ŠIAME KONSTITUCIJOS STRAIPSNYJE NENURODYTA, KAD TIE DEŠIMT METŲ PRIVALO BŪTI PASKUTINIAI!!!
Tokiu būdu, pagal Rusijos Federacijos Konstituciją, šalies prezidentu gali tapti bet kokios pasaulio šalies atstovas, kuris, pavyzdžiui, būdamas 25 metų amžiaus tapo RF piliečiu ir šalyje pragyveno ne mažiau 10 metų! Arba net per savo 35 metus gali tai atsisakyti Rusijos pilietybės, tik svarbu, kad rinkimų momentu jis gyventų Rusijoje ir bendras pilietybės “stažas” būtų ne mažiau kaip 10 metų! Štai tokie įdomūs momentai ryškėja iš Rusijos Federacijos Konstitucijos 81 Straipsnio!
Įdomiausia, kad aš ne tik gimiau Rusijos Federacijos teritorijoje (tada ji vadinosi RSFRS), bet ir iš viso TSRS ir RF teritorijoje pragyvenau 37 savo gyvenimo metus. Aš gimiau Stavropolio krašto Kislovodsko mieste, 1967 metais mūsų šeima pervažiavo į Mineralnyje Vody miestą, kuriame tėvas iš darbo gavo butą. Mokiausi ten pat, mokykloje, ir ją pabaigęs dirbau Civilinės aviacijos gamykloje Nr. 411, kol 1979 metais įstojau į Maksimo Gorkio vardo Charkovo universiteto radiofizikos fakultetą. Pabaigęs universitetą, 1984 metais buvau 2 metams pašauktas į armiją karininku. Išėjęs į atsargą, 1986 metais grįžau į Charkovą ir iki 1988 metų dirbau inžinieriumi, o vėliau jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu institute, kuris vadinosi VNIITE. O nuo 1988 metų liepos iki 1991 metų gruodžio 30 d. gyvenau ir dirbau Maskvoje. Taip jau gavosi, kad per savo gyvenimą aš buvau susijęs ir buvau dalimi įvairių sociumo sluoksnių ir gyvenimo realijas žinau ne teoriškai, o praktiškai.
Nuo pat vaikystės teko daug padėti tėvui, kuris per išeigines ir per atostogas dažnai dirbo papildomus darbus, kai tada sakydavo, šabašino. Taip jau gavosi, kad aš neblogai žinojau kaimo gyvenimą ir jo poreikius. Savo gyvenime man teko ir mūrininko darbus dirbti, ir su stalių ir šaltkalvių staklėmis dirbti, ir šienauti, ir grindis kloti, ir sienas dažyti, ir vagonus krauti. Ko tik man neteko per savo gyvenimą dirbti. Bet ką bedarydavau, visada stengdavausi viską daryti atiduodamas maksimum pastangų. Ir visada man būdavo džiugu, kai mano rankose kas nors gimdavo, ar tai būdavo paprasta taburetė ar plytų mūras. Ir tegul tai buvo ne pati geriausia pasaulyje taburetė arba ne pats idealiausias plytų mūras! Bet… pats kūrybinis procesas man visada suteikdavo džiaugsmo. Ir man buvo labai malonu, kai aš pirmą kartą gyvenime sumūrijau plytų sieną, ir profesionalus mūrininkas, kuris pamatė mano darbą, vėliau paklausė mano tėvo, kiek metų aš dirbu mūrininku? Toks mano darbo pripažinimas man buvo labai malonus, ypač, jeigu turėti omeny, kad mūrininku aš dirbau tik porą dienų, be to, manęs to darbo niekas nemokė. Paprasčiausiai, aš mačiau, kaip tai daro kiti, ir man viskas pasidarė aišku. Žinoma, aš per tas dvi dienas nepasidariau ekstra-klasės specialistu, bet… mano siekis viską daryti kuo geriau, apvainikavo sėkme.
Aš apie visa tai rašau todėl, kad pabrėžčiau, kad žmogus, kuris nori tapti kandidatu į prezidentus, privalo ne tik pragyventi šalyje ne mažiau kaip dešimt metų, bet ir labai gerai žinoti žmones, žinoti ir suprasti, kuo jie kvėpuoja, ir kas juos domina, jų poreikius, visuose visuomenės lygiuose. O viskas, apie ką parašiau aukščiau, žmogus net ir labai norėdamas, per dešimt metų sukaupti negali. Tam reikia, kad žmogus gimtų ir pilnai susiformuotų būtent Rusijos Federacijos aplinkoje, o ne kokioje nors kitoje šalyje. Jeigu net tada, kai žmogus gimė mūsų šalyje, o jo asmenybės formavimasis vyko kitoje socialinėje terpėje, toks žmogus jau neturėtų būti RF prezidentu, nes toks žmogus nesiformavo Rusijos kultūrinėje-socialinėje terpėje. Bet… bet visa tai neįvertina veikianti RF Konstitucija.
Ir dar vienas momentas dėl aiškaus, sąmoningo informacijos iškraipymo tam, kad atsakyti iniciatyvinei rinkėjų grupei dėl mano kandidatūros registravimo kandidatu į Rusijos Federacijos prezidentus. Rusijos Federacijos Konstitucijos 3 straipsnio 5.1 punkte apie prezidento rinkimus pasakyta štai kas: “…Rusijos Federacijos prezidentu negali būti išrinktas Rusijos Federacijos pilietis, jeigu jis TURI UŽSIENIO VALSTYBĖS PILIETYBĘ, arba LEIDIMĄ GYVENTI arba bet kokį kitą dokumentą, patvirtinantį Rusijos Federacijos piliečio teisę PASTOVIAI GYVENTI užsienio valstybės teritorijoje”.
Įdomu, kad atsisakymo registruoti antruoju CRK punktu buvo sekanti formuluotė:
2) Nuo 1995 metų rugpjūčio 18 d. N.V. Levašov PASTOVIAI GYVENO San Francisko mieste, Kalifornijoje (JAV), buvo prisiregistravęs San Francisko miesto Rusijos Federacijos Generaliniame Konsulate ir išbrauktas iš įskaitos 2006 metų rugpjūčio 18 d. dėl grįžimo į pastovią gyvenamąją vietą Rusijos Federacijoje. TODĖL, KAD N.V. LEVAŠOV NURODYTU LAIKOTARPIU PASTOVIAI GYVENO JAV TERITORIJOJE, JIS NEGALI BŪTI PRIPAŽINTAS ASMENIU, PASTOVIAI GYVENANČIU Rusijos Federacijoje ne mažiau kaip 10 metų”.
Šiuo atveju matome meistrišką faktų iškraipymą ir manipuliavimą informacija. RF Konstitucijoje visiškai aiškiai parašyta, kas negali būti renkamas prezidentu — asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, arba LEIDIMĄ GYVENTI, arba net kokį kitą dokumentą, patvirtinantį Rusijos Federacijos piliečio teisę PASTOVIAI GYVENTI kitos valstybės teritorijoje! Kitais žodžiais, RF Konstitucija tiksliai apibrėžia, kad PASTOVIAI GYVENANČIU UŽSIENIO VALSTYBĖS TERITORIJOJE PRIPAŽĮSTAMAS RUSIJOS PILIETIS, TURINTIS LEIDIMĄ GYVENTI ARBA KITĄ DOKUMENTĄ, patvirtinantį tokią teisę.
JAV leidimą gyventi vadina GREEN CARD (žaliąją korta)! Tai štai, San Francisko RF Generalinis Konsulatas “visiškai atsitiktinai” pateikė melagingą informaciją Visa esmė tame, kad aš NETURĖJAU PASTOVAUS JAV GYVENTOJO STATUSO arba GREEN CARD!!! Taip, aš buvau JAV ir gyvenau San Franciske, bet… PASTOVIU JAV GYVENTOJU AŠ NIEKADA NEBUVAU! Ir tai kardinaliai keičia visą klausimo esmę!
Tokiu būdu, pagal RF Konstituciją gaunasi, kad aš visą savo gyvenimą gyvenau Rusijos Federacijoje, o tai PENKIS KARTUS DAUGIAU, NEGU REIKALAUJAMA dėl to, kad turėčiau teisę būti išrinktu RF prezidentu. Nepaisant to, kad aš gyvenau JAV teritorijoje, aš niekada NEBUVAU PRARADĘS savo konstitucinės teisės būti išrinktu Rusijos prezidentu, ir tai visiškai atitinka galiojančiai RF Konstitucijai! Gaunasi, kad CRK, suformuluodama atsisakymą registruoti mane kandidatu į prezidentus, DU KARTUS GRUBIAI PAŽEIDĖ RF KONSTITUCIJĄ ir nuėjo faktų falsifikavimo keliu.
Kai CRK priėmė tokį nutarimą, tą pačią, gruodžio 16 dieną, buvo įformintas skundas RF Aukščiausiajam Teismui, bet… jo nebuvo kam priimti net iki gruodžio 19 dienos, kas taip pat yra grubus pažeidimas, mano advokatas du kartus kvietė policijos patrulį ir tas oficialiai įformino protokolais. Gruodžio 20 dieną skundą RS Aukščiausiasis Teismas atmetė, nes jų netenkino, kad skundą padavė mano advokatas, nors jis yra oficialus ir įgaliotas mano atstovas, ir RF Aukščiausiasis Teismas PRIVALĖJO PRIIMTĮ tą skundą mano vardu.
Tada, tą pačią dieną, buvo įformintas skundas mano vardu. Tokiu būdu Aukščiausiasis Teismas nusprendė atsikratyti dviejų policijos raportų apie paties Aukščiausiojo eismo grubius įstatymų pažeidimus. Mano pareiškimo nagrinėjimas buvo paskirtas 2011 metų gruodžio 23 dienos 11 valandai ryto. Teisminis nagrinėjimas prasidėjo 11:20, ir pusė pirmos buvo viskas pabaigta. CRK atstovas teisme su savo argumentais pasirodė labai silpnai, jeigu ne juokingai. Teisėja buvo nusiteikusi labai palankiai. Prokurorė su savo argumentais atrodė dar silpnesnė. Jos argumentacija buvo skirta vien tik rusų kalbos taisyklių nagrinėjimui. Be to, primygtinai primenant, kaip naudojamas žodis “gyvenantis”. Nors RF konstitucijoje aiškiai kalbama apie žmogų. Kad kandidatas į prezidentus rinkimų metu privalo gyventi RF teritorijoje. Konstitucija aiškiai sako, kad, jeigu Rusijos pilietis gyvena už Rusijos ribų, tai jis negali pretenduoti į RF prezidento postą. O terminas, kuris reikalingas tai teisei įsigyti, taip pat nurodytas, bet ne prieš pat rinkimus, o aplamai — ne mažiau kaip 10 metų. Aš apie tai jau rašiau.
Todėl, kai prokurorė vietoje įstatymų kalbos perėjo prie lingvistikos terminų, tai tik patvirtino, kad pas “geradėjus” nėra jokių juridinių argumentų, kurie patvirtintų jų pozicijas. Jau nekalbant apie tai, kad San Francisko RF Generalinis Konsulas CRK prašymu atliko tarnybinį nusikaltimą, už kurį jam, kartu su CRK, numatoma baudžiamoji atsakomybė (už iš anksto žinomos klaidingos informacijos pateikimą). Nes, jeigu Generalinis Konsulas būtų užklausęs JAV imigracinių tarnybų, tai būtų gavęs vienareikšmį atsakymą, kad N.V. Levašovas NETURĖJO PASTOVAUS JAV GYVENTOJO STATUSO!!! Vienaip ar kitaip, teisminis nagrinėjimas truko ne ilgiau valandos, po ko teisėja išėjo į teisėjų kambarį ir… nesirodė beveiki dvi valandas! Tuo metu prokurorė keletą kartų buvo išėjusi iš teismo salės, kas taip pat yra pažeidimas. Tarėsi teisėja su kuo nors, ar ne, galima tik spėlioti. Bet… į teismo salę ji sugrįžo jau visiškai kitaip nusiteikusi ir jau visiškai kitokiu balsu perskaitė sprendimą atsisakyti patenkinti mūsų prašymą ir po to skubiai pasišalino… Aš manau, kad žinau, kas vyko tas dvi valandas, ir kas labai jau atidžiai per videokameras stebėjo, kas vyksta salėje. Bet… aš neturiu įrodymų, kuriuos galėčiau pateikti. Todėl apie tai nerašysiu, bet… to, kas vyko, ir taip pakanka, kad kalbėti apie tai, kad viskas, kas vyko CRK ir teismo salėje, buvo falsifikacija.
Vėliau buvo įformintas kasacinis skundas dėl gruodžio 23 dienos RF Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir trys papildomi skundai. Laisvųjų Profsąjungų Tarpregioninio Susivienijimo skundas buvo atmestas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas gruodžio 23 dieną atsisakė pripažinti profsąjungas trečiuoju asmeniu tame posėdyje, kas yra visiškas absurdas, nes A.N. Tiurinas yra mano oficialus atstovas ir tokiu buvo užregistruotas CRK. Toks teisėjos elgesys visiškai aiškus — profsąjungos mūsų šalyje yra stiprios, be to stiprios jos ir užsienyj. Dėl kitų dviejų papildomų skundų — visiška tyla! O kasacinis skundas buvo “išnagrinėtas 2011 metų gruodžio 28 dieną. “Teismo” posėdis buvo labai trumpas, teisėjai snaudė, greičiausiai, po korporatyvinių vakarėlių. Jokių argumentų jie nepripažino ir “pasitarę”, po 15 minučių nusprendė palikti galioti gruodžio 23 dienos RF Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Suprantama, kad sprendimas buvo paruoštas dar iki teismo pradžios.
2012 m. sausio 7 d. buvo išsiųstas skundas į Europos teismą žmogaus teisių klausimais, į RF Konstitucinį Teismą Sankt Peterburge, o 2012 m. sausio 18 d. buvo išsiųstas užklausimas dėl RF Konstitucijos 2 dalies 81 straipsnio išaiškinimo. Strasbūro teismas sausio 19 dieną faksograma patvirtino apie sausio 18 dienos dokumentų gavimą. O štai, iš RF Konstitucinio Teismo iki pat šiol nėra patvirtinimo. Labai jau “toli” yra Konstitucinis Teismas, ir, matyt, blogai dirba paštas! Taip kad absurdas dar nesibaigė, absurdas dar tik prasideda!
Prieš pabaigiant straipsnį, noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną absurdą. Tai dėl 2 000 000 parašų, kuriuos į CRK privalo pristatyti taip vadinamas “save išsikėlęs”. Įdomiausia tame tai, kad save išsikėlęs gali pradėti rinkti parašus tik po to, kai oficialiai gaus kandidato į RF prezidentus statusą, o tai, bet kuriuo atveju, gruodžio pabaiga! Bet ir tai dar ne viskas! Po kandidato į RF prezidentus mandato gavimo, kandidato patikėtiniai privalo atidaryti rinkiminę sąskaitą, į kurią privalo plaukti savanoriškos aukos, ir visų punktų darbas renkant parašus turi būti apmokamas TIK iš tos sąskaitos. Visa agitacija, atsišaukimai, ir t.t., taip pat turi būti apmokami ir tos sąskaitos, ir tik. Pats kandidatas turi teisę įnešti NE DAUGIAU, KAIP DEŠIMT PROCENTŲ SUMOS, kurią CRK leidžia surinkti save išsikėlusiam kandidatui, kas sudaro KETURIS ŠIMTUS MILIJONŲ RUBLIŲ. Ir visi mokėjimai privalo būti daromi TIK per oficialią sąskaitą Taupomajame Banke! Tai CRK reikalavimas. Ir štai, kas vyksta…
Ponas Prochorov su pasididžiavimu žurnalistams praneša, kad jis už kiekvieną balsą moka po 500 rublių! O kai žurnalistas jo paklausia apie tai, kokią sumą jis už tai jau sumokėjo, jis išsisuko nuo atsakymo į šį klausimą. Bet “paukštelis” jau išskrido ir jį gaudyti per vėlu… Paprastu daugybos veiksmu padauginę DU MILIJONUS iš 500 RUBLIŲ, gauname VIENO MILIJARDO RUBLIŲ sumą! Žinoma… tai ne milijardas dolerių, bet… visai rinkiminei kompanijai CRK leidžia panaudoti tik 400 MILIJONŲ RUBLIŲ, ir pats kandidatas gali įnešti tik 40 MILIJONŲ RUBLIŲ į savo rinkiminės kampanijos sąskaitą, o bet kuris juridinis asmuo — 7% arba 28 MILIJONUS RUBLIŲ!
Be to, “palaikymo” balsų apmokėjimas — tai grubiausias CRK reikalavimų pažeidimas, už ką ponas Prochorovas privalėjo būti pašalintas iš prezidentinio maratono, iš principo, už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė. Suprantama, kad ne tik Prochorovas darė ir daro panašius veiksmus, bet tik jis “susiprato” apie tai pranešti žurnalistams.
Ir tai dar ne viskas! Pagal CRK reikalavimus, kuriuos man pareiškė, tuos DU MILIJONUS PARAŠŲ būtina surinkti KETURIASDEŠIMTYJE RUSIJOS REGIONŲ ir NE DAUGIAU, KAIP PO PENKIASDEŠIMT TŪKSTANČIŲ PARAŠŲ IŠ VIENO REGIONO! O tai reiškia, kad Maskvos miesto regione galima surinkti tik penkiasdešimt tūkstančių parašų, Maskvos srityje — kitus penkiasdešimt tūkstančių, ir taip po penkiasdešimt tūkstančių iš likusių trisdešimt aštuonių Rusijos Regionų! Kitais žodžiais, jeigu kandidatas į prezidentus surinks, pavyzdžiui, Maskvoje PENKIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ PARAŠŲ, CRK PRIVALĖS UŽSKAITYTI TIK PENKIASDEŠIMT TŪKSTANČIŲ PARAŠŲ! Bet kuriuo atveju, tokius reikalavimus pateikė man toje pat CRK. Man sunku patikėti, kad net nupirkti Prochorovo parašai atitinka CRK reikalavimams. Nekalbant jau apie tai, kad ponas Prochorovas į CRK padavė paraišką registruotis kaip pats išsikėlęs į Rusijos prezidento postą jau tada, kai buvo pasibaigęs tokių paraiškų priėmimo laikas! Tokios “demokratijos” ir tokio “teisingumo” tikrai nėra nė vienoje Pasaulio šalyje!
Ir noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną aspektą, kuris susijęs su “demokratija” mūsų šalyje renkant prezidentą. Nuo partijų, kurios praėjusios į Valstybinę Dūmą, joms keliant savo kandidatus į Prezidentus, iš viso nereikia jokių parašų. Tokį požiūrį galima būtų paaiškinti tuo, kad kiekviena partija Dūmoje turi savo narių sąraše milijonus mūsų šalies piliečių, ir visi tų partijų nariai vienbalsiai savo partijos vardu iškelia kandidatą į Prezidentus! Galima būtų pasveikinti tokį dūmos partijų vieningumą, kuris buvo “charakteringas” tik bolševikų partijai po savo eilių kapitalinio valymo, po ko partija tapo “vieninga”, o visi tos partijos neverti arba mažai susipratę liko su papildoma skylute galvoje.
Bet, kaip nekeista, iš visų partijų tik viena partija sugebėjo į savo gretas pritraukti virš dviejų milijonų narių — Partija Vieninga Rusija! Bet ir tai, ji tik šiek tiek viršijo tuos du milijonus. Partija Vieningoji Rusija priskaičiuoja 2 009 937 žmonių, ir, iš tikrųjų, lieka tik tikėti tuo, kad jie dėl visų sprendimų balsuoja vienbalsiai, kitaip ir jie nepririnks taip reikalingų dviejų milijonų balsų-parašų savo kandidato palaikymui!
Sekanti pagal skaitlingumą Dūmos partija — Teisinga Rusija, kurioje — 414 558 narių, toliau eina Rusijos Liberalų-Demokratų Partija — 185 573 narių, ir, pagaliau, paskutinė iš Dūmos partijų pagal skaitlingumą — Rusijos Federacijos Komunistų Partija, kurioje yra iš viso 154 244 nariai! O taip vadinamos neparlamentinės partijos, iš viso turi juokingą skaitlingumą: “Rusijos Patriotai” savo gretose priskaičiuoja 86 394 žmones, “Teisingas Reikalas” ir dar mažiau — 64 022 žmones, ir partinę koloną užbaigia partija Jabloko, kurioje net 54 911 žmonės (Miniusto duomenys atspausdinus statistinius duomenis 2011.11.13.)!!! Įspūdinga, ar ne tiesa?!
Ir, žinant tuos duomenis, iškyla vienas klausimas: kokiu pagrindu Dūmos partijoms NEREIKIA surinkti dviejų milijonų parašų?! Nes, jeigu Miniusto statistika atspindi realią padėtį dėl partijų skaitlingumo, tai tik partija Vieningoji Rusija turi būtinus du milijonus narių, ir tai, jei jie visi iki vieno vienbalsiai palaikys savo kandidatą. O trims likusioms Dūmos partijoms iki dviejų milijonų dar “šiek tiek” trūksta — 1 586 442 parašų, ir toliau, pagal sąrašą — 1 814 327, 1 845 756 parašų!!! Bet ar verta kreipti dėmesį į tokias “smulkmenas”?!
Bet ir tai dar ne viskas! Visos parlamentinės partijos iš biudžeto gauna nemažas lėšas, neskaitant lėšų, kurios gaunamos iš kitų šaltinių, jie turi pastovius ofisus praktiškai visuose Rusijos regionuose ir t.t. ir t.p. Reikalavimai save iškeliantiems — visiškai kiti: rinkiminius punktus parašų rinkimui galima atidaryti TIK po to, kai atidaryta speciali sąskaitą Taupomajame Banke gruodžio pabaigoje ir ten įplauks lėšos, ir visi tie rinkiminiai punktai privalo būti apmokėti TIK iš tos sąskaitos Taupomajame Banke, kitaip viskas bus pripažinta neteisingu. O jeigu turėti omeny, kad bankai nutraukia darbą gruodžio 25 dieną ir prie normalaus darbo sugrįžta tik sausio 14 dieną, tai save iškėlusiam kandidatui surinkti parašus nėra jokių galimybių!
Bet CRK atėmė iš žmonių, kurie buvo pasiruošę mane palaikyti ir šią galimybę, jie “sufabrikavo” neigiamo atsakymo “priežastis” ir tai sako apie tai, kad socialiniai parazitai išsigando, o jeigu vis dėl to jis surinks ir tuos du milijonus parašų, ir dar daugiau, ir, gal būt, dar ir rinkimus laimės?! Ir padarė viską, kad tokios galimybės nei aš, nei žmonės neturėtų. O vėliau komentuoja, kad, žiūrėkite, rinktis tai nėra iš ko! Aš tikras, kad nepaisant visų kliūčių, mums būtų pavykę surinkti tuos du milijonus parašų, ir net daug daugiau.
Visa tai kalba apie tai, kad, paprasčiausiai, valdžia bijo savo šalies žmonių ir bijo likti be valdžios! O tai sako apie tai, kad “..viršūnės negali, o apačios nebenori gyventi senoviškai…”, o tai reiškia giliausią valdžios krizę… Bet dar ne vakaras, kova tęsiasi. Bet kuriuo atveju, aš ir toliau kovoju su melu ir neteisingumu, ir, tikiuosi, prie tos kovos prisijungs daug žmonių, kurie neabejingi Tėvynės likimui, jos ateičiai ir mūsų vaikų ir anūkų ateičiai!!!
Nikolajus Levašovas,
2012 metų vasario 4 d.