Dievų Miestas

Pasirodė labai įdomi informacija, kuri patvirtina daugelį autoriaus pasisakymų, kuriuos jis minėjo savo knygose dar praeito amžiaus 90-jų metų pradžioje… Kalbama apie prieš 15 metų Kosmose aptiktą didžiulį objektą, kuris aiškiai buvo dirbtinės prigimties ir stebino savo dydžiu. Tai ne tik reiškė patvirtinimą, kad Kosmose egzistuoja kitos civilizacijos, bet ir parvirtina apie gana tankiai apgyvendintą mūsų Visatą. Kyla dėsningas klausimas apie tai, kodėl paranojikai ir “pasaulinės vyriausybės” nusprendė paviešinti šią ir kitą panašią informaciją būtent dabar? Prie ko jie bando mus paruošti? Kol kas į tuos klausimus atsakymo neturime. Bet gali būti ir taip, kad jie, paprasčiausiai, jau nebesugeba nuo prabundančių žmonių nuslėpti tokio didžiulio kiekio svarbios ir vertingos informacijos. Todėl tokie “neapsižiūrėjimai” pasirodo vis dažniau ir dažniau…

Užslaptintos “HABBL” fotografijos

1994 m. gruodžio 26 d. pats didžiausias NASA kosminis teleskopas “HABBL” Kosmose užfiksavo sklendžiantį didžiulį baltą miestą. Teleskopo tinklapyje pasirodžiusios fotonuotraukos trumpam buvo prieinamos Interneto vartotojams, bet vėliau buvo griežtai užslaptintos.

Jūs Google galite labai lengvai rasti tų įvykių aprašymus. Esmė tokia – valdžia (arba ne jie?) nuo mūsų slepia visą galaktiką kitaplanetiečių. Pažvelkite į fotografiją. Žinantys žmonės patvirtins, kad galaktikų centre paprastai yra supermasyvios juodosios skylės. Gal kitaplanetiečiai naikino juodąją skylę ir dabar, naudodamiesi gravitaciniais pakitimais, išgauna anksčiau neįsivaizduojamus kiekius energijos?

O valdžia, tikriausiai, bijo apie tai kalbėti, nes mes prieš juos bejėgiai, tai kam liaudį be reikalo bauginti…

* * *

Rusų televizijos tinklalapyje pateikta nedidelė informacija su įrašu apie tą sensacingą atradimą. http://kosmos-x.net.ru/forum/2-196-1

Kosmose plaukiantis Dangaus miestas

Olegas Kurbatovas, 209-11-14

Astronomija toli pažengė tyrinėdama tolimas ir artimas žvaigždes ir galaktikas. Šimtai profesionalų ir milijonai mėgėjų kiekvieną naktį savo teleskopus nukreipia į žvaigždėtą dangų. Pats svarbiausias planetos teleskopas — NASA orbitinis teleskopas ‘HABBL” – astronomams atveria nematytus tolimo kosmoso horizontus. Bet, kartu su didžiuliais atradimais, “HABBL” pateikia ir didžiulių mįslių”.

1995 m. sausyje vokiečių astronomų žurnalas atspausdino trumpą pranešimą, į kurį nedelsiant atsiliepė visi moksliniai, religiniai ir populiarūs planetos leidiniai. Kiekvienas leidėjas atkreipė savo skaitytojų dėmesį į skirtingus to pranešimo aspektus, bet esmė buvo ta pati: Visatoje pastebėta Dievų Buveinė.

1994 m. gruodžio 26 d. JAV aerokosminėje agentūroje (NASA) kilo didelis triukšmas. Iššifravus iš “HABBL” gautų eilę nuotraukų, juostelėse aiškiai pamatė Kosmose plaukiantį didelį baltą miestą. NASA atstovai nespėjo laiku atjungti laisvą priėjimą prie teleskopo tinklapio, kur patenka visos nuotraukos iš “HABBL”, kad jas galėtų tyrinėti įvairios astronomų laboratorijos. Tokiu būdu, iš teleskopo priimtos nuotraukos po to (ir iki pat šiol) griežtai užslaptintos, bet jos kelioms minutėms buvo prieinamos visiems to tinklapio naudotojams.

Tai ką gi nuostabaus astronomai pamatė tose fotografijose?

Iš pradžių tai buvo tik maža miglota dėmelė viename iš kadrų. Bet kai Floridos universiteto profesorius Ken Vilson (Ken Wilson) nusprendė detaliai patyrinėti šią nuotrauką ir į ją pažvelgė pasinaudodamas rankine lupa, jis pastebėjo, kad dėmė yra keistos formos, kurios neįmanoma paaiškinti nei teleskopo objektyvo linzių difrakcija, nei trukdžiais ryšių kanale perduodant nuotraukas į Žemę.

Po trumpo operatyvinio pasitarimo, buvo nuspręsta pakartotinai nufotografuoti profesoriaus Vilsono nurodytą žvaigždžių segmentą panaudojant maksimalų “HABBL” galingumą. Didžiulės daugiametrės kosminio teleskopo linzės buvo sufokusuotos į patį tolimiausią Visatos kampelį. Pasigirdo keli charakteringi fotoaparato užrakto spragtelėjimai, kuriuos teleskopo vaizdą įgarsino šposininkas operatorius. Ir “dėmelė” prieš suglumusius mokslininkus didžiuliame “HABBL” valdymo laboratorijos ekrane iškilo švytinčiomis struktūromis, kurios buvo panašios į fantastišką miestą, kažkokią stebuklingą “skriejančią salą” iš mokslinių-fantastinių ateities projektų.

Didžiulė konstrukcija, kuri Kosmose nusidriekusi daug milijardų kilometrų, švytėjo nežemiška šviesa. Plaukiantis miestas vienbalsiai buvo pripažintas Sutvėrėjos Buveine, vieta, kurioje ir gali būti įkurdintas Viešpaties Dievo sostas. NASA atstovas pareiškė, kad Miestas negali būti apgyvendintas įprastu būdu, tikriausiai ten gyvena mirusių žmonių sielos^[1].

Tarp kitko, turi teisę egzistuoti ir kita, ne mažiau fantastiška versija apie kosminio Miesto prigimtį. Esmė tame, kad ieškant nežemiško proto, kurio egzistavimu net neabejojama jau kelis dešimtmečius, susiduriama su paradoksais. Jeigu manyti, kad Visata masiškai apgyvendinta daugybės civilizacijų, kurios yra pančio įvairiausio evoliucinio išsivystymo lygio, tai jų tarpe neišvengiamai turi egzistuoti civilizacijos, kurios ne tik išėjo į Kosmosą, bet ir aktyviai apgyvendino didžiules Visatos erdves. Ir tų civilizacijų veikla, tame tarpe inžinerinė – keičiant natūralią supančią aplinką (šiuo atveju kosminę erdvę, kuri yra tų objektų įtakos sferoje) — turi būti pastebima per daug milijonų šviesmečių atstumą.

Bet nieko panašaus iki pat šiol astronomai nepastebėjo^[2]. Ir štai – ryškus technologinis galaktinio dydžio objektas. Negalima atmesti, kad XX amžiuje prieš krikščioniškas Kalėdas “HABBL” aptiktas Miestas kaip tik buvo ieškomas inžinerinis įrenginys, kurį sukūrė gana galinga nežemiška civilizacija.

Miesto dydis pritrenkiantis. Nė vienas mums žinomas objektas negali būti sulyginamas su šiuo tvariniu. Mūsų žemė tame Mieste būtų kaip smiltelė dulkėtame kosmoso prospekte.

Kurgi juda – ir ar iš viso juda – šis gigantas? Iš “HABBL” gautų nuotraukų serijos kompiuterinė analizė parodė, kad Miesto judėjimas sutampa su jį supančių galaktikų judėjimu. Tai yra, Žemės atžvilgiu viskas vyksta pagal Didžiojo Sprogimo teoriją. Galaktikos “išsilaksto”, raudonas poslinkis didėja augant atstumui, jokių nukrypimų nuo bendro dėsnio nėra.

Bet modeliuojant trimatėje sistemoje, atokioje Visatos dalyje ryškėja sukrečiantis faktas: tai ne Visatos dalis nuo mūsų tolsta, o mes – nuo jos. Kodėl atskaitos taškas perkeltas į Miestą? Todėl, kad būtent ta ūko dėmelė fotografijose kompiuterių modeliuose pasirodė esanti “Visatos centru”. Erdvinis judantis vaizdas akivaizdžiai pademonstravo, kad galaktikos išsisklaido būtent nuo to Visatos taško, kuriame yra šis Miestas. Kitais žodžiais, visos galaktikos, tame tarpe ir mūsų, kažkada išėjo iš to erdvės taško, ir būtent aplink Miestą vyksta Visatos sukimasis. Ir todėl, pirmas įspūdis apie Miestą, kaip apie Dievo buveinę, buvo kaip reta sėkmingas ir arti tiesos^[3].

Ką žada žmonijai šis atradimas ir kodėl apie jį buvo tylima beveik septynis metus?

Mokslas ir religija jau seniai nutarė susitaikyti ir kiek tik gali, padeda vienas kitam atskleisti supančios aplinkos paslaptis ir mįsles^[4]. Ir jeigu mokslas staiga susiduria su nepaaiškinamu fenomenu, religija beveik visada suranda gana tinkamą paaiškinimą, kurį vėliau mokslas priima už pagrindą.

Šiuo atveju viskas vyko atvirkščiai, mokslas techninėmis priemonėmis patvirtino arba, bet kuriuo atveju, pateikė svarius įrodymus pagrindiniam religijos postulatui – apie vienintelio Sutvėrėjo egzistavimą, kuris gyvena švytinčiame Mieste virš debesų.

Bet, kad ir koks laukiamas buvo šis pranešimas, jo pasekmės praktiškai neprognozuojamos. Visuotinė religinių fanatikų euforija, kuri supa šiuolaikinio mokslo materialistinį fundamentą — visa tai gali privesti prie negrįžtamų ir baisių pasekmių. Todėl nuotraukos buvo nedelsiant užslaptintos, o priėjimą prie Dievo Miesto vaizdų gavo tik ypatingų valdžios galių turintys žmonės, kurie realiai, o ne per televizorių valdo atskiras šalis ir visą planetą.

Bet paslaptingumas – ne geriausias būdas siekti tikslo, ir bet kokiai spynai pritaikomas raktas. Mes skaitytojams siūlome vieną iš “HABBL” perduotų serijos nuotraukų, kurioje matosi paslaptingas miestas, kuris sklendžia neaprėpiamo begalinio Kosmose gelmėje. Šiandiena mums lieka tik laukti valstybinių struktūrų ir aukščiausių Bažnyčios asmenų oficialios reakcijos į pranešimą apie astronomų radinį, apie kurį žmonija daug tūkstančių metų galėjo tik spėlioti^[5].

JAV slaptosios tarnybos į savo seifus padėjo informaciją, kuri turi kolosalią reikšmę visai Visatai. Bet kaip galima slėpti tokius pritrenkiančius atradimus? Kodėl Amerika pasisavino teisę spręsti, ką gali žinoti Žemės gyventojai, o ko žinoti jiems dar per anksti?

Atsakymas į tuos klausimus gali būti tik tų klausimų pašalinimas iš darbotvarkės. Arba JAV dominavimas įsigali visoje planetoje, arba slapti dokumentai praranda aktualumą dėl visiško jų išslaptinimo. Ką gi, mums belieka laukti, kol bus atidaryti amerikiečių seifai. Juose Dievo Buveinė nuo Žemės gyventojų paslėpta geriau, negu Visatos gelmėse.

http://www.epochtimes.ru/content/view/30449/5/

Saulės sistema gimė unikaliose sąlygose

2008 m. rugpjūčio 8 d.

Amerikos ir Kanados mokslininkai kompiuterinio modeliavimo metodu įrodė, kad Saulės sistemos suformavimui turėjo būti unikalios sąlygos, ir ši sistema yra išskirtinė tarp kitų planetinių sistemų. Tyrimų rezultatai atspausdinti žurnale Science.

Dauguma ankstesnių teorinių modelių, kurie aiškina Saulės sistemos susiformavimą iš protoplanetinio dujų-dulkių disko, buvo kuriamos manant, kad mūsų sistema yra visais atžvilgiais “vidutinė”.

Per paskutinį dešimtmetį atrasta apie 300 ekzoplanetų — planetų, kurios sukasi aplink kitas -žvaigždes. Apibendrinę šiuos duomenis, amerikiečių Šiaurės Vakarų universiteto (Ilinojaus valstija) ir Kanados universiteto Guelf astronomai padarė išvadą, kad Saulės sistema yra daug kuo unikalus atvejis ir kad jos suformavimui reikalingos ypatingos sąlygos.

“Saulės sistema buvo sukurta ypatingomis sąlygomis, kad taptų ta ramia vieta, kurią mes dabar matome. Daugybė kitų planetinių sistemų atsiradimo momentu neatitinka toms ypatingoms sąlygoms ir labai stipriai skiriasi”, — sako vedantysis tyrimų autorius, astronomijos profesorius Frederikas Rasio (Frederic Rasio), kurio žodžiai cituojami Šiaurės Vakarų universiteto spaudos centre.

Astronomai pirmą kartą nuo pradžios iki galo sukūrė viso proceso planetinės sistemos formavimosi kompiuterinį modelį — nuo dujų-dulkių disko susiformavimo, kuris susidaro po centrinio šviesulio susiformavimo ir iki visaverčių planetų atsiradimo.

Iki 1990 metų Saulės sistemos planetos buvo vienintelės, kurios žinomos, ir astronomai neturėjo galimybių manyti, kad mūsų sistema kažkuo išskirtinė, bet po egzoplanetų atradimo, situacija pasikeitė.

“Dabar mes žinome, kad kitos planetinės sistemos visiškai nepanašios į Saulės sistemą”, — sako vedantysis tyrimų autorius, astronomijos profesorius Frederikas Rasio (Frederic Rasio) iš Šiaurės Vakarų universiteto.

Ekzoplanetų orbitų forma ištęsta, o ne apvali. Planetos yra ne ten, kur mes tikimės jas pamatyti. Daugelis panašios į Jupiterį, planetos-gigantai, žinomos kaip “karštieji Jupiteriai”, yra taip arti žvaigždžių, kad aplink jas apsisuka per kelias dienas. Aišku, kad mums būtina atnaujinti mūsų žinias apie planetų susiformavimo procesus, nes tai tiesiog būtina, kai dabar matome tiek įvairiausių planetinių sistemų”, — priduria Rasio.

Modeliavimas parodė, kad dujinis diskas, iš kurio susidaro planetos, negailestingai jas stumia prie centrinės žvaigždės, ir dėl to jos gali viena su kita susidurti. Tarp augančių planetų vyksta žiauri konkurencija dėl dujų, ir dėl to chaotiško proceso atsiranda įvairiausių masių planetų. Planetoms artėjant viena prie kitos, jos dažnai papuola į gravitacinį rezonansą, kas jų orbitas paverčia elipsiškomis. Dėl to kai kurios planetos gali būti išmestos iš planetinių sistemų į kosmosą.

“Tokia audringa istorija palieka labai mažai šansų susidaryti ramiai Saulės sistemai, tokiai, kaip mūsų, ir mūsų modeliavimas tai patvirtina. Turi būti paisoma tikslių ypatingų sąlygų, kad atsirastų tokia Saulės sistema”, — sako mokslininkas.

Pavyzdžiui, per daug masyvus dujų diskas priveda prie “karštųjų Jupiterių” ir kitų kūnų su elipsinėmis orbitomis atsiradimo. Per lengvas diskas – priveda prie į Neptūną panašių “ledinių gigantų su nedideliu dujų santykiu.

“Dabar mes geriau suprantame planetų formavimosi procesą ir galime paaiškinti keistų ekzoplanetų savybes, kurias mes dabar stebime. Mes taip pat žinome, kad mūsų Saulės sistema – — ypatinga, ir suprantame, kas ją daro ypatinga”, — pasakė Rosio.

http://www.biz.kr.ua/info/articles/planetary_system.html

.

1. NASA atstovai, kaip visada, meluoja, kaip tai jie darė ilgus dešimtmečius iki šiol. Paprasčiausiai, jie ir supratimo neturi apie tai, ką kalba. Bet nachališkai tikina, kad jų išsigalvojimai, kurie dažnai yra ne tokie jau nekalti, yra realūs. Nėra nieko šlykštesnio kaip politikams-parazitams tarnaujantis mokslas. Norintiems sužinoti realų pasaulėdaros paveikslą, siūlome susipažinti su akademiko N.V. Levašovo knygomis — D.B. ↑

2. Kaip rodo šis ir kiti pavyzdžiai, BUVO pastebėta, bet buvo atidžiai slepiama, ir slepiama iki pat šiol. Ryškus pavyzdys — didžiulis erdvėlaivis, kuris 2009 metais beveik visą naktį kabojo virš Kremliaus. — D.B. ↑

3. Tas tvirtinimas teisingas ta prasme, kad tai iš tikrųjų dievų buveinė — žmonių, kurie pasiekė aukštą evoliucinio išsivystymo lygį. — D.B. ↑

4. Šiandieninis mokslas ir religija niekada neprieštaravo vienas kitam. Jie — vienos ir tos pačios parazitinės sistemos organai, kurie kol kas išlaiko valdžią mūsų nuostabioje planetoje. Detaliau apie tai žr. N.V. Levašovo knygą ”Rusija kreivuose veidrodžiuose”. — D.B. ↑

5. Tai dar vienas nepagrįstas autoriaus tvirtinimas. Vos prieš pusantro tūkstančio metų tarpplanetinės ir net tarpžvaigždinės kelionės buvo įprastu baltosios rasės žmonių reikalu. Detaliau žr. N.V. Levašovo knygą ”Sakmė apie Skaistųjį Sakalą. Praeitis ir dabartis”. — D.B. ↑