Dvasingumo klausimu
Iširus Tarybų Sąjungai, kurioje viešpatavo vulgarusis materializmas, atgimstanti rusų krikščioniškoji cerkvė pasiskelbė esanti “dvasingumo” nešėja! Ir per visas masinio informavimo priemones pradėjo intensyviai piršti savo nuomonę, kad nacijos išsigelbėjimas – dvasingume, o ji (cerkvė) yra dvasingumo nešėja! Tuo pačiu dėl moralinio pakrikimo cerkvė kaltino būtent tarybinių laikų vulgariojo ateizmo pasekmes.
Žinoma, šventikai kažkiek teisūs, pirmiausiai tame, kad po revoliucijos sukurta nauja religija, kurią pavadino komunizmu, žmonėms žadėjo lygybę, brolybę, teisingumą ir pieno upes kisieliaus krantais ne po mirties, o šiame gyvenime! Tik pirma reikėjo sunaikinti priešus, kurie Žemėje nenorėjo statyti rojaus-komunizmo, po to reikėjo atstatyti sugriautą ūkį ir vėl naikinti “liaudies priešus”, o vėliau – Antrasis Pasaulinis Karas ir ekonomikos atstatymas po jo, vėliau Šaltasis Karas ir, pagaliau, Nikita Chruščiovas paskelbė, kad dar ši karta gyvens… komunizmo sąlygomis!
Milijonai žmonių tikėjo “komunistinio rojaus” Žemėje pastatymu ir… veržėsi diržus, savanoriškai dirbo po penkiolika-šešiolika valandų per dieną, kad nors jų vaikai galėtų pagyventi komunistiniame “rojuje”. O vėliau — kad vaikų vaikai, dar vėliau – vaikų vaikai ir jų vaikai, ir… atėjo momentas, kai dauguma suprato, kad jie vijosi “morką”, kurią jiems prieš nosį “pakabino” ant meškerės visiškai taip pat, kaip pagal Chodžos Nasredino alegoriją, kuris ant meškerės prikabinta morka priversdavo reikiama kryptimi judėti savo ASILĄ!
Po to daugelis komunizmo statytojų suprato, kad jie, vis dėlto, jį… pastatė, tik ne sau, o “liaudies tarnams”, kurie tikrai gyveno komunizmo sąlygomis! Masinis prabudimas įvyko po to, kai 1987 ir 1989 m.m. buvo sunaikinti žmonių psichiką veikiantys generatoriai, kurių pagalba žmonės buvo verčiami daryti tai, kad naudinga lėlininkams! Masės prabudo ir… prarado tikėjimą gėriu ir teisingumu! Ir tai visiškai natūralu ir suprantama. Tik štai, komunistinio “rojaus” Žemėje ir krikščioniškojo “rojaus” “danguje” lėlininkai vieni ir tie patys — SOCIALINIAI PARAZITAI!
Dėl “dvasingumo”, apie kurį kalba šventikai, būtina kai ką paaiškinti. Pradėsiu nuo to, kad iki 1917 metų pamaldžioji krikščionybė, nes ilgą laiką toks buvo jos pavadinimas, beveik TŪKSTANTĮ METŲ dominavo Europos ir rusų žemėse! Dėl to daugybė kartų gimė ir mirė krikščioniškos cerkvės prieglobstyje. Žmogus gimdavo, ir jį nešdavo krikštyti į cerkvę, nuo pat pirmųjų savo gyvenimo metų buvo totaliai kontroliuojamas cerkvės, visos šventės buvo krikščioniškos, sekmadieninės pamaldos, bendruomenės mokyklos prie cerkvių, Dievo įstatymai gimnazijose ir aukštosiose mokyklose.
Trumpiau, krikščionybė buvo Rusijos Imperijos valstybine religija! Beveik trisdešimt kartų iš eilės rusai sėmėsi krikščioniškojo “dvasingumo” ir per beveik tūkstantį metų, tas dvasingumas Rusioje turėjo pasiekti labai aukštą lygį!
Ir kas gi įvyko 1917 metais ir porevoliuciniu laikotarpiu?
“Aukšto dvasingumo” žmonės milijonais žudė vieni kitus, pjovė ištisomis šeimomis nepalikdami net kūdikių vien dėl to, kad jie priklausė kitoms socialinėms klasėms ir gyventojų sluoksniams. Ne todėl, kad tie žmonės padarė ką nors blogo, o tik todėl, kad priklausė klasėms, kurias kažkas įsakė sunaikinti!
Ir tie, kas tai įsakė, nebuvo nei rusų nacionalistai, nei krikščionys pagal religiją, jų religija buvo Aukso Veršis – Toros esmė! Ir “AUKŠTO DVASINIGUMO ŽMONIŲ” rankomis, kurie buvo išauklėti krikščioniškų vertybių pagrindu, buvo naikinamas RUSŲ NACIJOS ŽIEDAS! Ir tegul įsakymus naikinimui davė rusų tautos nekenčiantys žmonės, bet… tuos įsakymus vykdė rusai, kurie naikino savo pačių brolius, seseris, tėvus ir motinas, ir ne tik savo tautiečius! Taip pat žudė ir tuos, kas juos skriaudė, ir tuos, kas jiems gerą darė! Žudė, prievartavo, plėšė, ir… tai darė “aukšto dvasingumo” žmonės, kurie per daug kartų sėmėsi krikščioniško “dvasingumo”!
Čia reikia prisiminti apie tai, kas gi tas “dvasingumas”!
O vadinamasis šventasis “dvasingumas” yra ne kas kitkas, kaip vergiškas paklusnumas likimui, susitaikymas su tuo, kas pasiųsta iš “viršaus” ir t.t. Ir kiekvieną dieną girdint žodžius – “tu VERGAS”, žmonės pavirto DVASINIAIS VERGAIS! Ir būtent dvasiniai vergai visa tai ir darė – žudė, plėšė, prievartavo!
Kur gi akimirksniu dingo krikščioniškas dvasingumas?
Jis niekur nedingo, jo PAPRASČIAUSIAI, NEBUVO!
O buvo dvasiškai palaužti žmonės, kuriuose būtent cerkvė nužudė visa, kas žmogiška, nes pastoviai įtikinėjo — TU VERGAS! TU VERGAS!!! Juk tik dvasiniai vergai išgirdę pažadus gauti rojų Žemėje, buvo pasiruošę žudyti kitus, niekuo nekaltus žmones! Svarbiausia išsitarnauti sau vietą žemės “rojuje” sau ir savo palikuonims! Ir dėl to žudė kitus, tame tarpe ir tuos, kas juos pavertė dvasiniais vergais – šventikus! Juk šventikai žmonėms žadėjo rojaus gyvenimą po mirties, o bolševikai – žemėje! Atsirado naujas, tik labiau geidžiamas jaukas, ir… pamiršo dvasiniai vergai savo aukštą “dvasingumą”!
O juk nieko panašaus niekada nebūtų įvykę, jeigu mūsų protėviai būtų išsaugoję vedinę pasaulėžiūrą, pagal kurią žmogus yra LAISVAS!
Kai gerbti reikia tą, kas VERTAS PAGARBOS!
Padėti reikia tam, kas VERTAS PAGALBOS!
Mylėti reikia tą, kas VERTAS MEILĖS ir t.t.
Dvasingumas ne tame, kad dalyvauti pamaldose cerkvėje, nuoširdžiai ten melstis, griežtai laikytis pasninkų ir atgailauti už tikras ir išgalvotas nuodėmes!
Dvasingumas ne tame, kad gyvam užsimūryti celėje ir melstis… melstis… melstis!
Dvasingumas ne tame, kad pasitraukti į atokią vietą ir ten taip pat melstis… melstis… melstis, ir nieko NEDARYTI!
Visa tai beprasmiška ir niekam nieko neduoda, išskyrus tai, kad žmogus beprasmiškai pragyvena visą savo gyvenimą, nužudo savyje žmogų, savo fanatizmu išdegina savyje buvusį žmogiškumą! O juk būtent ten šventikai stumia aktyvesnius, stiprius nacijos žmones, verčia juos eiti klaidingu keliu ieškant dvasiškumo ir gyvenimo prasmės!
Kiek jau tokių žmonių beprasmiškai sužlugdė savo gyvenimą jį praleisdami besimeldžiant, vietoje to, kad energiją nukreiptų KŪRYBAI, KOVAI SU NETEISINGUMU!
Ir aukšto dvasingumo pasireiškimas nereiškia, kad kirviu nusikirsti kairės rankos didįjį pirštą, kad apsisaugoti nuo kūniškų gundymų! Visa tai tik supratimo pakaitalas! Dvasingam žmogui nereikia sau kapotis pirštų, kad atsispirtų kūniškiems gundymams — paprasčiausiai, dvasingas žmogus NEREAGUOS Į GAŠLYBES!
Juk panaši reakcija rodo, kad instinktai dominuoja virš sąmonės, ko NEGALI BŪTI ESANT DVASINIGUMUI, TUO LABIAU ESANT AUKŠTAM DVASINGUMUI! Ir ne todėl, kad dvasingam žmogui “nieko tokio nereikia”, o todėl, kad dvasingas žmogus NEREAGUOS Į PATELĖS GAŠLYBES, dvasingas žmogus jaus MEILĘ VIENAI VIENINTELEI MOTEREI!
Dvasingas žmogus kitų ir nacijos interesus laiko AUKŠTESNIAIS UŽ SAVUS INTERESUS ir net AUKŠČIAU SAVO PATIES GYVYBĖS! Ir tuo pačiu UŽ TAI NELAUKIA DĖKINGUMO!
Dvasingas žmogus neieško asmeninės naudos, negaili jėgų dėl savo tautos interesų, jo neįmanoma išgąsdinti, nupirkti, priversti ką nors padaryti prieš jo SĄŽINĘ!
Jį galima tik užmušti, sunaikinti fiziškai, bet ir tai, dvasingo žmogaus NEĮMANOMA PARKLUPDYTI laukiant, kol jam perrėš gerklę, niekas jo neprivers nuolankiai susidėti rankas maldai, jis kovos su priešais iki paskutinio kraujo lašo, iki paskutinio atodūsio!
Dvasingas žmogus savo gyvenimą pašvęs ne maldoms Dievui, kad po mirties visi pakliūtų į “rojų”, o darys naudingus darbus visos liaudies labui, tam, kad vaikai būtų laimingi, kad senukai būtų sotūs ir prižiūrėti, kad šalis turtingėtų ne tik materialiai, bet ir dvasiškai, eitų į šviesą žinių įsisavinimo keliu!
Dvasingumą nešantys žmonės NEUŽGYVENS MILIJARDŲ prekiaudami ALKOHOLIU IR CIGARETĖMIS, prekėmis, kurios pražudė tiek gyvenimų, atnešė žmonėms tiek kančių, išardė tiek šeimų, tiek vaikų paliko našlaičiais ir išmestais į gatvę!
Dvasingumą nešantys žmonės kiaulėms nesušers velykinių pyragaičių, kuriuos senutės iškepė savo rankomis, o po to stovėjo visą naktį klausydamosi velykinių pamaldų, kad galėtų visa tai įteikti batiuškai! Visa tai NE DVASIŠKUMAS, o tik dvasiškumo regimybė! Ir tai taikoma ne tik pamaldiesiems krikščionims, bet ir visoms kitoms religijoms, kurias sukūrė socialiniai parazitai, kad galėtų manipuliuoti masių sąmone!
Neneša dvasingumo ir įvairių rūšių rytų “guru” todėl, kad ir kiek medituotum, Pasaulis GERESNIS NEPASIDARYS! Bet kuri meditacijos rūšis, tai tik malda, nes paleidžiami vieni ir tie patys mechanizmai, kurie, iš principo, tarnauja tiems patiems tikslams – nukreipti žmones nuo REALIŲ VEIKSMŲ, kurie IŠ TIKRŲJŲ GALI PAKEISTI PASAULĮ GERA LINKME! Veiksmų, nuo kurių žmonės darosi geresni, lašas po lašo iš savęs išspaudžia vergiškumą ir gyvuliškumą!
Nikolajus Levašovas, 2009 m. vasario 5 d.