Gelbėtojų gelbėjimas
(54-369 serija.)
Projektas 369 – STARTAS…
Laiko balsas šaukia Žmogų:
„Eik pirmyn!“ Laikas nori, kad jis
eitų pirmyn ir tobulėtų; jis nori
jam daugiau žmogiškojo orumo,
daugiau laimės, geresnio gyvenimo;
jis nori, kad jis judėtų link tikslo,
kurį jis žino ir mato, kuris buvo nustatytas,
kai prasidėjo laikas ir prasidėjo žmogus…
Sapnas + Metodas = Idėja. Sapnas – Metodas = fantazija.
Turiu svajonę. Jei pasinersiu į ją ant sofos, NEGALVOJANT apie įgyvendinimą, tai tuščia fantazija. Tomas Moras išdėstė savo idealios visuomenės viziją romane „Utopija“, nė žodžio nepasakydamas apie tai, kaip jis ketina sukurti šią visuomenę. Tai reiškia, kad Moras išdėstė NE IDĖJA, o fantazija, niekuo nesiskirianti nuo Manilovo fantazijų 1. Jis galėjo įsivaizduoti patobulinimus, bet visa tai liko tik tuščiais žodžiais ir saldžiomis svajonėmis, kurios neišsipildė.
Pastaruosius kelerius metus aš tik ieškojau būdo, kaip įgyvendinti savo svajonę. Kuriu koncepcijas, strategijas ir taktikas, sudarau planus, ieškau išteklių ir galimybių. Kai aptinkama konceptualių klaidų, pradedu viską iš naujo. AŠ ŽINAU, ko noriu, ir IEŠKAU GALIMYBĖS. Mano svajonė yra MIRTIES ĮVEIKIMAS – tai idėja, o ne fantazija.
Aš NE PIRMASIS, pasiūlęs mirties įveikimo idėją. Ši idėja egzistuoja tiek pat ilgai, kiek ir žmonija. Tačiau aš siūlau naują požiūrį. Kodėl vis dar NE GALIME įveikti mirtį? Kodėl kitose srityse darome pažangą, bet senėjimo ir mirties klausimai lieka neatsakyti? Gyvename XXI amžiuje, bet senstame ir mirštame taip pat, kaip ir mūsų protėviai prieš tūkstančius metų.
Norėdamas išsiaiškinti priežastį, pradėsiu nuo tolo… Pradėsiu nuo to, kad kompiuterių pasaulis yra panašus į mūsų pasaulį – abu susideda iš pirmųjų plytų. Kompiuterinėje realybėje jų vaidmenį atlieka pikseliai. Nė vienas iš jų NEJUDA savo laisva valia, visi yra pavaldūs programai. Materialiame pasaulyje jų vaidmenį atlieka elementariosios dalelės. Nė viena dalelė Visatoje NEJUDA savo noru, viskas priklauso nuo „Programos“, esančios Senosios arba Naujosios Valdymo Sistemos rėmuose, kurią mes, dėl savo nesupratimo, vadiname fizikos dėsniais.
Realybės kūrėjas (nesvarbu, ar tai kompiuterinės, ar materialios) turi daugiausiai žinių apie savo kūrinį, taigi ir maksimalias galimybes. Jis yra visagalis pasaulyje, kurį sukūrė, nes jį sukūrė ir žino apie jį. VISA INFORMACIJĄ. Jis žino, kad kompiuterinio žaidimo durys atsidaro su netoliese esančio medžio lapu, nes jis pats tai parašė programoje. Jei realybės kūrėjas…NE TU , tu jokia logika nesugebėsi suprasti, kad duris atidaro lapelis. Tu gali tik sužinoti EKSPERIMENTINIU BŪDU, moksliniu „bandymų ir klaidų“ metodu. Kuo aktyviau eksperimentuojate, tuo YRA DIDESNĖ TIKIMYBĖ, kad rasite būdą atverti duris toje realybėje.
Mes gyvename pasaulyje, kuris NE MŪSŲ sukurtas. Neteigiu, kad jį sukūrė kas nors, ir netvirtinu, kad jis egzistuoja amžinai. Teigiu tik, kad žmogus NĖRA pasaulio kūrėjas. Todėl jis turi tik vieną būdą apie jį sužinoti :DARYTI EKSPERIMENTUS.
Iš pradžių paieškos veikla veda prie atskirų faktų, kurie atrodo nesusiję. Palaipsniui, kaupiantis informacijai, pradeda ryškėti modeliai, nustatomi atitikmenys ir formuojasi sistema. ŽINIŲ SISTEMA. Šios žinios tampa mokslinėmis, įgydamos nuspėjamąją galią, kuri leidžia mums išplėsti penkių pojūčių ribas ir pažinti tai, kas anksčiau buvo nepasiekiama stebėjimui. Vienas iš šių atradimų „ant plunksnos galo“ buvo Maksvelo atliktas jėgos, kurios tuo metu buvo neįmanoma užfiksuoti, apskaičiavimas. Praėjus 15 metų po jo mirties, šios jėgos egzistavimas buvo nustatytas, EKSPERIMENTAIS PATVIRTINTAS, ir šiandien tai žinoma kaip radijo bangos.
Žinių ištroškęs žmonijos atsiskyrimas visada siekė plėsti savo žinias. Nauja visada yra žinojimas. Pasak Kapicos, mokslinės žinios yra nežinomybės laukas. Technologijos yra mums žinomi faktai. Naujumo riba visada toli, UŽ PAŽINIMO. Kadangi dauguma žmonių bijo nežinomybės, jiems draudžiama eiti toliau nei pažįstama. Šios baimės genetinės šaknys siekia senovę. Tie, kurie bandė išsiaiškinti krūmų šnaresio priežastį, nenustatydami, ar tai lapų šnaresys vėjyje, ar tigro žingsniai, buvo evoliucijos atmesti. Išgyveno tik tie, kurie akimirksniu pabėgo nuo nežinomo. Taigi, tai norma eiliniam įstatymus gerbiančiam piliečiui.
Novatorius visada yra anomalija, o mūsų laikais – dar labiau. Visais laikais buvo persekiojami mokslininkai, pažeidę savo eros moralinius ir etinius tabu. Vergų pasaulyje buvo persekiojami tie, kurie pažeidė fizinio darbo tabu. Feodaliniame pasaulyje buvo persekiojami tie, kurie pažeidė minties laisvės tabu. Šiandieniniame pasaulyje jie persekiojami už minčių ir eksperimentų su žmonėmis bei labai išsivysčiusiais gyvūnais tabu pažeidimą.
Šių persekiojimų varomoji jėga visada yra KARINGAS NEŽINOJIMAS. Jam tiesa yra tai, kas pažįstama, o melas – tai, kas neįprasta. Nauja visada nepažįstama ir todėl VISADA BAUGINA. Masės visada laiko tai, kas nauja, melu ir nukrypimu nuo tikrojo kelio.
Senovėje, prieš nušvitimo atsiradimą, eksperimentai, kurie neatitiko senųjų normų, buvo smerkiami kaip nuodėmingi, velniški ir įžeidžiantys tikinčiųjų jausmus, nes žmogus buvo laikomas ŠVENTA DIEVO NUOSAVYBĖ (todėl vadinamas Dievo tarnu), o lavonų skrodimas buvo griežtai draudžiamas. Tie, kurie skrodė lavonus, buvo laikomi grėsme žmonijai, bedieviais, nešvariais ir velnio tarnais. Jei anatomai būdavo užklupti nusikaltimo vietoje, jie buvo laikomi ŠĖTONO TARNAI. Jų laboratorijos buvo sunaikintos, o patys novatoriai kartu su savo įrašais buvo pasiųsti ant laužo.
Fanatizmas, žvelgiant į esmę, VISADA TURI religinę išvaizdą ir pasireiškia griežtumu, nelankstumu, taip pat slaptumu po palankiais žodžiais. Ši kliūtis, trukdanti įgyti žinių, nuolat keičia savo formą, bet niekada NEIŠNYKSTA. Mokslininkai, atliekantys eksperimentus už tradicinių bioetikos rėmų ribų, sulaukia visuomenės pasmerkimo, jų veikla vadinama makabriška, nepadoria ir amoralia, o tai skiria juos nuo tamsiųjų amžių novatorių, kurie šiandien kaltinami erezija ir deginami ant laužo. Bioetika leidžia persodinti mirusio žmogaus kepenis, BET DRAUDŽIA naudoti mirties bausme nubausto nusikaltėlio inkstą. Galima persodinti bet kurį organą, bet ne visą kūną. Nukirstą galvą galima prisiūti prie savo kūno, bet…NE SVETIMAM. Žmogaus mirtis su nukirsta galva laikoma etiška, tačiau transplantacija į kitą kūną laikoma neetiška. Draudimai pateisinami tuo, kad neaišku KUO TAPS žmogus su nauju kūnu – tuo pačiu asmeniu ar kuo nors kitu? Nėra garantijos, kad tai bus tas pats asmuo. Todėl yra tikimybė, kad tai bus kažkas kitas, bet kas – nežinoma. Šiuo atveju sprendimas – uždraudimas.
Norint atsakyti į klausimus apie asmenybę, pirmiausia reikia žinoti, KAS YRA ASMENYBĖ? Kur ji yra? Smegenyse ar išsibarsčiusi po visą kūną? Pavyzdžiui, dalis jos yra smegenyse, dalis – virškinamojo trakto enterinėje nervų sistemoje (antras pagal dydį nervų rinkinys po smegenų), dalis – nugaros smegenyse, o kita dalis – viso kūno nervuose. O galbūt smegenys tėra priėmimo įrenginys, o asmenybė, kompiuterių kalba tariant, yra debesyje ir atsispindi smegenyse?
Tokie klausimai yra filosofiniai ir NE MEDICININIAI. Remiantis sveiku protu, į juos turėtų atsakyti filosofai. Iš tiesų, atsako gydytojai. Kuo jie šiuo atveju skiriasi nuo religinių scholastų? Abu savo samprotavimuose remiasi ne žiniomis, o DOGMA, leisdami „sau su visiškai nepakeliamu įžūlumu duoti kažkokį kosminio masto ir kosminio kvailumo patarimą“ 2 .
Visi žmonės yra kaip skęstančio laivo keleiviai. Skirtumas tas, kad kai kurie miega, o kiti…jie NEMATO problemos. Vietoj to, jie mato sapnus, kurie greitai baigiasi. Kiti pabunda ir supranta situaciją. Abu vadovaujasi vertybių skale, atitinkančia jų stebimą realybę. Tiems, kurie miega, gėrio ir blogio sąvokas lemia praeities epochų moralė. Jei veiksmas yra žalingas, bet atitinka moralės reikalavimus, jis apibrėžiamas kaip aukštas, moralus ir etiškas. Jei jis yra naudingas, bet pažeidžia moralę, jis apibrėžiamas kaip žemas, amoralus ir neetiškas.
Tiems, kurie pabudo, gėrio ir blogio sąvokos apibrėžiamos su atskaitos tašku IŠGELBĖJIMUI. Kiekvienas žodis ir veiksmas, nukreiptas į tikslą, yra vertinamas kaip moralus, etiškas ir geras. Viskas, kas trukdo išganymui, vertinama kaip amoralu, neetiška ir NEETINIAI VEIKSMAI.
Nėra pasaulyje problemų, kurios stovėtų ant žemės dėl pinigų trūkumo. Visos jos stovi ant žemės dėl idėjų trūkumo. Idėjų deficitas kyla dėl vadinamųjų nekintamų, elementarių, amžinų ir akivaizdžių tiesų. Jos sukaustė protą ir…NELEIDŽIA tam peržengti nustatytų ribų, o nauja visada yra už žinomo ribų. Tai kas yra rėmuose, geriausiu atveju yra senų tiesų atnaujinimas, bet TIKRAI NE NAUJA.
Visi pasauliniai fundamentalūs atradimai, susiję su būties ir visatos prigimtimi, pavyzdžiui, Saulės judėjimas aplink Žemę, dalelių korpuskulinė bangų prigimtis, kvantinė teorija ar Einšteino fizika, buvo padaryti dėl to, kad jų autoriai IŠĖJO UŽ RIBŲ žinojimo. Kurių mąstymas vyko tik pagal nutiestus bėgius, tas labiau primena lokomotyvą-robotą nei žmogų.
Tikslo, kurio neįmanoma pasiekti, neįmanoma suformuluoti. Jei tikslas suformuluotas, tai reiškia, kad jis pasiekiamas. Ką žmogus negali pasiekti, to NEGALI įsivaizduoti. Jei mes NE TIK galvojame apie mirties įveikimą, bet ir turime planą, o tai reiškia, MES GALIME pasiekti tikslą.
Gėrio ir blogio sąvokos yra absoliučios ir amžinos tik robotui, nes jos yra įrašytos jo programoje ir jis NEGALI jomis nesivadovauti. Jei savo esamas gėrio ir blogio sąvokas laikote nekintančiomis ir amžinomis tiesomis, jūsų mąstymas yra saistomas Prokrusto 3 lovos pažįstamų religinių, pasaulietinių, mokslinių ir kitų dogmų pavidalu, todėl jums ir man…NĖRA TEMOS pokalbiui. Jei esate pasirengę pripažinti, kad nėra absoliučių tiesų, kad gėrio ir blogio sąvokos lemia tikslą ir niekas kitas neprisideda prie tikslo pasiekimo, tuomet galime ieškoti bendros kalbos ir koordinuoti savo veiksmus.
Svarbiausia mūsų supratimo idėja yra ta, kad žmogus gali įgyti žinių tik vienu būdu: per patirtį. Apie ką draudžiama galvoti ir eksperimentuoti, apie tai NEĮMANOMA TURĖTI žinių. Patirtis yra raktas nuo durų, kuriose saugomos žinios. Jei rakto nėra, kelias į žinias uždarytas.
Parašiau tai, nes kovo 25-ąją, Gerų darbų ir Kultūros darbuotojų dieną, esu su jumis, su tais, kurie nusprendė dalyvauti vykdomame eksperimente, kuris BUVO SUMANYTAS ĮVEIKTI MIRTĮ ir ĮVEIKTI SENATVĘ idėjos rėmuose. Sumanyta kaip viena iš šios idėjos užduočių. STARTUOJAME…! Ir pakelkime tostą (kaip sakė M. Žvanetskis) – kad gyvent ilgai, ilgai ir mirti jaunam!
Tik per patirtį mes kartu – per savo patirtį – patvirtinsime plano teisingumą ir pasieksime realų rezultatą. Tai leis mums plačiau pritaikyti tai, ką jau gavome eksperimente, ir, žinoma, pirmiausia tarp savo Bendražygių. TAIGI –STARTAS – SUSTABDYTI SENATVĘ su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, susijusiomis su dalyvių sveikata ir smegenų vystymusi. Prašau nesupykti tų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių NE PAPUOLĖ į „pionierius“. Esu tikras, kad per 3–4 mėnesius bus gauti realūs rezultatai, kurie leis mums „atverti duris“ visiems mūsų bendražygiams ir NE TIK.
Tos pačios grandiozinės idėjos rėmuose SUKURTAS NAUJAS SEANSAS „369 SvetL – Help“ (Greitoji pagalba), remiantis ilgamete patirtimi naudojant gerai žinomą ir GERAI UŽSIREKOMENDAVUSI save SEANSĄ „Greitoji pagalba 369“, kuri padėjo ir toliau padeda žmonėms sunkiais laikais. Netrukus visi galės susipažinti su šiuo nauju seansu ir jos instrukcijomis.
Šie metai bus kupini GRANDIOZINIŲ ĮVYKIŲ, kurie neabejotinai pakeis mūsų supratimą apie tai, kas vyksta ir praktiškai VISŲ MŪSŲ gyvenimą. Tikriausiai daugelis pastebėjo, kad prasidėjus šiam naujam amžiui, akivaizdi PSEUDOMOKSLINĖ NESĄMONĖ išnyksta lygiai taip pat, kaip lengvas ryto rūkas išsisklaido kartu su pirmaisiais tikrųjų žinių apie programinį Žmogaus atsiradimą ir vystymąsi spinduliais, NEIŠSAUGOJANT savo „amžinybės“ kaip teorijos, net ir vienam šimtmečiui. Tai ir visa ŠIŲ KREIVŲ „revoliucinių“ teorijų, paremtų fiktyvia beprotybe, parazitizmu ir visapusišku smurtu kaina, NE TIK tolių pat, bet ir visos juos supančios visumos. Praeities ideologinis fanatizmas yra LAIKINAS UŽDEGIMAS individualioje ir socialinėje sąmonėje, atmetantis arba ribojantis natūralią pažinimo proceso eigą, kuri bet kokiu atveju turi būti išsklaidyta dėl SAVO NEREIKALINGUMO ateityje. Dabartiniame vykstančių supančios realybės būsenų keitimo procesų etape, pradedant nuo Sisteminės valdžios pasikeitimo momento (2011.04.24), noriu visiems priminti, kad NE SMEGENYS pažįsta pačios Save (to ne įmanomumą pastebėjo praeities filosofai), o su tik SU SMEGENŲ PAGALBA mes TIK PRADEDAME „susipažinti“ su savo atkuriamu tikruoju Protu ir jo būsenomis. Tai yra sudėtingiausias informacinės – valdomosios rekonstrukcijos kelias visomis gyvybės palaikymo ir atkūrimo kryptimis TIKRŲJŲ SĄLYGŲ gyvenimo Žemėje, imtinai, tačiau jis gana trumpalaikis ir kaip ir daugelis jau pastebėjo – neleidžia niekam atsipalaiduoti. Būtent šio įvykių fone mes ir startuojame…
F .D. Škrudnevas(Ф.Д. шкруднев)
25.03.2025
Manilovas yra Nikolajaus Vasiljevičiaus Gogolio poemos „Mirusios sielos“ veikėjas.
2 M. Bulgakov „Šuns širdis“
3 Prokrusto lova – matas, prie kurio reikia priverstinai pakoreguoti ar pritaikyti kažką, kas netinka. Posakis iš senovės mitologijos. Neptūno sūnus Prokrustas Polipomenas, plėšikas ir kankintojas, pagaudavo praeivius ir paguldydavo juos į savo lovą.