Mano kelias iš tamsos į šviesą

 

Autorius: SAULIUS PUDLAUSKAS

.

       

      Mieli skaitytojai, noriu pasidalinti savo gyvenimo patirtimi, kuri tikiuosi kam nors iš jūsų padės gyvenant šiuo sudėtingu ir nelengvu laikotarpiu. Kai pasaulis dabar stipriai keičiasi ir tikrai patiriame sunkumus, stresus, išgyvenimus. Kiekvieno gyvenimo kelias skirtingas, bet KIEKVIENAM GYVENIMO KELIAS DUOTAS, TAM KAD JĮ PRAEITI.

      Apie save galėčiau daug rašyti. Pradedant nuo savo vaikystės, bet šį kartą pradėsiu nuo to kaip aš atvykau į Naujų Žinių pasaulį. Papasakosiu savo gyvenimo kelią pradedant nuo verslo, karjeros ir išgyventų sunkumų, kurių man nepavyko išvengti…

    2007 metais rugpjūtį atvykau į Prancūziją darbo reikalais. Man ši teritorija prie Viduržemio jūros patiko savo kraštovaizdžiu ir klimatu, tad nusprendžiau pasilikti čia gyventi. Prancūzijoje, Nicoje, sukūriau savo verslą – statybinę kompaniją. Klientų netrūko, pagrindiniai klientai buvo rusai ir prancūzai. Statėm vilas ir atlikome renovacijos darbus prabangiose vilose ir butuose.  Viskas klostėsi gerai, vis didėjo darbų apimtys, darbų netrūko, kompanija plėtėsi. Tačiau dažnai pagalvodavau-  KUR TAIP SKUBU? Tuo metu buvau pakliuvęs į sistemos, karjeros ir materializmo spąstus, bet to nesupratau.

      Tik po visų dienos darbų karts nuo karto vakarais svajodavau, kur tas Saulius kuris vaikystėje buvo? Aš tuo metu nesupratau, kad visa ši sistema mane laužo ir tampu kitokiu žmogumi.

     Visuomet savo komandai sakydavau – mes parduodame kokybišką darbą.  Visuomet buvau reiklus, griežtas, tvirto charakterio, atsakingas darbui, komandai, klientams ir net sistemai, kuriai iš manęs reikalingi buvo mokesčiai, visada nešiau atsakomybę  ir nenuleisdavau rankų. Pradėjo gerai sektis versle iš ausies į ausį daugelis klientų giminaičių, draugų sužinojo apie mano kompaniją su geromis rekomendacijomis.

     Per savo darbo ir verslo patirtį susipažinau su klientais, labai gerais žmonėmis. Metai iš metų bendraujant tapome gerais draugais, su kuriais bendrauju ir šiandien artimai, man visada malonu juos atsiminti geru. Taip pat per patirtį pasitaikė versle mandagiai suktų ir apgaulių klientų, nuo kurių man nepavyko apsisaugoti. Tai buvo 2017 m. ir 2018 m. kai mano kompanijai nesumokėjo didelių sumų už darbus du klientai.

     Šie buvę klientai nesumokėjo sąskaitų už darbus, mano kompanijai iškilo finansiniai sunkumai. Prasidėjo teisminiai procesai. Kas susidūrę su teismais supranta, kad tai ilgas procesas, kuris užtrunka du metus ir daugiau. Man šis visas procesas vėliau davė gerą supratimą ir pliusus, Pamačiau kaip visa sistema vykdoma ir kiek daug yra prarandama savo energijos ir emocijų, laiko ir taip pat kiek finansiškai reikia paremti šią sistemą. Aš tai vadinu dabar – legalizuota mafija. Mano kompanijai atsirado didelių finansinių sunkumų, nes pradėjo spausti mokesčių sistema, pradėjo kauptis skolos. Taip pat atsirado skolos iš tiekėjų, kurie man teikdavo medžiagas, bei skolos su darbininkais.

     Mano kompanija atsidūrė valstybiniame teisme. Man tuo metu norėjosi eiti iki galo ir pažiūrėti kaip ši sistema veikia, buvo įdomu sužinoti. Nors daugelis mane atkalbėjo, kad to nedaryčiau. Kuo mane stipriau spaudė ši intervencinė parazitinė sistema, tuo aš labiau pradėjau suprasti, kad jai nesvarbu paprastas žmogus, kad ir koks tu būtum sąžiningas ir doras. Jai reikalingas tik jo potencialas (energija) kuris neštų jiems mokesčius ir kaip voverė suktųsi savo užburtame rate. Mane ši sistema nuolatos pradėjo gąsdinti baudomis. Tekdavo su advokatu vykti ir dalyvauti Valstybiniame teisme ir jie iš manęs reikalaudavo pateikti sąmatas, kontraktus pasirašytus su klientais, kad toliau dirbu ir priklausau jiems. Prisimenu įvykį, kai vienas iš šios sistemos darbuotojas man žiūrėdamas į akis ir pasakė: “Ponas Pudlauskai dabar manęs įdėmiai klausykite, kai tik gausite pinigų pirmiausiai sumokėkite mums, tai labai svarbu”, o apie darbininkus ir tiekėjus net neužsiminė, tarsi jiems jie nerūpėtų”. Ir paklausė: “ar supratote Ponas Pudlauskai?”. Aš ilgai negalvojęs atsakiau: “ taip supratau.” Bet mano mintys jau buvo kitokios. Kai tik gavau pinigų aš padariau pagal savo sąžinę ir klausydamas savo Sielos. Pirmiausia atsiskaičiau su darbuotojais ir vis pamažu atsiskaičiau su tiekėjais. Mokesčių sistemai labai nepatiko toks mano elgesys.

    2018 m., mano šeimoje prasidėjo sunkumai, konfliktai.  Prisimenu aštuonerius gražius bendro gyvenimo metus praleistus su dukros mama. Ir esu dėkingas, kad pagimdė dukrą 2013 m. lapkričio mėnesį, mes abu jos gimimo laukėme ir šis dukros įsikūnijimas buvo iš abipusės didelės meilės. Atsiradus finansiniams sunkumams, tarp mūsų atsirado konfliktai, nesutarimai, dažnai pykomės. Galiausiai mūsų keliai išsiskyrė. Man tai buvo dar papildomas didelis smūgis, tuo pačiu metu mane užgriuvo iš visų pusių sunkumai.

    Nors jau anksčiau gyvenau strese, įtampoje, spaudime, galva atrodydavo, kad sprogs nuo visų problemų. Vis stengiausi stipriai laikytis. Suspaudęs savo valią kentėjau, bet šis vidinis skausmas vis labiau mane tempė žemyn. Taip mano gyvenimo dienos bėgo su visomis susiklosčiusiomis problemomis. Pas mane galvoje sukosi daug minčių, daug emocijų ir niekaip negalėjau suprasti kodėl toks gyvenimas neteisingas. Kad jei esi sąžiningas žmogus, tačiau esi mažai kam įdomus. Tuo metu mačiau tik minusus savo gyvenime. Mano galvoje vis atsirasdavo žemų minčių, pradėjau vakarais išgerti viskio taurę, nors prieš tai praktiškai labai mažai vartojau alkoholio. Nuo streso ir visų šių problemų gyvenau su skaudančia galva, krūtinę vis spaudė didesnis skausmas, pyktis, kerštas. Būdamas vienas namie, vėlais vakarais jausdavau, kad mane kažkas stebi. Ilgai man nereikėjo laukti, su jais pradėjau susipažinti prieš užmiegant ir miego metu. Gulėdavau ant dešinio šono ir prisnūdęs jausdavau, kad prie manęs kažkas priartėja ir prisiglaudžia. Prie šios situacijos vėliau sugrįšiu.

 Dabar norėčiau trumpai papasakoti įvykį, kuris nutiko jaunystėje.  Kai buvau 19 metų, vasara, patyriau stiprią traumą, ant manęs užgriuvo trijų silikatinių plytų storio siena, ji užgriuvo mano visą kūną, o stipriausią smūgį patyriau į nugaros srityje ir kairį petį. Iš po sienos plytų matėsi tik mano kairės rankos plaštaka ir dešinės kojos pėda. Ši siena griuvo iš antro aukšto į pirmą aukštą. Ir kartu iš antro aukšto nusinešė mane visa jėga į pirmą aukštą, ir aš pirmame aukšte atsidūriau po sienos luitais. Mano brolis ir draugai matė šią situaciją, jie galvojo, kad neišlikau gyvas. Visi suskubo man padėti atvertę nuo manęs sienos luitus ir plytas, nustebo pamatę, kad aš gyvas. Kažkokiu stebuklingu būdu aš išgyvenau. Po šios traumos nugaros ir peties skausmas  mane vargindavo. Ypač kai keisdavosi oro temperatūra ir po sunkaus fizinio darbo.  Būdavo, kai užeidavo stiprus skausmas vartodavau vaistus nuo skausmo.

   Vis dažnai mintimis sugrįždavau ir galvodavau apie šią situaciją, vis jaučiau, kad kažkokios jėgos man padėjo ir mane saugojo, nes kitokio paaiškinimo neturiu, kaip aš likau gyvas. O dar labiau man padėjo suprasti, kad egzistuoja šviesios jėgos, kurios mane saugo ir tokiomis ekstremaliomis situacijomis mane išgelbėja, tai dar kartą patvirtino paskutinė avarija, kurią patyriau 2018 m. autostradoje A8 Marselis-Nica 158 km. Avarijos metu stipriai lijo, kelio danga buvo apsemta vandeniu. Mano automobilį sumėtė ir tapo nevaldomas. Automobilis visu greičiu priekine dalimi trenkėsi į kelio betoninį atitvarą, apsisuko nuo smūgio ir nuskriejo į kitą pusę kelio, ir trenkėsi galine dalimi į kitą betoninį atitvarą. Prieš patiriant smūgį iš kairės pusės pamačiau ir pajaučiau kaip atskrido šviesi energija ir apgaubė mane, aš tarsi atsidūriau kupole. Smūgio metu mano kūnas liko saugus, savo kūnu nepatyriau stiprių sutrenkimų. Po smūgio, kai sustojo automobilis, prie manęs atskubėjo žmonės paklausti kaip aš jaučiuosi ar reikalinga medicininė pagalba? Aš pasakiau, kad man viskas gerai ir esu sveikas. Aš buvau šoke, bet šokas buvo ne nuo avarijos, o šokas- kas tai buvo? Kas man padėjo? Nuo tos akimirkos pradėjau galvoti, kad aš žemėje esu ne šiaip sau. Tai man buvo geras įspėjimas susimąstyti.

   O dabar noriu sugrįžti prie to, kai būdamas vienas namie, vėlais vakarais, jausdavau, kad mane kažkas stebi ir kad esu vakarais ne vienas. Ilgai man nereikėjo laukti, su jais pradėjau susipažinti prieš užmiegant. Kai nueidavau vakare miegoti dažniausiai atsiguldavau ant dešinio šono ir prisnūsdavau. Mano siela (smegenys) mane pažadindavo, jausdavo svetimą energiją man už nugaros. Aš prabusdavau, pajusdavau tose vietose kur nugaros ir kairiojo peties traumos prie mano kūno kažkas prisiglausdavo. Jausdavau, kad man už nugaros guli astraliniai parazitai. Ir aš prabudęs atsisukdavau pažiūrėti. Ne visuomet pavykdavo juos pamatyti, mano siela (smegenys) jausdavo greitai tolstančią svetimą energiją. Prietemoje man pavyko tris kartus atsisukus pamatyti, kaip nuo manęs ir nuo mano lovos tamsūs padarai skrisdavo ore per kambario teritoriją link koridoriaus ir virtuvės. Man pamačius šiuos tamsos padarus visi miegai išsilakstydavo. Per visą kūną pereidavo nemalonus šiurpas ir oda pasišiaušdavo, o ant odos plaukai piestu atsistodavo. Po to  pašokęs iš lovos nueidavau  pažiūrėti  už kambario sienos., bet aš jau jų ten nerasdavau. Man po tokių įvykių atsirasdavo klausimai: kas čia vyksta? kas jie tokie ir iš kur jie ateina? Tuo momentu pamiršdavau visus užgulusius rūpesčius nuo kurių galva buvo tarsi ištinusi. 

   Galvodavau apie šiuos svečius, kurie lankydavosi  nakties metu pas mane kambarį. Naktį gerai įmigus pabusdavau nuo astralinių parazitų atakos, kurie tarsi kaip vakuumas siurbdavo ir vogdavo mano energiją. Nors aš apie astralinius parazitus tuo metu nieko nežinojau, kol neperskaičiau N. Levašovo knygų, kurios leido labai daug suprasti apie astralinius parazitus, kuo jie minta ir kas vyksta žmogui miego metu. Prie N. Levašovo knygų aš dar vėliau sugrįšiu.

  Po tokios jų puotos nubudęs ryte jausdavausi išsekęs, kad net būdavo sunku vaikščioti. Rytinei mankštai jėgų ir energijos nebūdavo. Vieną dieną tvarkiausi garažą ir pastebėjau, kad negaliu pakelti net 30 kg. maišo. Tai man buvo šokas. Labai susimąsčiau kas man nutiko? Visada buvau stiprus, energingas vyras, kuris dalyvaudavo sporte, sunkumų kilnojimo varžybose, kuriose tekdavo nešti maišus sveriančius 200-250 kg. ir užimdavau prizines vietas. Apskritai buvau visada pasižymintis armijoje, sporte, varžybose, ir gyvenime savo jėga bei ištverme.  Ir niekaip negalėjau suprasti kas nutiko man su mano sveikata, kad net 30 kg. maišo nepakeliu. Ir taip buvo apie du mėnesius, kad jaučiausi išsekęs, pavargęs po nakties. O vieną sekmadienio rytą nubudau, sėdžiu ir galvoju – ką daryti? stresas, įtampa vis augo,  galvoje sukosi šimtai minčių: ką daryti? kur eiti? kaip viską išspręsti? Tai jau buvo kasdienybė. Dėliodavau mintis, stengiausi pamatyti paveikslus ir iš kitos pusės. Bet tuo metu vis pritrūkdavo žinių rasti atsakymus į mano susidariusias problemas ir klausimus, jaučiausi išsekęs.

   Tą sekmadienio rytą, mano smegenys pakuždėjo mintį paskambinti savo geram draugui Ruslanui.

2009 metais Prancūzijoje susipažinau su Ruslanu Venslovaičiu su kuriuo dabar esame geri draugai, bendraminčiai- bendražygiai Naujų Žinių pasaulyje. Aš šios minties nepaleidau ir nedelsdamas paskambinau savo draugui. Paprašiau, kad mes susitiktume, pasakiau jog noriu pasikalbėti.

Visą kelią vykstant susitikti su draugu, mano galvoje ir kūne vyko chaosas, kuris diena iš dienos tęsėsi, vidinis skausmas, stresas, įtampa, pyktis, kerštas, vis mane tempė žemyn. Jaučiausi nukritęs morališkai, psichologiškai, dvasiškai žemai. Kelionės metu mintys skrido mano galvoje viena po kitos tarsi kažkas iš šono svetimas man į galvą grūdo labai žemas mintis tokias, kaip kad nuvažiuoti nuo kelio dideliu greičiu su automobiliu. Bet siela vis mane žadino nesustok, nepasiduok, judėk pirmyn, labai gerai prisimenu šį momentą.

   Taigi mes susitikome. Ruslanas matė mane, kad esu labai žemai kritęs morališkai, dvasiškai, psichologiškai. Jis išklausė mane ir tada pasakė: “aš irgi esu panašias problemas išgyvenęs”. Papasakojo, kad visada ieškojo išeities kaip pačiam išsikapstyti iš savų problemų ir savo sunkiu momentu prisiminė draugo Pašos žodžius, kuris prieš du metus buvo jam pasakęs: “yra N. LEVAŠOVAS ir jo knygos apie žmogaus kūną ir jo sielą”. Ir sako: “Sauliau praėjo du metai nuo to laiko, kai prisiminiau Pašos žodžius apie LEVAŠOVĄ ir pradėjau jo ieškoti interneto platybėse. Tu nepatikėsi kokios nuostabios Levašovo knygos, kuriose radau ieškotus atsakymus į savo klausimus.” Rekomendavo man skaityti jo knygas. Ir tada mano draugas man dar papasakojo apie Sveikatingumo seansą, kuris padeda žmogui pasveikti nuo įtampos, streso ir kitų sveikatos problemų. Kad jam asmeniškai padėjo sunkiu metu, atstatyti sveikatą ir pasveikti”.

   Man Ruslanas atsiuntė N. Levašovo Sveikatingumo seansų svetainės nuorodą https://www.svetl.one/page/os ir viską paaiškino kaip parsisiųsti ir kaip naudoti seansus. Taip pat jis pasipasakojo, kad įsigijo “SvetL pakabuką, kuris atstato žmogaus energiją ir sveikatą. Pasidalino savo patirtimi kas jam nutiko klausant Sveikatingumo seansų ir įsigijus “SvetLpakabuką. Mano draugas tiesiog švytėjo ir dalinosi toliau savo patirtimi, kad jis jaučiasi energingas, kad labai gerai išsimiega, kad jo sveikata gerėja ir kad jam pavyko mesti rūkyti, bei atsisakyti alkoholio.

Kaip Ruslanui pavyko mesti rūkyti ir atsisakyti alkoholio galima skaityti plačiau jo parašytą straipsnį: https://www.rnto.info/biblioteka/-/Stati/kak-s-pomoshhju-ozdorovitelnih-seansov-ja-brosil-kurit.html

Aš tiesiog negalėjau patikėti, kad jis jau nerūko, nes anksčiau kai susitikdavome, jis dažnai rūkydavo. 

Mane visa tai sudomino nes pats savo akimis pamačiau draugą jau kitame lygyje nei anksčiau pažinojau. Buvo gera klausytis draugo ir matyti jį su šypsena, ir visiškai kitokį. Savo draugui iš visos sielos esu dėkingas.

Sugrįžęs į namus aš nuo tos dienos pradėjau vakarais žiūrėti prieš miegą N. Levašovo Sveikatingumo seansus. Pradėjau nuo pirmojo seanso.  Kiekvieną vakarą žiūrėdavau po vieną kartą seansą prieš miegą. Po dešimties kartų žiūrėjimo ištrindavau seansą ir parsisiųsdavau antrąjį, jį taip pat žiūrėdavau prieš miegą po vieną kartą.  Po dešimties kartų žiūrėjimo ištrindavau ir parsisiųsdavau trečiąjį. Jį taip pat po kartą prieš miegą žiūrėdavau ir po dešimties kartų naudojimo ištrindavau. Ir tada vėl sugrįždavo prie pirmojo seanso, pradėdavau viską kartoti iš pradžių. Man klausant Sveikatingumo seansų mano kūnas labai teigiamai priėmė visus tris seansus. Labai patiko pirmasis, po jo nusiramindavau ir jausdavau, kad mano kūnas prisipildo nauja energija, tai buvo lėtai bet užtikrintai, ir  tai leisdavo man užmigti, pagerėjo miego kokybė. Antrasis ir trečiasis seansai taip pat man patiko tik juos jaučiau jau kitaip nei pirmąjį seansą. Kai žiūrėdavau antrąjį ir trečiąjį seansą jausdavau lyg nuo manęs pašalinama bloga energija. Po šių seansų atsirasdavo ramybė ir mano kūną užpildydavo naujomis teigiamomis energijomis. Savaitė po savaitės seansų naudojimų pradėjau jaustis vis geriau emociškai, psichologiškai, dvasiškai, stresas ir įtampa mažėjo, galvos skausmas atslūgdavo, o kartais visiškai praeidavo. Mano kūnas ir smegenys pradėjo vis jautriai reaguoti  kaip per mano kūną eina malonūs energijos srautai.  Rytais taip pat klausydavau seansą dažniausiai pirmąjį, kai tik pajusdavau savo smegenimis signalą, kad man to reikia. Rytais kartais būdavo tokios stiprios energingos srovės, kad jausdavau savo kūnu beveik kiekvieną dažnių srautą į mano kūną. Mano kūną pripildydavo energija. Pajusdavau kaip atsistato mano kūnas.  Naktimis pradėjau gerai miegoti. Ir kas įdomiausia žiūrint sveikatingumo seansus pas mane naktimis vis rečiau ir rečiau nustojo lankytis astraliniai parazitai. Pajutau kaip mano energija atsistato ir tampu vis stipresnis fiziškai, emociškai, psichologiškai ir visomis kitomis  prasmėmis.  

  Šiuo sunkiu laikotarpiu, kai turėjau teisminių procesų, didelių finansinių sunkumų su firma ir kaip minėjau skyrybomis, po trijų mėnesių naudojimo Sveikatingumo seansų vieną rytą nubudau ir atsisėdau ant lovos krašto, čia nutiko įdomus ir nuostabus dalykas, nuo krūtinės ertmės kur buvo susikaupęs skausmas, pyktis, kerštas, visa ši neigiama energija pasišalino. Pajutau kaip tarsi žemyn per kojas teką nemalonus srauto pliūpsnis, per kojas iškeliavo neigiama energija iš mano kūno. Staiga pajutau nuostabų jausmą mano visą kūną užvaldė šiluma, gėris, nuoširdumas, gailestis, atleidimas, į blogį pradėjau mąstyti teigiamomis mintimis ir prieš blogį eiti gėrio keliu. Apskritai manyje atsirado teigiamos mintys. Kas man leido dvasiškai ir psichologiškai sustiprėti. Visiems atleidau kurie mane buvo įskaudinę ir ant kurių pykau, ir atsiprašiau tų kuriuos buvau įskaudinęs gyvenime.

Tai buvo nuostabi mano gyvenime akimirką kuri sušildė mano sielą ir kūną. Išsilaisvinau iš spąstų nuo streso, įtampos, skausmo, pykčio, keršto. Su malonumu ir džiaugsmu prisimenu šią akimirką kaip nušvitimą sielos. Ir nutiko dar vienas nuostabus dalykas. Kaip anksčiau rašiau po darbo vakarais vis sugrįždavau, mintimis svajodavau, apie save galvodavau: kur tas Saulius kur vaikystėje buvo – pilnas gėrio, meilės, kuris mokėjo džiaugtis mažais, paprastais gyvenimo dalykais. Čia ir nutiko nuostabus atsakymas PAGALIAU suradau vėl TIKRAJĮ SAVE

Tą akimirką nieko nelaukęs paėmiau telefoną ir paskambinau Savo mylimai Mamai ir jai iš visos Sielos gelmių padėkojau už tai, kad mane pagimdė ir užaugino. 

    Vis turėjau viltį, kad vieną dieną aš išsikapstysiu ir išsilaisvinsiu iš šios sistemos spąstų.

Ir pas savo draugą Ruslaną paprašiau, kad man jį užsakytų. 2019m. birželio 23d. gavau pakabuką SvetL”.

Draugas man padavė pakabuką, perskaičiau instrukciją ir likęs vienas kambaryje jį aktyvavau. Paėmiau į kairės rankos delną ir suspaudęs kumštyje jį laikiau. Aktyvavimo metu pajutau per mano ranką nuo plaštakos pradėjo tekėti šilti energijos srautai. Vienas pliūpsnis nuėjo į krūtinės sritį, o kitas pliūpsnis į galvą. 

  Taip pat šio susitikimo metu mano draugas man padovanojo Levašovo knygą “Paskutinis kreipimasis į žmoniją.”

   Nuo tos dienos, kai pradėjau nešioti “SvietL” pakabuką ir skaityti N. Levašovo knygą “Paskutinis kreipimasis į žmoniją”, tarsi mano kūne ir smegenyse pradėjo vykti perversmas. Pirmiausia, pas mane atsirado vidinė ramybė, harmonija, kurios neatradau anksčiau. Galvoje pradėjo dėliotis mintys ir pradėjau suprasti ką darau ne taip. Nuo čia ir prasidėjo – Nušvitimas, Pabudimas ir smegenų atidarymas į Naujų Žinių pasaulį.

Anksčiau gyvenime bandžiau ne kartą atsisakyti kavos, energetinių, gazuotų gėrimų, stengdavausi maitintis sveikai, bet kūnui būdavo stresas ir nepavykdavo to atsikratyti ir vis grįždavau prie šių priklausomybių. Bet pradėjus nešioti “SvietL” pakabuką ir klausantis N. Levašovo sveikatingumo seansų aš išmokau išgirsti save, savo mintis ir visą laiką pagalvodavau, kodėl ta mintis man atėjo? Taigi nustojau visiškai vartoti alkoholį (kurį labai retai vartodavau) tap pat nustojau vartoti gazuotus gėrimus, atsisakiau vaistų ir jų nevartoju. Viskas vyko palaipsniui, lėtai, bet užtikrintai.  Vieną rytą paėmiau išgerti vitaminus ir mano siela mano kūnui davė signalą: “kad nedaryk to, nereikia tau šių vitaminų”. Tarsi pradėjau jausti jiems neigiamą pojūtį. Nuo tos dienos nustojau vartoti vitaminus.

  Taip pat nutiko įdomus dalykas, vieną dieną apsiperkant parduotuvėje, mane gerai pažįstanti pardavėja, nes pas juos dažnai apsipirkdavau daržovių, vaisių ir kartais energetinio gėrimo, paklausė: “Sauliau tu esi sportiškas vyras, maitiniesi sveikai, bet kam tau tas energetinis gėrimas?” Šis klausimas taip gerai davė man per mano smegenis, kad aš rimtai susimąsčiau. Aš parsivežiau pakuotę energetinio gėrimo ir padėjau virtuvėje ant stalo, bet galvoje jau buvo mintys, kad aš jo jau nenoriu, dingo poreikis jį naudoti, nuo šios dienos aš jo atsisakiau. Taip jis stovėjo dvi savaites, kol galiausiai vieną dieną pas mane užsuko pažįstamas ir aš jam atidaviau energetinį gėrimą ir nuo seniai užsilikusį vyną, kadangi pasakiau, jog aš visą tai išmesiu.  O nuo 2020-03-16  visiškai atsisakiau kavos, kavą pakeičiau į “Ivan Čai” arbatą. Taip pat mane pradėjo erzinti kvapai: kvepalai, oro gaivikliai, skalbimo milteliai į visus šiuos kvapus pradėjau reaguoti labai jautriai, man jie labai pradėjo nepatikti. Taigi aš atsisakiau kvepalų kuriuos dažnai naudojau, oro gaiviklių, skalbimo miltelius pakeičiau į ūkinį muilą. Po maždaug aštuonių mėnesių nuo tos dienos, kai pradėjau nešioti “SvietL” pakabuką nustojau sportuoti ir tik vėliau F. D. Škrūdnievo knygose radau atsakymą – kodėl taip nutiko.

Apskritai pastebėjau, kad nustojau veltis į konfliktus, tarsi smegenys siųsdavo apsaugą ir išeiti iš situacijos ramiai. Šioje vietoje esu dėkingas tiems žmonėms, kurie bandydavo išprovokuoti ir sukelti konfliktą ar į jį įtraukti. Kaip pavyzdys esu dėkingas savo dukros mamai, kuri mane po skyrybų dažnai provokuodavo, manipuliuodavo ir neleisdavo su vaiku bendrauti, tai man buvo geras egzaminas išlikti ramiam ir stabiliam, be neigiamų emocijų, kas anksčiau buvo praktiškai neįmanoma. Taip aš pamačiau kaip aš augu ir tampu emociškai stiprus. Dingo nuobodumo sąvoka, kaip ir rašiau anksčiau, jaučiau puikios nuotaikos stabilumą. Tai buvo žingsnis po žingsnio į priekį, kuris leido išlikti stabiliam ir užtikrintam. Gyvenimo efektyvumas tapo daug didesnis. Pradėjau miegoti po 5-6 val., per parą, bet man pilnai užteko poilsio, tapau energingas, budrus su gera atmintimi. Pastebėjau, kad ne mane kūnas valdo, bet aš valdau kūną (marškinius). Tarsi kaip žmogus vairuotų automobilį. Atėjo supratimas ir praktika valdyti savo kūną, kaip jo šeimininkas. Atsirado didžiulis noras pažinimui, informacijai, Naujų žinių gavimui. Skaitydamas N. Levašovo knygas, toliau eidamas šiuo keliu susipažinau su Svetlanos Levašov knyga “Atvirumas”, su F. D. Škrūdnievo straipsniais ir knygomis, taip pat su Boriso Makovo, Morozovo, Hatybovo informacija.

Visuomet prisimenu N. Levašovo žodžius: “Svarbiausia, kad smegenys gautų informaciją ir tada priimtų sprendimus. Viskas priklauso nuo žmogaus pasaulėžiūros, jo gebėjimo suvokti informaciją, gebėjimo (ar nesugebėjimo) mąstyti savarankiškai.”

   Pastebėjau sveikatos pagerėjimus, nustojo skaudėti galvą, jaučiau komfortą kūnui ir atstatymą, gijimą savo kairiajame petyje ir nugaroje, kaip pamažu atsistato. 

.

O 2020 m., gruodžio 28 d. gavau “SvietLkompleksą, kurį aktyvavau 2021 m., sausio mėn., pradžioje. Ir sėkmingai su juo draugauju, kuris taip pat mane veda užtikrintu ir stabiliu vystymosi keliu. Nustačius komplekse gydymo taškus man pavyko pasveikti nuo alergijos, kuri nuolatos pavasarį mane vargindavo. Dažnai pagalvoju kokioje “pelkėje” buvau pastrigęs ir kur esu šiandiena su “SvietL Technologijomis ir žiniomis, kurios yra tarsi “gyvybės šaltinis smegenims”, kurios leidžia IŠGYVENTI ir GYVENTI, atsikratyti įpročių, refleksų ir senų iš senos sistemos žinių, kurias užpildė – NAUJOS ŽINIOS. Visą tai, iš savo patirties, bendram kontekste pavadinčiau “statyba”, kurios metu pašalinama, atkuriama kas buvo pažeista, sulaužyta ir statoma iš naujo.

   Visko atsisakyti ką išvardijau man padėjo “SvetLTechnologijos, sveikatingumo seansai ir N. Levašovo knygos. Be visa to tiesiog žmogiškai man buvo sunku ir neįmanoma padaryti ir išlipti iš “pelkės” dugno. 

   Labai didelį supratimą ir raidą mano sąmonei, mano smegenims davė Nikolajaus Levašovo knygos. Kai tik pradėjau skaityti N. Levašovo knygą “Paskutinis kreipimasis į žmoniją” mano Siela džiaugėsi, mintimis aš jam dėkojau ir dėkoju. Būdavo momentai, kai skaitant knygą per mano kūną eidavo malonūs, šilti srautai nuo informacijos. Nikolajaus Levašovo žinios suteikė man sukrėtimą ir teisingą šios informacijos suvokimą, kuris virto žiniomis. N. Levašovo knygoje “Paskutinis kreipimasis į žmoniją” suradau atsakymus į savo vaikystė klausimus, kurių aš visą laiką ieškojau: kaip atsirado mūsų planeta Žemė? kaip žemėje atsirado žmogus? kas vyksta su žmogaus kūnu? kas yra Siela ir kaip ji vystosi? Kas vyksta su žmogumi miego metu? kas nutinka mirties metu su žmogaus kūnu ir siela? kas yra telepatija? kaip buvo sukurtas šis pasaulis ir kas jį valdė? Taip pat sužinojau apie darbo praktiką su nuosavu psi-lauku, kurią naudoju savo praktikoje ir man labai padeda. Apie žmonijos evoliucijos istoriją, apie žmogaus organizmą, susirgimo priežastis, ligų atsiradimą. Mikrokosmoso ir Visatos Makrokosmoso dėsnius ir t.t.

Perskaitęs knygą “Paskutinis kreipimasis į žmoniją” labai daug mąsčiau ir su prisiminimais sugrįžau į savo vaikystę, mintimis atsukau laiką atgal ir pradėjau analitinę savo gyvenimo apžvalgą. Kas su manimi vyko nuo pat vaikystės? Gavęs N. Levašovo žinių, man buvo įdomu sužinoti kas su manim vyko vaikystėje ir aplamai gyvenime? Kiekvieną dieną mąsčiau apie vaikystę ir gyvenimą, apie pora mėnesių skyriau apmąstymams, kiekvienai įsimintinai akimirkai, prisiminimams. Sąmoningai man taip viskas gavosi, mintimis paskendau į apmąstymus. Labai džiaugiuosi, kad atlikau šį darbą ir tai man davė tvirtą pamatą po kojomis. Radau atsakymus į savo klausimus ir supratau kiek buvo senoje sistemoje prievartos ir smurto, kuris laužė mane ir mano žmogiškumą. Tai man buvo geras spyris į priekį imti kastuvą ir kasti žinias. Supratau, kad žmonija yra apgauta, kaip ir aš buvau apgautas ir šios žinios buvo slepiamos nuo mūsų. Bet šiandiena jau yra prieinamos tiems kas ieško ir nori rasti žinias. Atsirado savanoriškas padėjimas žmonėms, platinti šias žinias. Su Ruslanu ir Algiu sukūrėme Naujų žinių tinklalapį Lietuvoje: https://naujos-zinios.lt/

Visi finansiniai sunkumai, bėdos su firma, su skyrybomis, pradėjau suvokti ramiai be emocijų. Ir taip su kiekviena diena viską stengiausi palikti praeity.  Tuo metu nors teisminiai procesai ir tęsėsi, bet aš į juos jau reaguodavau šaltai ir galiausiai iš visko pasitraukiau. 2020 m., lapkričio mėn., sugrįžau gyventi į Lietuvą, į savo gimtąjį kraštą, arčiau natūralios gamtos, renku iš gamtos gėrybes: vaistažoles iš kurių gaminu arbatą. Renku uogas, grybus, sužvejoju žuvies, auginame daržoves ir mano pagalbininkas yra “SvetL Flora” ir žinoma žiniosStengiamės maitintis kuo sveikesniu maistu. Taip pat nepamirštu gamtai atsidėkoti, sodiname medelius ir medelių sėklas. Siela džiaugiasi šiuo darbu. O Parduotuvėse tampu labai retas svečias. Viską stengiamės užsiauginti patys ir prisirinkti iš gamtos. Su artimaisiais stengiamės vieni kitiems kuo daugiau padėti ir dalintis.

  Bendraujant su savo artimaisiais ir draugais, kurie turėjo labai didelių sunkumų su sveikata radau kontaktą, ir ką aš jiems pasakoju apie “SvetL” technologijas jie teigiamai priima informaciją. Paklausiau ar norėtų turėti “SvetL” technologijas ir gavęs teigiamą atsakymą užsakiau, padovanojau “SvetL” pakabukus ir apyrankes, kurių dėka jie turi teigiamų atsiliepimų dėl sveikatos pagerėjimo, bei miego kokybės. Sveikatos pagerėjimai visiems buvo skirtingai jaučiami. Tikiuosi, kad ir jie artimoje ateityje parašys savo atsiliepimus apie “SvetLTechnologijas.

   Suprantu tik vieną dalyką, kad dar yra man ir mano bendražygiams kur tobulėti ir tobulėti. Tai didžiulis pliusas, tai vystymasis, kuris nestovi vietoje ir gyvenimas tampa pilnavertis, įdomus ir prasmingas, kuris atneša Sielos vystymosi turtus. 

Iš visos Sielos noriu nuoširdžiai padėkoti N. Levašovui už jo žinias, už “SvetLTechnologijas, sveikatingumo seansus, už visą tai ką mums paliko prieš išvykdamas, už jo puikiai atliktą darbą perduodant informaciją žmonijai. Taip pat ir gerbiamam F. D. Škrūdnievui iš visos Sielos dėkoju už knygas, už žinias, už atsakingą darbą dirbant su “SvietL”. Linkiu Jums F. D. Škrūdnievai su pergale atlikti didžią ir kilnią misiją mūsų planetoje Midgard žemėje, ko nespėjo užbaigti prieš išeidamas mūsų gerbiamas, mylimas žmogus, šviesos karys Nikolajus Levašovas.

.

Ateitis yra ne tai kas eina pas mus, bet tai į kur mes einame.”

(F. Škrūdnievas)

.

Tai buvo mano gyvenimo asmeninė patirtis. Noriu visiems palinkėti sėkmės.

Gera sveikatayra laimingo gyvenimo pagrindas.

.

Saulius Pudlauskas  

                   2022-09-24

.

.

.

.

.

.

.