N.V. Levašovo kalba RF Laisvųjų Profsąjungų Steigiamajame suvažiavime
Geros jums dienos bendražygiai ir draugai!
Tai, kad mes šiandiena čia susirinkome, rodo, kad mums nėra vis viena, kas bus su mūsų šalimi rytoj, poryt, po tūkstančio metų. Mūsų protėviai virš 100 000 metų gyveno šioje žemėje, laistė ją krauju ir, tikriausiai, užsitarnavo, kad atmintis apie juos būtų išsaugota ir nepamiršta rytoj. Mes su jumis šiandiena čia susirinkome, kaip man atrodo, normalūs žmonės, kurie pergyvena už savo šalį, nėra abejingi tam, kas bus su jų vaikais, anūkais, ir tas negali jų nejaudinti.
Pasakysite, o ką mes galime padaryti? Sistema sukurta tokia, kokia ji yra. Jūs jau žinote, prie ko priveda revoliucijos ir kuo visa tai pasibaigia. Tuo labiau, šiandieninėmis sąlygomis tai būtų dar blogiau, aš asmeniškai prieš bet kokias revoliucijas ir tokius veiksmus, kurie veda prie chaoso, ir prie nieko daugiau. Bet jūs pasakysite, ką gi tada daryti? Nuolankiai laukti, kol mus visus išpjaus, arba kitu būdu patys ramiai išmirsime? Ne! Esmė tame, kad mūsų protėviai turėjo visuomenės organizavimo sistemą, ir gana efektyvią, kurioje buvo daug lygių. Tai yra, vienoje vietovėje gyvenantys žmonės išsirinkdavo iš savo tarpo žmogų, kuriuo jie pasitikėjo, ir jis prieš juos atsakė už viską, kas vyksta toje vietovėje ir toje žmonių grupėje, kurie jį išrinko. Ir jeigu jis to darbo neatlikdavo, jį pakeisdavo kitu.
Toje situacijoje, kai egzistuoja tiesioginiai rinkimai, o ne rinkimai atitinamuose lygiuose, tokių galimybių nėra. Jūs pasakysite, o ką gi galima padaryti? Viskas labai paprasta. Šiuo atveju tai, kad mes susirinkome, iš principo ir yra oficialus būdas, pagal Konstituciją, veikti taip, kad apgintume savo teises, pareigas, kandidatus ir už tai atsakytume. Kaip? Labai paprastai.
Štai, Aleksandras Nikolajevičius čia užsiminė apie profsąjungas, bet juk profsąjungos – labai platus supratimas. Būna metalurgų profsąjungos, medikų ir taip toliau. Ir profsąjungos gali būti bet kokios. Bet kuris gyvenamasis namas gali įkurti savo gyventojų profsąjungą. Išsirinkti sau vadovą ir, jeigu kas ne taip, iš jo pilnai pareikalauti. Pareikalauti ne iš kokio nors abstraktaus žmogaus, kurio jie niekada nėra matę. O iš to žmogaus, prie kurio galima prieiti ir paklausti: “Balandėli arba balandėle, o ką tu padarei iš to, ką mes tau buvome pavedę?”. Ir tokiu būdu, kiekvienas namas gali tapti sava profsąjunga. Namai gali jungtis į rajonus, ir taip toliau. Ir tai iš tikrųjų bus liaudies savivalda, o ne tai, į ką ta savivalda šiuo metu pavirto.
Valdininkai, kurie dabar egzistuoja, dauguma iš jų net nepagalvoja, kad privalo tarnauti žmonėms, ir, kad liausis nėra jų vergai. Šiuo metu mes ką turime? Valdininką, kuris mano, kad jo regione gyvenantys žmonės yra jo vergai. Ir jo užduotis, iš principo, kaip Jums nėra paslaptimi, kuo labiau apiplėšti tuos žmones, kuriuos jis laiko savo vergais.
Mes save laikome vergais? (iš salės – Ne!) Bet mus laiko. Klausimas: ar verta leisti tiems, kas mus laiko vergais, mus laikyti vergais, galvijais, gyvuliais? Ar verta? Ne! Ir štai čia, pagal Konstituciją, mes turime galimybę įrodyti, kad mes ne vergai, kad nesame galvijais. Todėl kad, žmonės įprato galvoti: štai, ateis kažkas, kaip caras-batiuška, ims, ir padarys viską gerai ir teisingai. Net ir tuo atveju, jeigu taip būtų, vis viena dauguma valdininkų viską sabotuos, kad jokia gera iniciatyva nebūtų įgyvendinta. Kodėl? Jiems tai nenaudinga. Todėl, kad jie patys sako, kad tai “gera vieta užsidirbti babkių”. Tai ne aš sakau, tai sako jie patys. Teisinga? Jiems nesvarbu, kas su valstybe atsitiks rytoj, todėl, kad jų šeimos jau seniai gyvena Vakaruose. Teisingai? Vakaruose mokosi, Vakaruose gyvena, visos lėšos pervestos į Vakarus ir t.t.
Klausimas: O ką mes, paprasti žmonės, galime padaryti? Žmonės, kurie nemano, kad mes turime pavirsti vergais, kad mūsų šalis turi pavirsti žaliavų šaltiniu kam nors? Ir kad, kaip kai kurie pareiškia, kad “Rusija neturi valdyti Sibiro, naudingų iškasenų”. Mes neturime teisės valdyti, o jie, pasirodo, turi teisę valdyti visus žemės turtus, ir mūsų tame tarpe. Įdomus požiūris? Ir taip kalba oficialūs politikai.
Tai, ką pirmiausia aš pabrėžiu, kas buvo anksčiau, pavyzdžiui, komunistinė Tarybų Sąjungos sistema, bet, kas skaitė mano knygas, bet kuriuo atveju “Rusija kreivuose veidrodžiuose”, kuri dabar uždrausta, tikiuosi, kad laikinai, tai aš ten aprašiau, kas realiai įvykdė revoliuciją Rusijoje, kam tai buvo naudinga. Jokio socializmo niekas niekada nekūrė. Tai, paprasčiausiai, priedanga tam, kad daryti tai, kas šalyje buvo daroma. Bet klausimas kitur, dauguma žmonių apie tai nežino, nes lyg tai buvo priešprieša kapitalistinei sistemai, kur pripažįstama privati nuosavybė, o socialistinėje (komunistinėje) sistemoje privačios nuosavybės nėra. Ir visas pasaulis virpėjo, kad štai, toks monstras, kai Tarybų Sąjunga ir jos satelitai, pasauliui ruošia stogą.
Bet štai, pasižiūrėkite, 92-siais metais visos socialistinės šalys nustojo tokiomis būti, bet kuriuo atveju, Europoje, o po 92-jų metų ir Rusijoje socializmo nebeliko. Bet ir mūsų, ir jų atžvilgiu iš esmės niekas nepasikeitė. Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad čia mes matome laukinį kapitalizmą. Prieš porą metų pas mane buvo “Niujork Taims” žurnalistai ir klausė, kokia tuo metu buvo pagrindinė Rusijos problema? Aš daviau jiems interviu, bet jis niekada nepasirodė ten, Amerikoje, nes jie nesitikėjo mano atsakymo. Nes aš pasakiau: “Šiuo metu pagrindinė Rusijos problema – tai Amerika”.
Kaip gi taip – nustebo jie? O dėl tos paprastos priežasties, kad visa tai, kas vyko buvusioje Tarybų Sąjungoje ir šiuo metu vyksta Rusijos Federacijoje, daroma pagal scenarijų, kurį atnešė jų patarėjai ir konsultantai iš JAV, kurie sėdėjo Kremliuje ir patarinėjo, kaip reikia kurti teisingą kapitalistinę ateitį. Klausimas: Aš suprantu, yra specialistas, kuris žino, kaip tai daryti. Pasakykite, ar kuris nors iš jūsų atiduotų paskutinio modelio televizorių remontuoti žmogui, kuris taiso lygintuvus? Ne? O kodėl? O dabar paprastas klausimas: Kaip Amerika gali išmokyti kitas šalis, kaip tvarkyti ekonomiką, jeigu jų ekonomika senių seniausiai žlugusi? Jie į mane žiūrėjo išvertę akis: Kaip gi taip?
Pats geriausias melas – tai pusiau tiesa, o, kaip sakoma, pusiau tiesa tokia, kad JAV gamina 20% pasaulio produkcijos. Viena šalis gamina penktadalį produkcijos, o šalių juk daug, ir tai, atrodo… tikrai daug. Bet egzistuoja kita medalio pusė, apie kurią nutylima. O antroji medalio pusė tokia: ta pati šalis, kuri gamina 20% pasaulio produkcijos, vidutiniškai sunaudoja 45% pasaulio produkcijos, o pagal kai kurias pozicijas – iki 90%. O dabar pasakykite: jeigu šalis sunaudoja 2-3 kartus daugiau, negu gamina, kas ji iš esmės tokia? Parazitas! Viskas teisinga. Ir jos ekonomika šlubuoja. Šią vasarą mes visi buvome spektaklio liudininkais, kurį suorganizavo pasaulio finansistai: JAV dreba, ji tuojau sužlugs, visas pasaulis suirs, jeigu JAV nesugebės nuspręsti, ką daryti su skolomis, nes Krizė JAV egzistuoja oficialiai.
Jūs žinote, kad JAV egzistuoja neoficialios skolos, apie kurias nekalbama? Tai štai, pagal oficialias skolas JAV nebegali sumokėti procentų už tas skolas, kurias jie turėjo šių metų rugpjūčio mėnesiui. Nesusitvarko su procentais! Turėdami tai, kad jie gamina 20% pasaulio produkcijos, jeigu paimti tai, ką jie iš to gauna, pajamų neužtenka sumokėti procentams. Ir ką jie daro? Jie ilgai kankinasi, kenčia, sunkias derybas vaidina, po to visas pasaulis lengviau atsikvepia. Atrodo, pasaulis išgelbėtas. Tai, kaip, pavyzdžiui, multike apie ožiuką, kuris mokėjo skaičiuoti. Matėte? Ten skęsta laivas, jis skaičiuoja ir, kai suskaičiuoja 11 – viskas susitvarko.
Tai štai, jie nusprendė padidinti skolas dar 2 trilijonais dolerių. Padidinti skolų dydį. Prie to, su kuo jie nesugeba susitvarkyti, jie nusprendžia pridėti dar 2 trilijonus dolerių, reiškia, padarė taip, kad iš viso būtų neįmanoma atsiskaityti su išorės skolomis. Ir visas pasaulis lengviau atsiduso. Ir dabar birža rėkia – Amerika stabiliai vystosi. Klausimas: tai šalis, kuri žino, kaip daryti biznį? O žinote, kaip jie visada išsisukdavo? Sukeldavo karus.
Tai štai, ką aš noriu pasakyti. Žiūrėkite: iki 92-jų metų rugpjūčio socialistinė santvarka buvo, ten buvo galima sugalvoti bet kokias priežastis, kad apkaltinti Rusiją kuo tik nori. Bet 2008 metais, jūs prisimenate, kas buvo? Ir kas iš to gavosi? Visas pasaulis, visos Masinės Informacijos Priemonės pradėjo kaltinti – tokia didelė Rusija užpuolė tokią mažą beginklę Gruziją. Ir ruošėsi įvesti blokavimą, embargo ir taip toliau. Visi draugiškai balsavo. Blokavo ir žmogaus veiksmus, kuris buvo tų įvykių dalyviu. Prisimenate, kaip mergaitė su teta kalbėjo? Užčiaupė joms burnas. Bet vėliau tiesa vis viena išlindo. Pasirodo, nieko panašaus nebuvo. Jie norėjo, kad taip būtų, bet įvyko visiškai kitaip. Ir kad nors vienas šuo būtų Rusijos atsiprašęs? Nematė reikalo. Jums tai nekelia apmaudo? Man tai ne šiaip įžeidimas, o negalimas dalykas.
Taigi, ką šis faktas įrodo? Dabar, lyg tai, laukinis kapitalizmas. Jie turėtų džiaugtis, ar ne? Prakeiktas socializmas žlugo. Jis iš tiesų prakeiktas – juk jie patys už savo pačių pinigus jį sukūrė. Taigi, kame problema? Kodėl tada visi taip nori sužlugdyti Rusiją?
Seniai laikas suprasti, kad, nepriklausomai nuo to, kokia buvo, yra ar bus Rusijoje santvarka, Rusiją vis viena bandys sunaikinti. Aleksandras III sakė, kad Rusija turi 2 sąjungininkus – armiją ir laivyną. Na, su armija, patys žinote, kas dabar vyksta. Jūs pasakysite, kad aš nupiešiau niūrų paveikslą, bet pasižiūrėkite, kiek jau metų JAV bando sukelti 3 pasaulinį karą. Pagal jų planus, turėjo būti sužaistas variantas su islamo pasauliu, bet nieko nesigauna. Todėl, kad vienintelė išeitis iš visų krizių – tai karas.
Aš ilgai nekalbėsiu apie realius faktus, kurie yra nutylimi ir iškraipomi, bet aišku, kad iš mūsų jau atėmė praeitį, ją iškraipė. Bet kiekvienas iš jų sau prisirašo viską, ką tik nori, pasakas sugalvoja, ir tai laikoma norma. O mes turėjome realią didžią praeitį. O kodėl jiems tai nepatogu? Ogi todėl, kad tada tektų pasakyti daug ką, ko nesinorėtų pasakyti. Kas realiai vyko, kas sukūrė civilizaciją, kokia buvo pradinė kalba, kokia kalba visi kalbėjo, kas mokė kitus ir perdavinėjo žinias ir t.t. Žiūrėkite, kaip bando supriešinti tuos pačius slavus. Aš kalbu ne tik apie slavus, aš iš viso kalbu apie baltosios rasės tautas. Man kartais sako: štai, tu nacionalistas ir taip toliau. Jūs žinote, man rusų parazitas tūkstantį kartų blogesnis už bet kurį kitą parazitą. Todėl, kad jis visus išdavė. Todėl, kad kiti parazitai daro tai, ko juos mokė, tai, ką jiems dažniausiai įkalė nuo vaikystės. O kai žmogus išduoda savo tautą, savo gentį, savo būsimus vaikus, dar negimusius palikuonis, man toks žmogus tūkstantį kartų blogesnis.
Todėl aš nekovoju prieš kokią nors tautą. Aš kovoju prieš parazitus. Jūs pasakysite: kai kas parazitus nori matyti bet kokioje formoje? Tai štai, mūsų su jumis užduotis: tegul parazitai patys dirba, patys augina duoną savo vaikams, o neapvaginėja mūsų. Todėl kad, kas šiandiena sukurta visame pasaulyje – tai, taip vadinama, vakarų civilizacija. Na, pirma, pakanka paskaityti kunigaikštytės Annos laiškus, kuri 13-me amžiuje ištekėjo už Prancūzų karaliaus Francisko I, kad apsišvietusi Europa, net ne pakraštys, o Kijevo Rusia buvo mūsų šalies pakraštys, kuri tuo metu buvo atsiskyrusi provincija. Ir tai – ši provincija – pakraštys – pagal išsivystymo lygį ir kultūrą, tuo metu daug kartų lenkė taip vadinamą civilizuotą vakarų pasaulį.
O dabar pasakykite: net nereikia žvelgti į praeitį, ką mums neša vakarų kultūra? Pasižiūrėkite, kas darosi toje pat Amerikoje, kuri yra, kaip sakoma, etalonu, jau nekalbant apie to pasaulio parazitinę sistemą? Ten naikinamos žemės. Amerikoje jau daugybė nederlingų žemių. Ir kiekvienais metais tokių žemių vis daugėja ir daugėja. Toje pačioje Kinijoje kiekvienais metais jie praranda 5-7% derlingų žemių. Paskaičiuokite kiek jiems prireiks laiko, kad sunaikintų savo žemes, kuriose jie augina ryžius ir kitus maisto produktus? Tai civilizacija? Tai kultūra? Tai yra tai, ką mums nori atnešti, ar ne?
Taigi, galiu štai ką pasakyti. Mūsų šalis – aš manau ir esu įsitikinęs – ne tik turtingiausia šalis savais resursais, bet ir turtingiausia šalis savo žmonėmis. Mūsų žmonės iš tikrųjų labai talentingi, bet daug, kas sukuriame, kaip bebūtų gaila, nerealizuojama, o dažniausiai pavagiama. Vagystės, apgavystės ir išdavystės Vakaruose pateikiamos kaip jų pačių išradimai.
Jūs visi žinote, kad Rusijoje šiuo metu išvystyta apdirbamoji pramonė. Tiksliau, ne apdirbamoji, o pramonė, kuri aptarnauja “vamzdį”. Visa kita sužlugdyta. Pasakysite, kad tai labai blogai, ar ne? Jūs žinote, griovėjai padarė savo niekšišką darbą, bet aš visada sakiau, kad bet kuris medalis turi dvi puses. Tai, kad jie sugriovė – labai blogai, bet kai jie griovė, jie taip pat darė ir gerą darbą. Kodėl? Todėl, kad, jeigu nebūtų sugriauta tai, ką jie sugriovė, kai kas 10 kartų pagalvotų, ar reikia griauti – juk veikia, Girgžda, bet veikia…
Esmė tame, kad mūsų valstybei nereikia nieko vytis. Vytis – beprasmiška. Mūsų šalyje yra tokie technologiniai pasiekimai, aš tai žinau asmeniškai, kurie lenkia viską, kas yra Vakaruose. Todėl, kad daug žmonių su išradimais buvo atėję pas mane. Unikalūs išradimai, kurie leis mums visus kitus vienu šuoliu aplenkti tūkstančiu metų į priekį (aš tai sakau ne dėl gražių žodžių). Įmanoma taip padaryti, kad kiekvienas pilietis galėtų oriai gyventi. Ne skurdžiai, vergiškai egzistuoti, kur mus pastoviai stumia, nes, kai žmogus neturi ko valgyti, jis daugiau apie nieką negalvoja.
Žinote, mūsų liaudis “keista”, ir, žinoma, tūkstantis metų baudžiavos paliko savo žymę, bet visada, kai ta liaudis prispaudžiama iki kritinės ribos, atsibunda genetinė atmintis ir viskas nušluojama. Tai štai, mums reikia padaryti taip, kad tokio sprogimo nebūtų. Mums reikia šį potencialą, kuris jau susikaupė ir dirgina žmones, nukreipti kūrybai, o ne griovimui. Todėl, kad griovimų jau užtenka, ar ne? Ir, jeigu mums tai pavyks padaryti, mes nugalėsime!
Jūs paklausite: “Prie ko čia profsąjungos?”. Paprasčiausiai, profsąjungos – tai instrumentas, kuris leis tai padaryti. Argi kam nors paslaptis, kaip naudojamos biudžetinės lėšos? Geriausiu atveju, vietoje pasilieka 30%. Po to lėšos atkeliauja į gubernijas, gubernatorius atsiriekia 30% sau ir savo žinyboms, kurios taip pavargo dirbdamos liaudies labui. Po to likučiai persiunčiami rajonams ir t.t. O dabar paskaičiuokite, kiek lėšų pasiekia tuos, kam tos lėšos skirtos? Bet kuriuo atveju, 75% biudžeto yra išvagiama. O kai lėšų likučiai pasiekia paskirtį, ten vietinės “piranijos” atsikanda savo dalį.
Sakykite, esant tokiai tvarkai, ar įmanoma šalyje ką nors padaryti? O štai, kai žmonės patys viską kontroliuos, tada viskas bus kitaip. Jeigu jūs vogsite, reiškia, vogsite patys iš savęs. Jums tai patinka? Na, žinoma, iš vienos kišenės ištraukti ir padėti į kitą. Geras vagis, ar ne?
Tai štai, suprantate, kad pati sistema pražūtinga. Todėl, kad Konstitucija yra Konstitucija, ir mes negalime eiti prieš Konstituciją, kol ji egzistuoja tokioje formoje, kokioje yra. Bet RF Konstitucija mums leidžia tai, ką mes ir siūlome – įkurti Tarpregioninę laisvųjų profsąjungų sąjungą, kurios ir bus tomis kuopelėmis vietose, kurios neleis vogti. Žinoma, kaip jūs suprantate, tai neįvyks per vieną dieną. Nebus taip, kad ryte atsibudome, ir jau viskas gerai. Bet, jeigu mes su jumis kiekvienas savo vietoje nedarysime taip, kad būtų teisinga, tai niekada normalaus gyvenimo nebus.
Daugelį prigąsdino: jeigu aš viauktelėsiu, tai prarasiu darbą ir mane įtrauks į juoduosius sąrašus. Bet aš, pavyzdžiui, “viauksiu” jau nuo 1987 metų, esu įrašytas į visus įmanomus sąrašus, bet aš ir toliau “viausksiu”. Aš neraginu visus daryti tą patį, kad rizikuoti, nes suprantu, kad yra šeimos, vaikai ir t.t. Aš tokį kelią pasirinkau sąmoningai, bet, tikiuosi, kad ir jūs, kurie čia šiandiena atėjote, ir kiti, kurie negalėjo ateiti, ir atėjo ne todėl, kad panorėjo į mane pasižiūrėti – ypatingai ir žiūrėti nėra ko, o atėjo tam, kad atliktų darbą, kurį jau šiandiena galime atlikti, nes rytoj bus per vėlu. Ir, bet kuriuo atveju, aš manau, kad privalau padaryti viską, ką sugebu. Tada mano sąžinė bus rami, nes padariau viską, ką galėjau – tegul blogai, ar gerai, bet bandžiau padaryti. Ir tikiuosi, kad mums pavyks tai padaryti. O jeigu visi kartu veiksime, tada, be jokių abejonių, viską pavyks padaryti.
Įstatymų pažeidinėti mums nereikia – tai kvaila ir neteisinga. Mums nereikia kelti revoliucijų, nes jos nieko gero neduoda ir neduos. Be to, už revoliucijų visada stovėjo tie patys parazitai, kurie revoliucijas finansavo arba jas organizavo. Aš atidžiai išstudijavau mūsų civilizacijos praeitį – ne tik paskutiniuosius du tūkstančius metų arba paskutiniuosius penkis šimtus metų, ir galiu jums pasakyti, kad kol kas neradau nieko kito, išskyrus vienus ir tuos pačius scenaristus, kurie stovėjo už visų revoliucijų. Scenarijai suruošti klasiškai. Kai tyrinėjau VI m.e. amžiaus revoliuciją Persijoje, buvau tiesiog pritrenktas, kaip ji buvo panaši į 1917 metų revoliuciją Rusijoje. Lozungai – visi tie patys, toks pat žmonių naikinimas ir t.t., tas pats plėšimas su šūkiais, kad visi turi būti lygūs.
Čia daug jaunimo, bet yra ir vyresnės kartos žmonių. Sakykite, kai jūs gyvenote Tarybų Sąjungoje, jūs daug lygybės matėte? O laisvės? Net tam, kad įsidarbinti, jeigu žmogus gimęs kitoje vietoje, o ne ten, kur jis norėjo gyventi ir dirbti, reikėjo nugalėti masę sunkumų. Tam, kad gauti darbą, reikėjo atnešti pažymą iš gyvenamosios vietos, o tam, kad gautų pažymą iš gyvenamosios vietos, reikėjo pažymos iš darbovietės. Jaunimas to dar nežino. Atneškite pažymą dėl pažymos… Ir kiek žmonės vaikščiojo? O valstiečiai, teisingiau būtų sakyti, kaimo darbininkai, nes valstiečiai (tvirtovininkai) – tai nuo žodžio “tvirtovė”, tai yra, baudžiauninkai – vergai, jie iš tikrųjų buvo patys tikriausi vergai. Jie net pasų neturėjo. Beveik iki pat 70-jų metų pasų neturėjo. Tai atskira kalba. Šiuo metu pas mus šiek tiek kiti laikai. Bet, jeigu kalbėti apie žemės ūkį, tai laisvosios profsąjungos gali būti ir žemės ūkyje. Kaimo darbininkai, fermeriai, taip pat gali kurti profsąjungas ir ateiti į sąjungą.
Nes būtent profsąjungų sudėtyje mes pajėgūs apginti savo teises ir galimybes, kurias profsąjungoms suteikia Konstitucija. Ir niekas mūsų NEGALĖS nubaidyti, kaip įkyrias muses.
Todėl šiandiena čia susirinkome tam, kad sukurtume būtent tokią organizaciją, būtent laisvųjų profsąjungų Sąjungą. Man atsiuntė laišką, kad Stavropolyje yra mokytojų profsąjunga ir būtent laisva profsąjunga. Tai štai, žmones verčia iš jos trauktis, kad jie stotų į kitą profsąjungą, kuri yra nupirkta, suprantate? Ir daugelis žmonių atsisako tai daryti, nes jie nori ginti savo teises.
Mokykla – tai ateitis. Nuo to, ką šiandiena moko mokykloje, priklauso, kokie vaikai išaugs rytoj. Ir, jeigu vaikus antroje-trečioje klasėje mokys, kaip ant banano teisingai užmauti prezervatyvą, jūs patys suprantate, kas iš tokių vaikų išaugs. Jūs norite tokios ateities?.. Ir, pasirodo, išskyrus tai, vaikams daugiau nieko nereikia. Na, nebent, kad jie mokėtų pasirašyti ir suskaičiuoti iki dešimties. Beveik kaip tas ožiukas iš multiko. Tai štai, ten nors iki 11 suskaičiavo. Ir viskas, gana! Pasirodo, protingi žmonės paskaičiavo, kad, vis dėlto, Tarybų Sąjungoje išsilavinimas buvo geras. Tegul fundamentas ir nebuvo labai raštingas, bet metodika buvo teisinga. Aš galiu palyginti įvairias išsilavinimo sistemas. Buvau įvairiose šalyse ir bendravau su įvairiais žmonėmis. Jų mąstymas visiškai kitoks. Dauguma iš jų, aišku, ne visi, mąsto gana bukai. Kartais jie du prie dviejų nesugeba pridėti, nes, matote, “to jiems nebuvo užduota”.
Iš to, kas buvo tarybinėje švietimo sistemoje, reikia paimti viską, kas ten buvo geriausia, o visa kita palikti ten, ir kitame kokybiniame lygmenyje. Iš tarybinio švietimo sistemos reikia paimti kūrybinį požiūrį, kuris vertė mokinius galvoti, mąstyti ir t.t., o ne tik aklai kalti ir kaip kvaileliui bubenti tai, kas parašyta vadovėlyje. Kad tai išsaugoti, reikia, kad mokytojai būtų ne tik teisingai paruošti, bet ir, bet kuriuo atveju, jie nebadautų, ar ne taip? Kas gi mokys, jeigu mokytojai išmirs iš bado?
Bendrai, problemų, kurias reikia spręsti, ir kurios gali mus suvienyti laisvų profsąjungų Sąjungoje, mano požiūriu, yra neišpasakytai daug, ir jos yra bendranacionalinės REIKŠMĖS. Profsąjungos – tai nėra politinės partijos, nes, tikriausiai, jūs patys žinote, kas yra partijos. Štai, manęs klausia: “Už kokią partiją rekomenduojate balsuoti?” O aš atsakau: “Jūs paimkite kiekvienos partijos ikirinkiminius pažadus, kurie buvo skelbti prieš tai buvusiuose rinkimuose ir palyginkite su dabartiniais pažadais. Palyginkite ir pasižiūrėkite, kas įvykdyta iš to, ką jie buvo žadėję. Ir tada rinkitės, už ką balsuoti”. Klausimas paprastas, nors jūs vargu ar ką nors gero pamatysite. Todėl, kad, kaip bebūtų gaila, ten dažniausiai pakliūna ne tie žmonės, kurie ten turėtų būti, aš nesakau, kad visi.
Ir baigdamas noriu pasakyti, kad mes čia susirinkome ne šiaip pasikalbėti. Mes čia susirinkome, kad atliktume darbą ir, bet kuriuo atveju, švaria sąžine galėtumėme pasakyti: “Mes padarėme viską, ką galėjome, kad atgaivintume mūsų šalį, kad padarytume ją nuostabią, kokia ji visada buvo, ir oria, kokia ji buvo prieš šimtus tūkstančius metų”.
Tai mūsų su jumis užduotis.
Dėkoju jums.
N.V. Levašovo baigiamasis žodis Steigiamajame Laisvųjų Profsąjungų suvažiavime.
Na, ką čia kalbėti. Aš manau, kad žmonės pasakė labai daug. Iš tikrųjų, svarbiausia – kad susivienijimas, jeigu jau mes visi kartu, ir kiekvienas savo darbo vietoje veiktume Garbingai ir Sąžiningai, mes tai galime.
Nuskambėjo pasiūlymas sukurti upelio profsąjungą, žinoma, galima sukurti ir miško, ir prūdo, ir ežero profsąjungą. Žinoma, tai juokas, bet, kaip sakoma, kiekviename pajuokavime yra dalis ironijos. Juk naikinti gamtą – tai naikinti visų gyvenančių žemėje ateitį.
Čia dar buvo pasakyta, kad yra daug imigrantų ir kad jie uždirba daugiau už maskviečius. Bet, žinote, aš jus nuvilsiu. Padėtis daug blogesnė. Emigrantams moka kapeikas, nors žiniaraščiuose įrašytos visiškai kitokios sumos.
Paprasčiausiai, valdininkai skirtumą tarp to, kas parašyta žiniaraštyje, ir sumoka emigrantui, įsideda sau į kišenę. Todėl maskviečiai jiems nenaudingi, nes šiuo atveju negalės pinigų skirtumo įsidėti į kišenę… Taip kad, viskas vėl susiveda į tai, kam visa tai naudinga. Ir kol visa tai oficialiai egzistuos, jokios kitos situacijos nebus.
Iš tikrųjų, klausimas tame, ką reikia daryti?
Reikia jungtis, ypač tiems, kas turi Sąžinės – to, ko seniai nebeturi Vakaruose, ir jūs apie tai žinote. Kaip bebūtų gaila, paskutiniu laiku Rusijoje Garbė, Sąžinė ir Padorumas taip pat tapo gana nepopuliarūs. Ir mane tai labai liūdina. Žmogus, praradęs Garbę ir Sąžinę, nustoja teisingai gyventi, o jam primetė ir primeta, kad tai yra norma. Aš taip galiu pasakyti: Tai ne norma, tai – patologija. Ir mes privalome padaryti viską, kad tokios patologijos mūsų šalyje nebūtų.
Ir vienas iš instrumentų, kuris leis tai padaryti – susivienijimas. Jeigu žmogus vienas, jam iš tikrųjų sunku kovoti. Bet, jeigu gyvenamoje vietoje susirinks žmonių grupė ir apsijungs į susivienijimą, į oficialią organizaciją, kuri pagal Konstituciją turės oficialias teises, tie žmonės jau reikalaus – nevaikščios ištiesta ranka: “Duokite, prašau, duokite…”, – o reikalaus įvykdyti tai, kas privalo būti vykdoma, ir tai bus visiškai kita pozicija!
Ir todėl tiesiog būtina sukurti tarpregioninę nepriklausomų ir laisvų profsąjungų sąjungą, o ne kaip lėles valdomas profsąjungas, o iš tikrųjų tokias, kurias žmonės patys kuria. Nesvarbu, kaip jos vadinsis – upelio ar tilto profsąjunga, svarbu, kad žmonės patys, savo iniciatyva organizuotųsi ir gintų savo teises, gamtą, gyvybę ir mūsų šalies ateitį.
Štai, dėl ko mes šiandiena susirinkome.
Ir už tai aš jums dėkoju.
Maskva, 2011 m. gruodžio 2 d.