GYVYBĖS ŠALTINIS
6 Dalis. Akivaizdu ir neįtikėtina
Visas fotografijas padarė Svetlana de Rogan-Levašova
Šiais, 2008 metais suėjo penki metai nuo to momento, kai aš mūsų prancūziškose valdose patalpinau psi-lauko generatorių. Per penkis metus dėl to generatoriaus poveikio įvyko daug neįtikėtinų dalykų, tokių, apie kuriuos net fantastai nesvajojo, kurie visada garsėjo sugebėjimais nuspėti ateities pasiekimus. Daug dalykų, kurios sugalvojo Žiulis Vernas, pasirodė realus ateityje, be to, visiškai neseniai! Galima gana ilgai vardinti rašytojus-fantastus, kurie savo kūriniuose atspėjo daugybę ateities techninių pasiekimų ir net socialinę santvarką. Aš perskaičiau labai daug fantastinių, mokslinių ir kitokių nemokslinės kategorijos knygų. Nuo pat vaikystės aš skaitydavau tokias knygas, o trauka prie fantastinių knygų neišnyko iki pat šiol. Bet kai man teko susidurti su realybe, kurios dalyviu buvau aš pats, tai man pačiam buvo atradimas to, kad net daugelis fantastų buvo visuomeninio požiūrio nelaisvėje. Taip, daugelis iš fantastų pažvelgdavo į ateitį, bet… ateities egzistuojančio „mokslinio supratimo“ „Prokrusto lovos“ ribose.
Tas supratimas atėjo po to, kai aš pats pradėjau daryti daugelį dalykų, kuriuos kiti pradėjo vadinti fantastiniais. Ir kuo toliau aš judėjau savo keliu, tuo realesni rezultatai to, ką aš dariau, rezultatai, kuriuos galima buvo „pačiupinėti rankomis“, ir tai skyrėsi ir nuo oficialios „mokslinės versijos“ ir nuo fantastų versijos! Ir priklausomai nuo to, kaip aš stūmiausi pirmyn pažindamas gamtos dėsnius, aš pradėjau suprasti tokią padėtį moksle ir fantastikoje. Šiuolaikinis mokslas savo rankomis sau išsikasė kapo duobę. Vadovaudamasi vulgariuoju materializmu, kurį reikiamu laiku mokslui pakišo socialiniai parazitai, šiuolaikinis mokslas sukūrė prietaisus, kurie leido prasiskverbti į mikro- ir makro- pasaulius. Dėl to šiuolaikinis mokslas sukaupė didžiulį kiekį faktų, kurie visiškai paneigia jo paties (mokslo) sukurtą teorinį fundamentą. Tokiu būdu, šiuolaikinis mokslas pats paneigia savo teorinį fundamentą. Riebiu „tašku“ arba paskutiniu „žemės kastuvu“, kurį šiuolaikinis mokslas užmetė ant savo nuosavo „kapo“, buvo oficialus pripažinimas to, kad šiuolaikinis mokslas kažką „žino“ tik apie 10% Visatos materijos, tuo metu, kaip apie 90% Visatos materijos neturi iš vis jokio supratimo! Ir tuos 90% Visatos materijos jie vadina „tamsiąja materija“ (dark matter)! Rusijoje akademikas Velichovas apie tai atvirai paskelbė net visos šalies mastu. Taip kad, apie tai „kalba“ ne tik „pūvančiuose Vakaruose“, kaip apie tai sakytų praėjusiais tarybiniais laikais, bet ir pačioje motinėlėje-Rusijoje, ir net gi ne akademikas-disidentas, o akademikas, kurį pripažįsta Rusijos akademinis mokslas! Gaunasi, kad nėra ko kaltinti dėl antimokslinio požiūrio ir nėra ant ko kabinti melagingo mokslininko etiketes, nebent ant tų, kurių vardu kalba Rusijos mokslų akademijos akademikas Velichov. Aš nesu šalininkas kam nors kabinti etiketes, bet po pripažinimo, kad egzistuoja „tamsioji materija“, šiuolaikinio mokslo teorinį fundamentą negaliu pavadinti niekuo daugiau, kaip mokslo istorija.
Ir tame nėra nieko blogo, nes žmogus su supančiu pasauliu susipažįsta savo keliu. Ir praeityje yra nemažai pavyzdžių to, kaip žmonija pakeitė savo supratimą apie Gamtą ir dažnai tie, kurie buvo tame procese visų kitų priekyje — mokslo vyrai — tam priešinosi už visus labiausiai, kabindami ant visų naujovių, ir dažniausiai ant teisingo gamtos supratimo — melagingo mokslo etiketę! Pavyzdžiui, ne taip senais laikais Prancūzijos karališkoji akademija leido oficialius verdiktus dėl meteoritų, visiškai oficialiai ir su visiška „moksline“ atsakomybe skelbdami, kad akmenys iš dangaus kristi negali ir amžino įšalo neegzistuoja! Ir įdomiausia tai, kad visi likusieji į panašius „mokslininkų“ pareiškimus reagavo rimtai, skaitydami juos ekspertais tais klausimais, apie ką jie kalbėjo. Savo teisę leisti tokius „protinio darbo išvadas“ jie patvirtindavo „moksliniais darbais“ ir „moksliniais“ pasiekimais. Ir niekas nesijuokė iš tokių „mokslininkų“ pareiškimų!
Dabar už panašius pareiškimus nusiųstų į beprotnamį kaip psichiškai nesveikus žmones, bet prieš kelis šimtus metų tuos pareiškimus skelbiančius žmones visaip garbino, o kalbančius atvirkščiai, geriausiu atveju paskelbdavo melagingais mokslininkais, o blogiausiu — sudegindavo ant laužo!
Bet mažai kas po Saule pasikeitė! Šiuolaikiniai „mokslininkai“, net pripažinę, kad jie praktiškai nieko nežino apie Visatos sandarą, nepaisant to, melagingo mokslo etiketes kabina ant visko, kas neatitinka jų „moksliniam“ supratimui! Rusijos Mokslų Akademijoje net palyginti visiškai neseniai sukūrė ypatingą skyrių kovai su „melagingu mokslu“, savotišką mokslinę inkviziciją!
Tik su kokiu tokiu „melagingu mokslu“ ruošiasi „kariauti“ gerbiami akademikai!? Aš patarčiau pradėti nuo to, kuris NIEKO NEŽINO APIE 90% VISATOS MATERIJOS, kitais žodžiais — nuo pačių savęs! Todėl kad tos koncepcijos, kurias jie skelbia „melagingu mokslu“, bet kuriuo atveju, duoda supratimą apie tai, kas tai yra, taip vadinama, „tamsioji materija“. Ir ne tik teoriškai, ką galima būtų dar kaip nors užginčyti, bet ir praktiškai. Teisingo gamtos supratimo rezultatus galima pamatyti savo akimis, ir pačiupinėti, ir išbandyti nuosavais dantimis, ir pauostyti nuosava nosimi! Kai teisingo gamtos supratimo rezultatai visiškai materialūs, ir jų neįmanoma užginčyti mokslo žynių matematinėmis manipuliacijomis! Žinoma, galima sugalvoti matematines gudrybes, kurių pagalba galima „įrodyti“ bet kokią kvailystę, bet nuo tokių matematinių manipuliacijų neišnyks nei Saulė, nei žvaigždės, nei realūs rezultatai, kad ir kaip kai kas to norėtų! Nes realybė — tai ne formulės, kuriose „mokslininkas“ gali pagal savo norą, jam panorėjus, pašalinti „nepatogius“ duomenis iš formulės tik todėl, kad be to veiksmo neįmanoma gauti „gražios“ galutinės formulės! Na, trukdo vienas ar kitas dėmuo formulėje — tai kodėl to „neignoravus“ vien todėl, kad be to veiksmo nesigauna gražaus sprendimo!
Vietoje to, kad apmąstyti rezultatą ir pasirinktą sprendimo kelią, daug paprasčiau ignoruoti tai, kas trukdo gražiam sprendimui. O tai, kad gražus sprendimas gali būti tolimas nuo teisingo atsakymo — jau nieko nejaudina! Svarbiausiai, kad būtų gautas gražus sprendimas, o pačią gamtą galima paskelbti „neteisinga“, jeigu ji neįsipaišo į tokį gražų sprendimą! Kaip lengvai „mokslininkai“, realius gamtinius reiškinius pažymėję raidėmis arba simboliais, ir tas reikšmes sustatę į matematines formules, pradeda manipuliuoti pagal matematines taisykles, kurios nėra objektyvūs dėsniai, o tik sukurtos žmonių galvose!
Bet atitinkamoms jėgoms tai naudinga, socialiniai parazitai naudoja tą pačią matematiką, kuri iš pat pradžių tarnavo tik praktikai aritmetikoje, geometrijoje ir mechanikoje. Ir tuose praktinių žinių skyriuose su matematika viskas tvarkoje tol, kol matematiką nepavertė teoriniu „mokslu“, kurį pradėjo primesti visuomeniniams mokslams. Dėl to tuose moksluose įvyko supratimo požiūrio pakeitimas į abstraktų, kuris pagrįstas matematiniu požiūriu.
Galima ir toliau tęsti „grėblio“ analizę, ant kurio ne kartą buvo užlipęs akademinis „mokslas“, bet tai užims daug vietos ir laiko. Kad tam neeikvoti nei vieno nei kito, ir tuo pat metu aukščiau išdėstytų išvadų apie akademinį mokslą nepalikti „pakabinto ore“, pakanka tik dar kartą pranešti apie praktinius akademinio mokslo „rezultatus“! O akademinio mokslo praktinių „žinių“ rezultatų taikymas praktikoje akivaizdus, ir tuos rezultatus taip pat galima „pačiupinėti“ rankomis, „paragauti“ ir „pauostyti“!
Akademinis „mokslas“ privedė mūsų Midgard-Žemę prie ekologinės katastrofos prarajos, kada mūsų geriamas vanduo užnuodytas, kada mūsų vartojamas maistas užnuodytas, kada užnuodytas ir oras, kuriuo mes kvėpuojame! Ir tai ne akademinio mokslo apkalbos, ir kad tai suprastumėte, nebūtina turėti mokslinio laipsnio. Tas faktas visiems žinomas, ir nereikalauja papildomų komentarų nė iš mano pusės, ne iš bet kurios kitos pusės! Akademinio mokslo „mokslinių“ pasiekimų naudojimo ardomasis rezultatas nepaneigiamai tai patvirtina!
Būtų neteisinga tvirtinti, kad akademiniame moksle viskas blogai ir neteisinga. Žinoma, kad ne, bet savo pagrindiniuose teiginiuose akademinis mokslas vadovaujasi sąmoningai iškreiptu supratimu apie gamtą, ko rezultatas yra kritinė situacija su Midgard-Žemės ekologija. Bet, kaip sakoma — kritikuoti lengviausia, ir kritika ne vietoje, jeigu nepasiūlome nieko naujo.
Būtent tokia mano pozicija, ir aš šį klausimą keliu tik dėl to, kad pasiūlyčiau kuo visa tai pakeisti, ir tai ne tolimi nuo praktinio panaudojimo teoriniai pasvarstymai, kurių rezultatus galima būtų pamatyti tik tolimoje ateityje, ir tai, jeigu viskas vyks taip, kaip sumanyta. O realūs rezultatai, kurie egzistuoja jau šiandiena nenuginčijamų įrodymu pavidalu! Straipsnių ”Gyvybės šaltinis” serijoje žingsnis po žingsnio smalsiam skaitytojui parodau ne įsivaizduojamus rezultatus, o pačius realiausius, kuriuos tik galima rasti. Realius įrodymus, praktiškai patvirtinančius, kad egzistuoja principialiai naujas būdas žmogui bendradarbiauti su gamta, kada žmogus nebėra pastoviame karo stovyje su motinėle Gamta, o yra visiškoje harmonijoje, viskas pagrįsta visišku gamtos dėsnių supratimu. Žinios ir Gamtos supratimas, supratimas to, kas tai yra „tamsioji materija“! Ir tai ne tik neardo gamtinės harmonijos, bet ir leidžia bendradarbiauti su Gamta kitame lygmenyje. Lygmenyje, kada žmogus tampa naujo kūrėju, to, ko nesugebėjo padaryti pati Gamta! Būtent kūrėju naujo, o ne griovėju, kuo tapo akademinis mokslas žmogaus rankose, apsiginklavęs mokslo terminais ir supratimu!
Žmogus neturi nei kariauti su Gamta, nei jos nugalėti! Žmogus privalo gyventi su Gamta ir kurti kartu su ja. Būtent apie tokią gamtą kalbama šiame straipsnyje, kurio teisingumas patvirtinamas realiais faktais ir nenuginčijamais įrodymais!
Ir taip, sukako penki metai nuo to momento, kaip mūsų valdose buvo pastatytas psi-lauko generatorius, sukurtas iš, taip vadinamos, “tamsiosios materijos”, arba kitais žodžiais, iš pirminių materijų, pagal mano klasifikaciją, kurią aš naudoju savo knygose. Psi-lauko generatorius — tai ypatingas prietaisas, savyje turintis ir kompiuterio galimybes su sugebėjimų lygiu, apie kurį net nesvajojo net fantastai savo knygose ir įtaisą, kuris pakeičia erdvę! Bet įdomiausia, jeigu tik taip galima pasakyti apie tą prietaisą, kad jo sukūrimui nebuvo panaudotas nė vienas atomas iš, taip vadinamos, fiziškai tankios materijos!
O tas psi-lauko generatorius poveikį daro fiziškai tankiai materijai: kaip gyvajai, taip negyvajai! Ir veikia taip, kad nė vienas iš žmonijos sukurtų prietaisų nėra veikęs gyvosios ir negyvosios materijos! Paradoksas!? Visiškai ne. Atsakymo į tą “paradoksą” “šuo užkastas” tame, kad prietaisas sukurtas iš “tamsiosios” materijos, valdomas vis tos pačios “tamsiosios” materijos srautų, o… jo veikimo rezultatas atsispindi fiziškai tankioje materijoje, kuri mums visiems taip gerai žinoma ir suprantama mūsų jutimo organų lygmenyje! Ar ne tiesa, kad įdomi situacija akademinio “mokslo” požiūriu!
Prietaisas sukurtas ir valdomas srautais materijos, kurią akademinis mokslas vadina “tamsiąja” materija ir nieko apie ją nežino, jis neturi nė vieno prietaiso arba metodo, kad galėtų ją aptikti, nebent per šalutines apraiškas, kurių pagrindu mokslas buvo priverstas, sukandęs dantis, pripažinti, kad apie 90% Visatos materijos jis nieko nežino, bet ir neigti jos egzistavimo fakto taip pat nebegali. Ir štai, prietaisas iš materijos, apie kurią akademinis mokslas nieko nežino, valdomas tos pačios materijos srautų, o rezultatai — patys materialiausi, o dar ir tokie, apie kokius akademinis mokslas net ir galvoti nedrįsta!
O juk tai tik pradžia!!! Viso tik penkerius metus vyksta psi-laiko generatoriaus poveikio tyrimas į mūsų valdų augalus ir kitus gyvus organizmus. Ir to poveikio rezultatai pasirodė neįtikėtini nuo pat pradžių psi-lauko generatoriaus arba generatoriaus iš “tamsiosios” materijos, arba gyvybės generatoriaus pastatymo! Nuo pat jo veikimo pradžios augalų ir kitų gyvų organizmų pasikeitimai buvo NEĮTIKĖTINI bet kuriuo požiūriu, nes tai, kas vyko, to iš viso negalėjo būti! O tai, “ko iš viso negalėjo būti”, paprasčiausiai, niekur neišnyko, o atvirkščiai, su kiekvienais metais, su kiekviena psi-laiko generatoriaus darbo korekcija, kuria aš įnešdavau reikalui esant, pasireikšdavo vis nauji ir nauji “neįmanomi dalykai”!
Naujos korekcijos į veikiančio psi-lauko generatoriaus darbą buvo atliekamos norint išspręsti vienas ar kitas problemas, iškylančias realiame gyvenime. Gamtos siurprizai reikalavo augalams ir kitiems gyviems organizmams sukurti principialiai naujas savybes ir kokybes: kokybes ir savybes, kurių jie niekada neturėjo jų įprastose gamtinėse sąlygose.
Gamtinių sąlygų pasikeitimas įprastoje situacijoje priveda prie to, kad augalai ir kiti gyvi organizmai negali pasikeisti per tokį trumpą laiką arba negalėjo pasikeisti iš principo, kas priveda prie didžiosios daugumos gyvų organizmų žūties, ir pirmiausia — augalų. Pirmiausiai tai vyksta todėl, kad augalai negali išeiti į kitas vietas, kurios labiau tinkamos gyvenimui. Augalai tampa savo augimo vietų belaisviais! Įvairių klimatinių juostų augalų pasodinimas po atviru dangumi atitinka staigų klimatinių sąlygų pasikeitimą ir, be to, tas procesas palydimas dar keletu negatyvių faktorių.
Pirma, bet kurio augalo perkėlimas iš vienos vietos į kitą augalui sukuria didžiulį stresą, ypač šaknų sistemai, kuri net ir labiausiai saugoma, iškasant yra labiausiai pažeidžiama.
Antra, mūsų valdų sąlygomis augalai buvo pasodinti pačiose blogiausiose dirvose dėl tų augalų — į kalkžemę ir raudonąjį molį. Tokios dirvos daugeliui augalų, kurie pasodinti mūsų parke ir sode, paprasčiausiai NESUDERINAMOS su jų augimo sąlygomis!
Taip kad, visi tie faktoriai tik sumažina galimybę išgyventi daugeliui augalų, kurie buvo pasodinti mūsų parke ir sode. Net be tų papildomų faktorių, akademinio mokslo požiūriu, daugelis augalų turėjo labai greitai žūti. Straipsniuose ”Gyvybės šaltinis 1-5” aš pateikdavau oficialius duomenis apie kiekvieną augalą, apie kurį rašiau. Ir beveik kiekvienoje pažymoje buvo kalbama apie tai, kad kalkžemė ir raudonasis molis visiškai NETINKAMI AUGALŲ RŪŠIŲ AUGIMUI! Kaip ir klimatinės sąlygos, vėl gi, netinkamos daugeliu augalų, kurie auga mūsų valdose. Šalčiai, kartais iki -18…20° pagal Celsijų, vasarą karštis virš +45° be jokių kritulių, pietvakarių vėjai, pučiantys viena kryptimi po 6-8 mėnesius per metus. Be viso to — dar ir nesibaigiantys lietūs po 5-6 mėnesius per metus — štai tik pagrindiniai klimatiniai siurprizai, kuriuos pateikė Gamta per penkis metus, kai veikė psi-lauko generatorius.
Net nuostabu, per penkis metus, kai veikė psi-lauko generatorius, buvo tiek ekstremalių gamtinių reiškinių, gamta lyg tai “stengėsi” sukurti maksimaliai sunkias sąlygas prietaiso išbandymui. Per tuos penkis metus buvo tiek daug ekstremalių išbandymų, kurių nepririnksi ir per šimtą metų. Pavyzdžiui, 2003 metų vasaros karštis buvo toks pat, kaip ir prieš du šimtus metų. Šalčio -18…20 laipsnių IŠ VISO NIEKADA NĖRA BUVĘ KARALIŲ SLĖNYJE. Po keletą mėnesių nenutrūkstamo lietaus taip pat niekada nėra buvę, kaip ir vėjų, pučiančių viena kryptimi po šešis-aštuonis mėnesius per metus.
Iš vienos pusės — gamta sukūrė ekstremalias sąlygas psi-laiko generatoriaus patikrinimui iš pat pradžių, nuo to prietaiso veikimo pradžios ir tuo pačiu psi-lauko generatoriui sukūrė kritines sąlygas jo testavimui. Iš principo, psi-laiko generatorius mūsų prancūziškose valdose buvo pirmasis tokio tipo prietaisas, kurį aš sukūriau. Galima pasakyti — pirmasis eksperimentinis modelis! Ir net tas pirmasis psi-lauko generatorius pasirodė gana efektyvus! Dėl to, kad generatorius iš “tamsiosios “materijos buvo sukurtas iš tos pačios “tamsiosios” materijos, man buvo labai lengva jį perdirbti, įdėti naujas galimybes ir savybes, kurios buvo sudėtos iš pat pradžių. Tokiu būdu, praktikoje pavyko parodyti beveik neįsivaizduojamas galimybes keičiant patį prietaisą! Ir ne tik tai!
Dėka to, kad gamta per tuos penkis metus pateikė tokias ekstremalias sąlygas ir todėl, kad mūsų prancūziškosios valdose pasirodė tokios blogos augalų auginimui dirvos, kuriose buvo pasodinti tie augalai — kilę iš daugelio klimatinių zonų, Tie penki psi-lauko generatoriaus tobulinimo metai LYGIAVERČIAI KELIEMS ŠIMTAMS PRIETAISO TYRINĖJIMO METAMS ĮPRASTOMIS SĄLYGOMIS!
O pagal tropinių ir subtropinių klimatinių juostų augalų adaptaciją prie tokių klimatinių sąlygų, iš vis nėra jokio analogo, kaip ir NEEGZISTUOJA NIEKO PANAŠAUS PAČIOJE GAMTOJE PER VISĄ GYVYBĖS EGZISTAVIMO LAIKĄ mIDGARD-žEMĖJE!
Prie tokių reiškinių galima priskirti keletą rezultatų, gautų tik su psi-laiko generatoriaus pagalba.