Tyrimo pradžioje žmogus visada susiduria su klausimu:
koks tikslas, kurį aš noriu pasiekti? Kai tikslas nustatytas,
tai reikia nuspręsti, kuriuo keliu lemta prie jo eiti ir ką reikia
pasiimti su savimi. Kokie sunkumais gali pasitikti ir kokiomis
kalbomis teks aiškintis. Tačiau kartu su paprastais ir suprantamais
klausimais, dažnai kyla klausimų, ties kuriais paprastai
nesusimąstoma. Šito nenutiktų, jei žmogus galvotų ne tik
apie tikslą, bet ir apie ateitį savo kūrinio. O ateitis nustatoma toje
infrastruktūroje, kuri kuriama žmogus pakeliui siekiant savo tikslo.
Čia išdėstyta tik mano nuomonė. Ją reikia suprasti. Tikėti niekuo
ne reikia. Aš remiuosi į suprantančius, o ne į tikinčius …
Kurdami perėjimo strategijas į naują etapą mūsų su jumis vystymosi šiandieniniame, šiuolaikiniame pasaulyje, nustatant kelius išvedimo žmonių iš tokios būsenos, kurioje jie atsidūrė šiandien ne savo valia, visų pirmiausia reikia suprasti ir atsižvelgti į išreikštas pirmines pasekmes, kurios privedė visus mus prie to. Ir kaip pasekmė – būtina formuoti prevencines strategijas iš anksto, nustatyti ir ruošti tokius veiksmus, kurie neišvengiamai ir be nukrypimų atvestų tik į reikiamus įvykius, įgyjant savo įveikiamais harmoniją su bendraisiais tikslais chronoproceso Pereinamojo laikotarpio.
Savo laiku Niccolo Machiavelli (1469-1527) parašė: „Nėra nieko sunkiau, nei planuoti, nėra nieko labiau abejotino nei tikintis sėkmės, nėra nieko pavojingesnio už naujos sistemos sukūrimą. Kūrėjas naujos sistemos neišvengiamai susidurs su savanaudišku priešiškumu ir pasipriešinimu visų tų, kurie naudodamiesi senosios sistemos vaisiais, saugo ją, ir tų, kurie, tikėdamiesi naudos iš naujos, tik pažadais palaikys kūrėją naujos sistemos“. Mes netikėsime jokiais pažadais ir bandysime tai išsiaiškinti – patys.
Aplinkybės pasaulio politikoje klostosi taip, kad informacija apie mentalitetą1 , o tiksliau sakant apie genotipus Smegenų ir vystymąsi šių genotipų – turi būti šiandien YPAČ PAKLAUSI tam, kad kažkaip pamėgintume suprasti viską, kas vyksta aplink mus ir kuriame mes savo noru ar nevalingai dalyvaujame, kartais to nesuvokdami. Tuo labiau, kad ši informacija buvo kruopščiai slepiama nuo visų žmonių. Šito supratime randasi atsakymas į pagrindinį mūsų laikų klausimą – kodėl nuo XIX amžiaus ne pavyksta nė vienas pasaulinis politinis projektas, skirtas šimtmečiams? Šio klausimo reikšmė yra labai didelė, nes net itin modernūs projektai, į kuriuos investuota visa galia šiuolaikinio mokslo: „Globalizacija“, „Vartotojų visuomenė“, „Trečioji pramonės revoliucija“, „Demokratizacija“ ir kt. , buvo sustabdyti tiesiog per kelias dienas, per laikiną ,,langą“, sukurtą pandemijos COVID-19. Tiesą sakant, pandemija ir beveik momentinis valstybių, regionų sienų uždarymas, gamybos sustabdymas, priverstinis nutrūkimas ekonominių ir socialinių kontaktų BUVO REIKALINGI, kaip reikalinga stabdyti priešais esantį pavojų, besislepiantį tamsoje, rėmuose visų bevykstančių procesų, kurie keičia visą ir viską! Nėra reikalo vardyti šių pavojų. Jie žinomi ekologams, demografams, ekonomistams ir kitiems mokslininkams. Todėl seniai reikėjo skubiai sustabdyti visus procesus gyvybės palaikymo planetos mastu, kad būtų galima išanalizuoti šiuolaikinę pasaulio tvarką: tam kad žmonės, ta absoliuti dauguma žmonių, kurie nežino apie valdymo Sistemą ar gyvybės palaikymo Sistemą, nei apie dar daug ką, apie ką jau daug žino mano skaitytojai, susimąstė – jo projekte (projekte pastatytos pasaulio tvarkos) slypi klaida. Faktiškai sienų uždarymas judėjimui žmonių, prekių, informacijos – tai prasidedantis priverstinis (gana tikėtinas) Globalizacijos ardymas. Žinoma gi – ši tema PLAČIAI NE SVARSTOMA, todėl kad pasaulyje pakankamai panikos dėl realaus pavojus dėl Covid-19, ir valdžia nenori, ją stiprinti tyrimu maišto priežasčių labiausiai stabiliausiose pasaulio šalyse – buvusių pavyzdžių “demokratijos ir laisvės “. Ar tai spontaniška, ar organizuota – nesvarbu. Svarbu tai, kad į gatves buvo išleista kritinė masė žmonių, kurie atsisako savo praeities, savo istorijos: jie laužo paminklus savo civilizacijos kūrėjams, padega šventyklas, naikina religinius simbolius, knygas, filmus, spektaklius, pervadina gatvės ir miestus ir kt. Demonstrantai aiškiai parodo, kad tai NE JŲ PASAULIS, NE JŲ VALSTYBĖ, NE JŲ GYVENIMAS. Jie svetimi šioje pasaulio tvarkoje. Jie duoda žinoti, kad pasaulio tvarkos projekte yra labai rimta klaida, kurią reikia skubiai ištaisyti, nepaisant pandemijos ir nekreipiant dėmesio į ekonomines visko ir visų sustabdymo pasekmes.
Paneigimas savos istorijos, masiniai bandymai prašyti atleidimo ant kelių pas tuos, kurie pasiskelbia mūsų civilizacijos aukomis – tai demontavimas tos politinės sistemos, dėl kurios buvo sunaikintas ,,Projektas SSRS“, paleistas savo laiku rėmuose Smegenų genotipo vystymosi ir sukūrimo tam tikro mentaliteto būtent mūsų teritorijoje – teritorijoje SSRS. Ilgametė, istorinė ir strateginė „klaida“, nuo pradžių padaryta „Ebrų“, suplanavusių strategiją vystymąsi genotipą Smegenų, „išlindo kaip yla iš maišo“. Ir ta informacija, kurią mes su jumis gavome pastaraisiais metais iš N. Levašovo, A. Hatybovo, darbo – „Žmonijos formavimosi pagrindai“ ir iš kitų šaltinių, kuri tampa prieinama šiandien – vienaip ar kitaip paliečia šią klaidą. Ir tame nėra net šešėlio politinio šališkumo ar mokslinio nusistatymo. Ši „klaida“ privedė prie išardymo visos senosios Valdymo Sistemos ir perėjimo prie Naujosios Valdymo Sistemos, tačiau šis perėjimas yra vienodai pavojingas visiems atstovams taip vadinamųjų politinių jėgų, ir svarbiausia – planetos tautoms. Nereikia nuvertinti to, kas vyksta – tai reikia suprasti, ir tada atsivers teisinga išeitis. Viskas, kas vyksta ir ateityje kas vyks dabartinio mokslo paaiškinta tai ne gali būti – neleidžia materialistinės pasaulėžiūros metodinė platforma. Įtakoti vykstantiems pokyčiams visko kas vyksta žmonės negali, o pasekmės gali būti ypatingos! Vykdomi programų pakitimai valdyme supančios aplinkos ir egzistavimo aplinkos Žemėje.
Viskas, kas vyksta, atmeta atsitiktinumus, VALDOMA ABSOLIUČIAI VISKAS, tame tarpe ir procesai, susiję su gyvenimo išsaugojimu planetoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, nepaprastai tikslinga suprasti, kas gi valdoma, kaip ir kieno valdoma ir svarbiausia – kam.
Tada ir atsiranda tos kryptys įvykių, kurios jau išreikštos ir bus išreikštos per žmonėms mums artimiausiu metu ir PERSPEKTYVOJE SUPRATIMO to, į ką turėtų būti nukreiptos visos mūsų mintys, susijusios su įgyvendinimu visų programinių pokyčių šiuo Pereinamuoju laikotarpiu. Pereinamojo laikotarpio etapai ir Vektorius Tikslų būsimų įvykynių procesų jau išreikšti ir įgyvendinami mums prieš akis, norime mes to ar ne norime. Iš dviejų tikrai baisių faktorių 2020 m. pradžioje: pirmasis – koronavirusas, bet antrasis dar blogesnis – „nedavaldymas“ 2: bejėgiškumas politikos valdant planetos gyventojų sąmonę ir elgesį. Politika tapo anekdotų, satyros, pašaipų, net paniekos objektu. Nors politikai dirba, priima tūkstančius įstatymų: gerų ir blogų – bando subalansuoti vartojimą ir išteklius, pinigų mases ir prekes, laisvės ir atsakomybės, tačiau ĮSTATYMAI NE ĮVYKDOMI. Ir tai nepaisant to, kad visa specialistų armija, manipuliuodama žmonių sąmone ir elgesiu, aptarnauja pasaulio tvarkos sistemos funkcionavimą. Skaitlingumas šios „armijos specialistų manipuliavimo sąmone“ sulyginamas su skaitlingumu žmonių, užimtų realioje ekonomikoje. Šitą armiją sudaro ekonomistai, psichologai, sociologai, teisėjai, teisininkai, žurnalistai, rašytojai, kino kūrėjai, menininkai, parlamentarai, pareigūnai, policija ir daugelis kitų. Visi jie – specialistai darbui su sąmone metodais savo profesijos. Jie turi savo rankose bet kokias sąmonės ir elgesio įtakos priemones: švietimą, žiniasklaidą, televiziją, socialinius tinklus, meną, literatūrą, reklamą, kalėjimus! Tačiau armija specialistų ne mažesnio dydžio išradinėja būdus NEVYKDYMĄ ĮSTATYMO, sukurdami savo neteisėtą „pseudo pasaulio modelį“. Net susidūrę su mirtinu pavojumi pandemijos metu, daugelis žmonių nesilaikė privalomų taisyklių gyvenimo ,,saviizoliacijoje“. Nedavaldymas gyvybės palaikymo visuomenės šiandien tapo pasauline problema, ir priežastys šio nedavaldymo gerokai peržengia bet kurios valstybės rėmus – jos aukos vienos ir tos pačios klaidos pasaulio tvarkos sistemoje. Galima žinoma visa galva MESTIS Į STUDIJAS planetinių, istorinių, pagrindą sudarančius psicho – politinius pasaulio tvarkos principus. Bet tai bus tik dar vienas švaistymas laiko ar pamąstymo, kurie nuves pramintais pabėgiais, vedančiais ne į atsakymus, o į aklavietę. Reikia pabandyti sukelti savyje apmąstymus apie paslaptingą mentalitetą ir pateikti skaitytojui, o tiksliau tiems, kurie vis dėlto nusprendė išmokti medžiagą (informaciją) savo pačio damąstymui programinio proceso problemos Smegenų genotipų vystymosi ir energobiogenezė, kuri pasiekė kulminaciją savo užbaigimo. Vykdomieji procesai, valdomi ir kontroliuojami Sistemos jau įgijo STIPRIUS TEMPUS ir taktą bendro bevykstančio chronoproceso. Tarp žmonių visur suaktyvintas procesas pervedimo ankstesnių gyvenimą patvirtinančių PAGRINDŲ Į NAUJAJĄ BŪSENĄ NEMATERIALIOS tikrovė visame kame. Visos ydos žmonių įgijo stabilią nepajudinamą būseną, nulemiančią normas visų žmonių būties. Tai ir yra šiandieninis gyvenimiškas įgyjamas mentalitetas. Ir į tai, be abejonės, reikia atsižvelgti suprantant strategijas perėjimo į naują Civilizacijos vystymosi etapą, kurie kiekvieną dieną tampa realybe mūsų būties ir viso to, kas vyksta aplink mus ir pasaulyje apskritai.
Deja, šiandien mokslas yra vis labiau reglamentuojamas, tarsi tai būtų buhalterinė apskaita. Todėl daugelis, tiksliau, dauguma, atmeta naujas žinias, kurios praktiškai sunaikina visą bazinę platformą, ant kurios ji buvo grindžiama iki šiol. Tačiau NAUJA LABAI LENGVAI suvokiama rėmuose mūsų jau išmokto ir žinoma gi rėmuose fundamentinių tyrimų „Žmonijos Formavimosi Pagrindai“ , kurie tapo pirmtaku suvokiant, kas įvyko ir vyksta su mums visais visame pasaulyje. Čia yra vietos ir suprasti žmonių psichologiją, mentaliteto psichologiją arba vystymąsi Smegenų genotipo nuo momento sukūrimo jų ir pagrindimo sukūrimo, ir futurologai ir praktiškai viskam, kas yra duota mums kaip „tam tikras Civilizacijos istorinės raidos kelias“ ir psichologijos šito …
Skubotumui naujos politinės realybės NĖRA LAIKO supratimui to, kad visa kasdieninė sąmonė ir įsivaizdavimai apie pasaulį ir apie tai, kas vyksta per jau sukurtus Smegenų genotipus, de facto susideda iš trijų dalių: 1) operatyvios dalies – „žmogiškojo mąstymo konkrečios Smegenų raidos lygmeniu ir jo mentaliteto šio genotipo rėmuose“; 2) taktinės dalies – „socialinio ir asmeninio pažinimo proceso“; 3) strateginės dalies – „naujo žvilgsnio ir filosofinio apmąstymo kas vyksta“.
Operatyvinė dalis žmogaus mąstymo rėmuose kuria ir naudoja įrankius auklėjimo, ugdymo, gydymo ir pasveikimo žmogaus metodais bendrojo, diferencialinio, pedagoginio, medicininio pažinimo, psichoterapijos ir pan. Operatyvinė sąmonė Smegenų (mentaliteto) šiandien užsiima vidiniu ratu žmogaus problemų: atitikimas jo elgesio visuotinai pripažintiems standartams … Sėkmę (ar nesėkmę) čia atneša labai profesionalus žinojimas „praeities“ žmogaus, materializuoto fiziologijoje jo taip vadinamame moksle „aukštesnės nervinės veiklos, psichofiziologijoje“ ir gebėjime (arba ne sugebėjime) „atkurti viską, kaip buvo anksčiau“: dėmesį, sąmonę, mąstymą, suvokimą, emocijas. Tai veikia žmogui „čia ir dabar“, nesprendžiant klausimo, kokiam gyvenimui žmogus ruošėsi ar ruošiasi dabar. Didybė operatyvaus mąstymo pamatinėse žmogaus praeities žiniose. Tai viena iš problemų, trukdančių suprasti šiandienos realijas.
Taktinė dalis žmogiškojo mąstymo rėmuose pažinimo naudoja įrankius socialinės, teisinės, inžinerinės psichologijos, medicinos psichologijos, užtikrindama adekvačius santykius žmogaus su kitu žmogumi, su grupe asmenų, su techninėmis sistemomis ir aplinka. . Ji taip pat tiria ir fiksuoja vidinį žmogaus problemų ratą, egzistuojantį realiam laike ir erdvėje ir pasiekiami objektyviam išmatavimui. Sėkmę čia atneša labai profesionalios (atsižvelgiant į asmeninį profesionalumą) žinios dabarties, prie kurių būtina prisitaikyti žmogui ar grupei žmonių su konkrečiu mentalitetu (genotipu Smegenų).
Strateginė dalis – supratimas to, kas vyksta, veikia su išorine, tolima žmogaus ir visuomenės problemų sritimi sankirtoje politinės, ekonominės, subjektyviosios patirties, futurologijos, strateginio prognozavimo. Yra BANDYMAS GALIMYBĖS IŠSTUDIJUOTI būsimą žmogų, tų pokyčių jo sąmonės ir elgesio, kurių nebuvo praeityje, jų nėra dabartyje, – bet jie artėja vis greičiau, ir “jie jau čia.” Tai leidžia bent jau tam tikru mastu suvokti šiandienos realijas, tiesa, toli gražu ne visiems, o tiems, kas nusprendė žengti tiesos pažinimo keliu.
Esminiai ir didelio masto pokyčiai visose gyvenimo srityse pranoksta fantastiką. Dabar atsirado „nauja politinė realybė“, kuri pasireiškia atmetant tarptautinių sutarčių sistemas, įsipareigojimus, tarptautinių santykių normas, pripažįstant sienas ir pan. Daugumos žmonių galvoje šie pokyčiai psichologiškai apibrėžiami taip: “Neįprastumas” – inovacijoms mes neturime paruoštų „ gerų “atsakymų; „Neleistinumas“ – inovacijų politikoje atrodo mums nenatūralios; “Netikėtumas” – inovacijų pasirodo visai nėra tokios, kokias mes jas tikėjomės pamatyti; „Staigumas“ – inovacijų įvyksta būtent tada, kai mes jų nesitikėjome. Bę prognozavimo strateginių pokyčių jų išankstinio didžiavimosi nė vienai tautai, valstybei nėra šansų išgyventi. Taip ir atsitiko su SSRS, kai prieš ją buvo įvestos nematerialios naikinimo priemonės, kurios nebuvo naudojamos anksčiau, ir panaudotos buvo ne žmogaus valia, kaip mano šiuolaikiniai analitikai ir mokslininkai, o būtent Smegenų genotipų vystymosi programos rėmuose.
Šiandien daugelis atstovų taip vadinamojo „elito“ mano – yra pavojus to, kad Rusijos Federacija gali pakartoti SSRS patirtį, jei ji ir toliau ignoruos strateginę istoriją įvykusio su SSRS, ir vaidmenį JAV tame, nors „Projektas JAV“ šiandien pateko į tuos pačius spąstus nesupratimo strategijos politinio mentaliteto, į kurią anksčiau įviliojo SSRS. Štai taip ir įgyvendinamos, ir sprendžiamos visos pasaulinės ir būtinos transformacijos Valdymo Sistemos rėmuose, o jei tiksliau – tai tikslo vektoriaus realizacija, kuriam žmonės NE TURI SĄLYČIO. Bet visa tai vyksta per juos, per žmones, naudojant jų mentalitetą, kurie ir mano, kad tai būtent jo, konkretaus mentaliteto sprendimas lėmė tą ar kitą rezultatą.
Tačiau yra dar ir ekspertų, kurie mano, kad prasmė ir vaidmuo mentaliteto vaizduotėje apie tai, kas vyksta ir kas vyko, stipriai perdėta. Aš tai girdėjau daug kartų. Jie teigia, kad mentalitetas – tai rasizmo forma, kartais savirasizmas, kurio vienintelė funkcija – pateisinti politinę lyderystę, NUIMTI ATSAKOMYBĘ nuo tų, kurie iš tikrųjų ją neša, kurie turi išteklių ir priima sprendimus, perkeldami ją nebyliai tautai, kurią galima apdovanotas bet kokiomis šlykščiomis savybėmis, kad tik būtų po ranka propagandos garsiakalbis. Tačiau yra visiems žinomi konkretūs istoriniai pavyzdžiai, kuriuose mentalitetas, o jei tiksliau, tai būtent sukurtas genotipas rėmuose išsprendžiamų užduočių, suvaidino lemiamą vaidmenį, perbraukdamas politinius planus ištisų šalių, politinių judėjimų ir pačių žymiausių lyderių.
Kol kas nei politologai, nei ekonomistai, nei istorikai, nei filosofai NE DAVĖ įtikinamo paaiškinimo tam “nežinomam”, kuris tiesiog valandų bėgyje “atjungė” visą apsaugos sistemą gigantiškos Rusijos imperijos 1917 m., ir galinga dinastija Romanovų tapo “niekuo“ per kelias valandas! Kur buvo tauta? Monarchistai? „Sąjunga Rusų tautos“, „Rusijos asamblėja“, „Jungtinė bajorija“, „Rusijos monarchistų partija“? Imperatorės Aleksandros Fiodorovna miegamajame buvo 850 stačiatikių ikonų. Taigi kur buvo vienuoliai ir dvasininkai, kai 1917 m. Kovo 8 d. Generolai Kornilovas ir Aleksejevas suėmė Nikolajų II ir jo šeimą? Ne vienas žmogus (!) nebandė juos apsaugoti! Nėvienas.
Jokiais racionaliais mokslais apie sąmonę ir elgesį NE PAAIŠKINTI, kodėl imperatoriaus asmeninė sargyba, leib-gvardijos Semionovskij pulkas, išdavė jį ir davė priesaiką Laikinajai Vyriausybei. Tai tas pulkas, kuris 1905 m. nuramino Krasnaya Presnya, o po revoliucijos tapo patikimiausiu bolševiko Uritsky koviniu daliniu! Neįtikėtina! Nepaaiškinama ir tai, kad kai kovo 4 d. Generolas Aleksejevas savo įsakymu Nr. 344 atėmė iš Nikolajaus II „Asmenišką Jo Didenybės Konvojų“, tai kazokai su ramia sąžine nedelsiant grįžo namo, vieni į Kubanę, kiti – į Terekus. Ir tai po trijų šimtų metų ištikimos tarnybos! O visos carinės specialiosios tarnybos, įskaitant Rūmų policiją, išsilakstė iki 1917 m. vasario 28 d. vakaro! Bet mes su jumis apie tai net nepagalvojame, bet priimame ir tikime, kad viską žinome, nes mokykloje apie šį laikotarpį skaitėme ir „mokėmės“ iš vadovėlių „istorijos“. Ir šiandien šis būdas pažinimo mumyse stipriai sėdi įkaltais postulatais nuo mokyklos suolų.
Jei šis pavyzdys jau “išėjo istorijon”, tai yra nesenas: TRAGIŠKAS NULEIDIMAS VĖLIAVOS SSRS virš Kremliaus gruodžio 25, 1991metų 19 valandų 35 minučių! Neįtikėtina tai, kad NĖ VIENAS ŽMOGUS ne mėgino pamaišyti tam! Nei kariuomenė, nei karinis jūrų laivynas, nei specialiosios tarnybos, prisiekusios šiai vėliavai, nė vienas iš aštuoniolikos milijonų TSKP narių. Kad ir ką apie tai nekalbėtų ekspertai: nei politikai, nei psichologai, nei ekonomistai nepateikė įtikinamų griuvimo per kelias dienas ir valandas priežasčių, be pralaimėjimo kare genialiojo „Projekto SSRS“, kuris nugalėjo projektą „Vokietijos nacionalizmas “ ir sėkmingai konkuravo su liberaliaisiais „ JAV ir ES projektais“. Neįmanoma paaiškinti, kur dingo tą valandą galia „projekto SSRS“, su visais TSKP ir Aukščiausiosios Tarybos suvažiavimais su tankais, patrankomis, lėktuvais, raketomis.
Tokias katastrofas, pakeitusias pasaulį, įtikinamai paaiškinti NE GALI nei ekonomika, nei filosofija, nei politika, nei psichologijos, nei karinė padėtis. Paaiškinimą katastrofai „Projekto SSRS“ bandė duoti daugelis: „Projekto SSRS“ žlugimo priežastis – IŠDAVYSTĖ PARTINIO ELITO. Bet išdavystės galimybę buvo numatyta valdymo sistemos ir Imperijoje, ir SSRS: ji buvo apgalvota, apskaičiuota iki detalių, puikiai įvykdyta ir daugkartinai išbandyta sunkiausiuose istoriniuose bandymuose. Vargu ar tokie maži elito atstovai, bet daug apie save manantys kaip Gučkovas, Kerenskis, Ruzskis, Chruščiovas ir pan., galėjo „apžaisti“ savo valstybių saugumo tarnybas. Ir apie šitą, apie tai, kas vyko mūsų kartos akivaizdoje, – mes kažkodėl tai net neprisimename ir neapsvarstome fone to, kas šiandien vyksta aplink mus, – priimdami tai, kas vyksta, kaip savaime suprantamą dalyką, susiedami su kai kuriomis pavardėmis, ,,partijomis“ ir visu tuo, kas patiekiama mums iš interneto ir žiniasklaidos.
Ilgas ir išsamus abiejų atvejų tyrimas Naujų Žinių požiūriu sako, kad politinis elgesys žmonių esančių kritinėse situacijose valdo ne jų sąmonė, o jų mentalitetas (genotipas, gavęs iš išorės konkrečios informacijos vykdymui sprendžiamų užduočių ir pokyčių rėmuose!). Ir vienu, ir kitu atveju tauta ir valdininkai, organizuoti sąmonės instrumentų (monarchistinių, socialistinių), atsisakė juos ginti kaip politinius konstruktus, svetimus … jų mentalitetui. Tautos mentalitetas NE MINIMAS politiniame antstate nei carinės Rusijos, nei SSRS. Jis pasirodė svetimas.
Čia ir slypi priežastis, prie menkiausio susilpnėjimo politinės sąmonės pozicijų spaudžiant tikrai egzistuojančio, bet neapskaityto mentaliteto (genotipo Smegenų konkrečių vykdytojų), naikinamos imperijos, respublikos, sąjungos, karaliai pakariami, išnyksta politiniai režimai, kuriuos dar vakar palaikė milijonai rėmėjų ir gynė geriausios pasaulio žvalgybos agentūros. Ir tam kad visą tai, kas buvo susiję su pažinimu Smegenų genotipų nuslėpti, per politinius pozityvistus, politikoje buvo palikta tik tai, ką galima įvardinti „racionalizmas“ (sąmonė), ir išėmė viską, ką galima laikyti „iracionaliu“ (mentalitetas – genotipas). Iracionalu – tai ne tai, kas už proto ribų, o tai, kas proto ne iššifruota. Todėl kai žmonės grįžta prie to, ką jau žinojo, – jie ateina iki minties, KAD TAI IR YRA lemtinga priežastis „nedavaldymo“, šiuolaikinės civilizacijos, kurią bando sumažinti „skaitmenine civilizacija“ per pauzę sukurtą COVID-19.
Ir jei į tai kas vyksta pažvelgtume iracionalumo požiūriu, tai tiesa tampa tai, kad laikotarpio pabaigai (iki 1990 m.) programinis procesas vystymosi genotipų Smegenų ir energobiogenezės priartėjo prie KULMINACIJOS SAVO UŽBAIGTUMO. Vykdančiosios būsenos visų sferų organizuoto egzistavimo žmogaus ėmė įgyti kitokią formą. Finansų srityje sustiprėjo socialinis parazitizmas, įdėtas į rėmus planetinio parazitizmo – programos ,,Globalizacija“. Senosios formos išryškėjančių vykdomųjų programinių būsenų jau NIEKAIP NE GALĖJO padengti augančias apimtis į jų poreikius, todėl 1990 metais buvo įvestas sekantis, 461 genotipas (palyda – VK Kalifornija). Visa struktūra energoinformacinės transliacijos valdymo (tam momentui) buvo GALUTINAI PERVESTA į skaitmeninių technologijų bazę pagrindiniam vektoriui – atsirado sąlyginė perėjimo prie visiškai kitokios pasaulėžiūros formos galimybė ir kaip vienas iš komponentų iš jų – išleidimas pinigų, susijęs su jų nauja apskaitos sistema, taikymu ir primetamomis sunkiomis mokamomis paslaugomis per elektroninius bankomatus ir kontrolės portalus. Kartu buvo įvesta NAUJA FORMA PINIGŲ – elektroniniai pinigai.
Jie įgijo anksčiau neegzistavusią ypatingą būseną – pradėjo turėti sąlyginę virtualią vertę už materialaus pasaulio rėmų, už ribų sąmoningo suvokimo žmonių, už realaus pasaulio suvokimo. Nuo šiol pasauliu per savo pasaulinę finansų sistemą, sukurtą būsimam pirmaujančiam 46-ajam Smegenų genotipui, pradeda valdyti virtualus kliedesys! Verta SUSIMASTYTI Į PRĄSMĘ pačio fakto dėl kasmet priimamo Įstatymo Biudžetui. Per kai kuriuos apgailėtinus tariamus skaičiukus, tariamai apskaičiuotus kai kuriais „bepročiais iš finansinių kolonialistų gretų“, pro vakarietiško palankumo, nustatoma visa prasmė gyvenimo žmonių mūsų didžiulės šalies per „jų svetimus pinigus“. Nejaugi žmonės NE GALI suvokti pavojingą, neprotingą ir valdomą godžios finansinės grupės „organizuotą“ būtį, ant ribos visiško žlugimo visų gyvenimo pamatų? Kodėl neįmanoma atsispirti aiškiai išreikštam FINANSINIAM PARAZITIZMUI bendro planetinio masto, organizuoto grupės bankų? Tikroji priežastis būtent tame, ir suvokiant tai, tampa akivaizdu ir tai, kas nutiko 1917 ir 1991 metais dėl „projekto SSRS žlugimo“.
Per individus 46-ojo Smegenų genotipo Sistemos (valdantįjį poveikį VK Kaukazas, Alpės ir Kalifornija) BUVO ĮTEIGTA ypatinga technologija valdymo vykdomaisiais veiksmais visų žmonių su pagalba kompleksinio smurto prieš juos, be prieigos prie jų aktyvus prasmingo pozicinio dalyvavimo. Sistema suteikė ir palydėjo:
- žmonių sąmoningumo lygis, atvedusį prie visiško jų imlumo ir vykdomumo prieš iliuzišką pasaulėžiūrą vykstančios tikrovės;
- kvailą ir visiškai niekuo nepagrįstą pilną nuolankumą visų žmonių ir valstybių prieš virtualią struktūrą KAŽKOKIO PASAULINIO VALDYMO, suteikusio sau savarankišką teisę besąlygiškai formuoti elektroninių pinigų kiekį, reikalingą dabartinėmis ir būsimomis sąlygomis palaikant besąlygišką finansinę kolonizaciją visų šalių ir tautų planetos.
Tačiau vykstantys procesai, kuriuos organizuojamieji ir kontroliuojamieji Naujosios Valdymo Sistemos, šiandien įgijo griežtą tempą ir taktą bendrojo chronologinio proceso. Tarp žmonių visur, AKTYVUOTAS PROCESAS perkėlimo buvusių gyvybę patvirtinančių pamatų į naują būseną NEMATERIALIOS realybės visa kame. Visos žmonių ydos įgijo stabilią nepajudinamą būseną, lemiančią šiandienos ir ateities visų žmonių būties normas. Tai –atsiskleidžia vis didesniam ir didesniam kiekiui žmonių, kurie pasirinko sau gyvenimo kelią pažinime.
Mūsų dienomis daugelis žmonių mano, kad žmonija vystosi natūraliu būdu. Deja, TAI NE TAIP. Dabartinė civilizacija yra vienas iš galimų pasaulio tvarkos projektų, kuris gali turėti klaidų, kaip ir bet kuris kitas projektas. Viena iš labiausiai mąstančių mokslininkų, mano manymu, profesorė T. V. Černigovskaja sunerimusi dėl klaidų pasaulio tvarkos projekte: „Ateina dykinėjimo civilizacija, kuriai mes taip pat, bendrai paėmus, nesame pasirengę … Ką planuoja veikti visi tie žmonės, kuriuos pakeis skaitmeninės sistemos? Kai man sako: „atsilaisvina erdvė kūrybiškumui“, tai verčia mane sarkastiškai nusišypsoti. Jūs ką, tikrai manote, kad nesuskaičiuojami tūkstančiai žmonių, o iš tikrųjų, – milijonai žmonių, per atlaisvinusį nuo sunkaus darbo laiką, pradės rašyti madrigalus ir groti liutne? Jūs tai rimtai? Įvyks visiškai priešingai. Ir mes negalime apsimesti, kad tai ne taip“.
Čia ji tik užsimena apie šiandien egzistuojantį ir įvairiapusį (daugiaplaninį) mentalitetą Smegenų genotipo rėmuose. Pasakytą jos reikia, visų pirma, suprasti kaip pradžia nepriklausomo nuo žmonių proceso susilpninimo anksčiau priskirto parazitizmo konstrukcijoje praeities organizuoto gyvybės palaikymo ir būties visuomenės. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį tų, kurie mąsto, – sprendimai šiandienos procesų per revoliucijas ir smurtą – nuo atsikuriančios tikrojo Valdymo Sistemos dabartiniams įvykių procesams NĖRA IR NE NUMATYTA. Ir kas nepaprastai svarbu – savoms anksčiau suteiktoms galimybėms funkcinėms būsenoms Smegenų gauti informaciją pažintinio ir valdančiojo pobūdžio ir nereikšminga valdanti mažuma, ir vyraujanti vykdomoji dauguma vienoda dalimi daugiau NE GALI būti suvokiami ir taikomi lygiu aukščiau, nei dabartinis pasiektas vystymasis būsenų Sąmonės ir Proto rėmuose konkretaus jų mentaliteto. Štai kodėl esant tokiai nepakeistai Smegenų funkcijų būklei, pagrindinei žmonių daliai atsiranda barjerinė riba tobulumo vystymosi būsenų ir Sąmonės, ir Proto sąlygomis atsiradančios ir supančios tikrovės. Štai ką turėjo galvoje T. V. Černigovskaja savo pamąstymuose. Tiesa, ji nežino galimybių jau pritaikytų Technologijų, kurios vienokia ar kitokia forma duoda galimybę įveikti šį barjerą. Ir čia noriu pabrėžti – ne visiems vartotojams šių Technologijų. Viskas, visų pirma, priklauso tik nuo paties žmogaus ir jo tikslo siekimo. Bet teisinga linkme. Pažiūrėkite atidžiai – į bevykstantį aplink mus ir NE DARYKITE skubotos išvados rėmuose – „blogai-gerai“. Žiūrėkite į bevykstantį savo žinių ir mentaliteto rėmuose. Iš daugiau nei septynių milijardų žmonių planetoje tik apie 800 milijonų dirba pramonėje, šiek tiek mažiau – žemės ūkyje. Daugelį išvedė į paslaugų sferą, kurioje dvigubai daugiau žmonių, nei pramonėje. Likusieji – už pasaulio tvarkos struktūrų ribų – nereikalingi. Asmenims, ,, priimantiems sprendimus“, pavyko sukurti pseudo užimtumą, leidžiant begalę automobilių srautų tolimojo susisiekimo greitkeliais ir tiltais; į dangų pakelti tūkstančius oro autobusų; paleisti virš greitinius traukinius, kruizinius lainerius; sureguliavus sausakimšus viešbučius, kurortus, paplūdimius; atidarant ekskursijoms muziejus ir senovės miestus. Visi šie srautai niekuo ne užimtų žmonių ir yra ženklai „dykinėjimo civilizacijos“. Milijonai žmonių laksto po planetą, palikdami po savęs kalnus atliekų ir neranda to, ką tarsi pametė.
Jiems sukurta šimtai manipuliavimo žmogaus sąmone technikų, kurias naudoja visi kas netingi, nes Senosios Sistemos į Smegenis valdančiųjų genotipų buvo įdiegtas – optimalus masės valdymo formatas – manipuliacija. Todėl visose šalyse žiniasklaida vaidina didžiulį vaidmenį (anksčiau jų funkcijas atliko religija). Be jos valdyti žmones galima tik jėga, tačiau jėga – pats neveiksmingiausias būdas. Manipuliacija gi – pats efektyviausias. Daugelis žmonių nemąsto už kasdienio masto ribų, ir todėl jiems beprasmiška aiškinti to ar kito valstybės sprendimo logiką. Daugumos filmų ir knygų herojai – tai reklamos specialistai, teisininkai, rašytojai ir vadinamieji „blogeriai“ – jų nesuskaičiuojama daugybė. Dėl to (o jei tiksliau, prasidėjusių pokyčių rėmuose) valdančiųjų režimų politika PRARADUSI MONOPOLIJA manipuliuoti nestabilia žmogaus sąmone, – bando ją susigrąžinti. Grąžinti bet kokiomis priemonėmis, manydama, kad taip jie galės išlaikyti savo valdžią žmonėms. Todėl naujosios pasaulinės tvarkos versijos architektai nusprendė pakeisti žodinius-perkeltinius proto valdymo metodus tiesioginiu jo valdymu elektroniniais metodais, pasikliaudami „skaitmenine civilizacija“ ir „dirbtiniu intelektu“. Dirbtinis intelektas jų supratimu, tikėtina, dubliuos žmogų ne tik darbe, bet ir kasdieniame gyvenime, versdamas jį pasąmoningai elgtis priešingai poreikiams, motyvacijai, įrodymams ir pan. Prie daugelio projektų tokio pobūdžio yra ir Koncepcija ,,Protingas miestas – 2030“ kuri “apibrėžia viešojo administravimo ir plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius skaitmeninių technologijų srityje Maskvoje iki 2030 m. “. Joje panaudotos, IDĖJOS FUTUROLOGŲ IR FANTASTŲ Ray Kurzweil – „ Google“ ; Ian Pearson ir Nicola Millardas – „ British Telecom“; Brian David Johnson – „ Intel“; Dave’as Evansas – CISCO; Dave’as Coplin – „ Microsoft“. Bet tarp Koncepcijos kūrėjų neatsitiktinai nėra nė vieno psichologo, filosofo, istoriko – specialisto „žmogiškumo“ – IT specialistai „pavogė“ iš jų sąmonę. Yra klausimas, į kurį Globalizacija NE SUGEBĖJO atsakyti, arba atsakymas pasirodė nepriimtinas: kas bus su žmogumi? Akivaizdu, sistema turi pasikeisti. Mes turime suformuoti gebėjimą gyventi skaitmeniniame pasaulyje ir neprarasti žmogiškumo. O iš tikrųjų – mes turime įveikti šį primetamą mums skaitmeninį pasaulį ir „dirbtinį intelektą“ vien todėl, kad jis – dirbtinis. Žemiau esančioje lentelėje, kurią sudarė profesorius A. I. Jurievas, galite pamatyti, ką reiškia „praradimas žmogiškumo“.
Nauja politinė realybė – globalizacijos išardymas
(A. I. Juriev – 2018)
| Nauja politinė realybė | Skaitmeninė civilizacija – vieninga valdymo sistema, skirta bet kokiai veiklai, darbui, veiklai ir visiems bei viskam | Skaitmeninė kultūra – vieninga sistema informacijos valdymo apie tai, kas buvo,; kas dabar; kas bus |
| Mokslas – unifikuota techninė bazė skaitmeninės kontrolės ir elgesio valdymo visose formose |
– Subjektas , atimdamas savireguliacijos galimybę, virsta tarnu (valdomu) asmeniu. |
– Individualumas atimta saviugdos galimybė, iš kūrėjo virsta kompetencijų vartotoju. |
| Religija – kova su skaitmeninių dogmatizmo sistemos įvedimu vietoj religinių dogmų |
– Individas , praradęs savireguliacijos poreikį, yra pasirengęs virsti kiborgu. |
– Asmenybė, praradusi savivaldą, virsta masiniu tinkliniu žmogumi. |
Lentelėje parodo, kaip atrodys „žmogus ir žmogiškumas“, tuo atveju, jei vietoj žmogaus „nepatikimos sąmonės“ bus pasirinktas „dirbtinio intelekto“ modelis – a) žmogaus-kiborgo; b) „žmogaus tarnaujančio“; c) „tinklo žmogaus“; d) „žmogaus – kompetencijų nešėjo“. Greitam priėmimui tokio pakeitimo verčia pasaulio politikos krizė: ją atmeta demonstrantai visame pasaulyje kaip „blogą istoriją“; kurią NE PRIPAŽYSTA sąžiningu daugelis planetos žmonių; kas privertė „asmenis priimančius sprendimus“, uždaryti sienas. Prasidėjo mūšis tarp galingųjų elitų. Kova, kuri ir yra, – pradžia jų likvidavimo kaip „valdančiojo luomo“, vykdomųjų procesų rėmuose Naujosios valdymo Sistemos. Šiame, „Demokratinio projekto“ nesėkmių fone, yra pasekmė to, kad jis virto iš esmės nauja politine religija, dar viena pozityvizmo modifikacija, kuri ir nukreipta į tą, kad „išvalyti“ iš psichologinės žmogaus formulės (jo Smegenų) politinį mentalitetą – šimtametį fundamentalų pagrindą pasaulio tvarkos. Tai ir tampa „lemtinga klaida“ kuriant šiandieninę pasaulio tvarką, senojo sunaikinimo metodais, kurią atranda vis daugiau mąstančių žmonių, bet NE IKI GALO suprantančius globalumą procesų transformacijos Naujosios vadybos Sistemos rėmuose.
Mes atrandame kažką naujo sau tik tada, kai esame pasirengę gauti šią informaciją. Kol NE ĮVYKS tinkamas momentas, mes NE PASTEBIME, net tų dalykų, kurie daugumai atrodo akivaizdūs. „Žmogiškumas“, kuris šiandien vis dar tik vystomas, jei galima taip pasakyti, mūsų supratimo rėmuose, – tai griežtai tariant, savarankiškas moralinis, etinis, estetinis žmonių elgesys, remiantis į: 1. savikontrole (individo); 2. savireguliacija (subjekto); 3. savivalda (asmenybės); 4.saviugda (individualumo). Šios funkcijos aprūpinamos „iš vidaus“, jo mentalitetu, be prievartos jokios išorinės jėgos, išreikštos šiandien automotorinių veiksmų taip vadinamųjų „valdančiųjų“. Būtent „žmogiškumas“ iki šiol išsaugo socialinį – ekonominį stabilumą planetoje. Funkcijos „vidinio valdymo“ „valdantiesiems“ (sukurtų „valdyti“ minėtų Smegenų genotipų, apie kuriuos minėjome) šiandien praktiškai „išjungtos“. Tai ir yra „klaidos“ priežastis, kurią jie šiandien ieško ir bando įveikti su pagalba „dirbtinio intelekto“ savo auto-motorinio mąstymo rėmuose be palaikymo Senosios valdymo Sistemos ir praktiškai “išjungto” jiems mentaliteto. Nedaugelis jų, o ypač tai liečia ,,sukurtą prieš 20 metų“ taip vadinamąjį elitą, auksinio milijono rėmuose, supranta, kad socialinis modelis lieka stabilus ir atsparus, jei yra globali idėja, apimanti visus visuomenės sluoksnius nuo viršaus iki apačios. Iškilti tokia idėja gali TIK IŠ PASAULĖŽIŪROS, sukurto konkretaus mentaliteto (Smegenų genotipo) rėmuose. Jei pasaulėžiūra išnyksta, visuomenėje lieka sena idėja, likusi iš praeities pasaulėžiūros. Elitas priverstas naudoti seną, kitos jai nėra. Tik dabar tokiam naudojimui ideologinio pagrindimo nėra. Ideologines manipuliacijas ir smurtą pakeičia komercinė manipuliacija ir smurtas. Apgaulė ir smurtas dėl pinigų buvo visada, tačiau jie niekada negalėjo būti socialinės struktūros pagrindas. Kokybė ne ta. Nuolatinis melagingos informacijos transliavimas masėms turi daugybę itin nemalonių pasekmių. Visų – pirma, cinizmas elito, žiūrint į mases kaip kolonizatorius į papuasą, auga eksponentiškai. Bet patys tokio cinizmo nešėjai greitai išsigimsta. Antra , ciniškos manipuliacijos sumažina intelektualinį masės lygį žemiau natūralaus lygio. Jis daugiausia dėmesio skirs dabartinių buitinio ir techninio pobūdžio problemų sprendimui. Pamatyti kažką daugiau kasdienybės jis fiziškai negalės. Žmonės šiandien mato nelygybė, kuri juos erzina, ir NE MATO tam paaiškinimo. Tai kelia neapykantą valdančioms klasėms tik dėl to, kad jie yra valdžios atstovai (dabar šis poveikis pastebimas Rusijos Federacijoje nuo 2019 m., kai kiekvienas laiko savo pareiga spirti valdžiai, o žodis „valdininkas“ “įgijo žeminančią prasmę). Tačiau į ideologinį vakuumą panirusi visuomenė neišvengiamai pūna tuo pačiu metu nuo galvos ir uodegos. Elitas į mases žiūri ne kaip į žmones, „kuriuos Dievas davė jiems valdyti“, bet kaip į gyvulius. Masės mato valdžios ir kapitalo atstovuose kažką priešiško sau. Absoliutus nepasitikėjimas, įtarimas dėl paslėptos apgaulės kiekviename jų žodyje ir poelgyje. Jei kiekvienas individas laiko kolektyvinį organizmą kaip kažką jam svetimą, tai visiškai aišku, šis organizmas faktiškai DAUGIAU NE EGZISTUOJA, bet tampa savotišku vaiduoklišku intelekto produktu, savotišku fetišu.
Klausimais susijusiais mūsų su jumis šiandieniniu pažinimu, įdomu tai, kad pažinimas ir apmąstymas bent vienos konkrečios psichologinės kategorijos – mentaliteto, atsako į klausimus ne tik, pavyzdžiui, viso istorinio ir psichologinio mokslo, bet ir globalios politikos – nurodymus svarbiausios ir pagrindinės klaidos pasaulio tvarkoje. Jie nekelia nė menkiausios abejonės, antiek aukštas patikimumas ir išsamumas aptariamos medžiagos, pateiktos aukščiau nurodytų autorių, ir jų analizės metodų. Visa tai visiškai atmetė praradimą bet kokios dalies žinių apie mentalitetą ar konkretų Smegenų genotipą. Bet svarbiausia: teorinis ir metodologinis pagrindas naujojo METODO SUPRATIMO ĮVYKIŲ tėvynėje ir pasaulio istorijoje iš visiškai netikėtos pusės tiems, kurie siekia suprasti ir pažinti. Tai bent jau leidžia aiškiau suprasti, kas vyksta žmonių elgesyje (politiniame, psichologiniame, kasdieniniame) laikais mus supančios naujos realybės.
Sąmoningumą ir supratimą apie tai, kas pasakyta „369 straipsnių“ serijoje, reikia vertinti ne iš ortodoksinės materialistinės pasaulėžiūros, o iš jau įvykusio perėjimo į tiesos pažinimo etapą – materialistinio idealizmo. Pritaikyta pirmą kartą Rusijos mokslininkų, parodytais šiame straipsnyje metodologija ir tyrimo metodais, pagrinde energoinformacinės dialektikos poetapinio vystymosi Smegenų genotipų (mentaliteto) ir tobulinamo valdymo panaudojant Kompleksus, aprūpinančius ir lydinčius Sistemas ir Objektus valdomus programinės įrangos iš išorės leido IŠESMĖS KITAIP parodyti objektyvų poreikį peržiūros prasminės ir tikslinės hierarchijos visų įvykusių istorinių procesų žmogaus civilizacijos vystymosi. Logika pažinimo (tyrimo) mentaliteto (genotipo Smegenų kaip tokio) paskatino poreikį ištirti visumą paaiškinimų jų prigimties, kaip sistemos, į kurią įeina tikėjimas – pirmašaltinis mentaliteto turinio (religija); dogmatikos – mentaliteto funkcijų stabilumas (filosofija); taip sakant, mentalitetas – žmogaus sąmonės struktūrizavimas (sudėtingas reiškinys); sąmonė – sintetinamas žmogaus elgesys iš mentaliteto dogmatų ir informacijos iš „baisių Visatos erdvių“, apimančių žmogų (operatyvinė psichologija); kova tarp liberalizmo ir konservatyvumo – „žmogiškos“ konstrukcijos pasaulėtvarkos abiejų jėgų pateko į esminį prieštaravimą (politika). Objektyvūs plyšiai šioje sistemoje, iššaukti atšaukimo Senų programų ir „išjungimo“ konkrečių Smegenų genotipų (jų mentaliteto) ir yra vadinamoji priežastis geopolitinių nesėkmių pastarojo meto, suvokiamų daugelio kaip esmė to, kas vyksta. Tačiau baisiausias dalykas dabartinei sąmoningumo būklei – materialus žmonių panaudojimas už jų valios ribų ir supratimas apie patį jų faktą programinio PANAUDOJIMO PRAEITYJE kaip tokio. Vykstant tokiam nenugalimo smurto prieš žmones procesui, išorinio valdymo programos ir planai buvo orientuoti į konkrečias jų tikslines linijas, susijusias su pasiekimu tam tikro valdomo lygio išsivystymo konkretaus mentaliteto (Smegenų genotipų) ribotam kontingentui individų. Atsižvelgiant į tai, buvo įkūnytas daugiapakopis planas žmogaus kūno energobiogenezės, orientuotas į vystymąsi ir suteikiant jam tokias kompleksines ypatybes ir būsenas, kurios turėtų būti harmoningos ir priimtinos tokiam Smegenų genotipui ir atitiktų tolimesniems savo specifiniams planams prie išorinio valdymo senosios Sistemos. Štai tokia buvo tikroji esmė visos istorijos.
Šią informaciją ir ta, kuri bus duota sekančiuose straipsniuose iš “369 serijos” NE NUKREIPTA į intelektinę pramogą: ji pareikalaus iš skaitytojo intelektualinio darbo, bent jau pirminių (o daug gilesniam – fundamentalių) psichologijos, istorijos, filosofijos, religijos, biologijos, politikos žinių. Tai pateisinama tuo, kad netaikomi šios informacijos netikslumai, paviršutiniškumas, nepakankamas įvertinimas, kaip naujų žinių pagrindas. Tai pateisinama tuo, kad netikslumai, paviršutiniškumas, nedasakymas šioje informacijoje, kaip pagrindo Naujų žinių – negalimi. Todėl reikia nedelsiant nusitaikyti į panirimą į iš pirmo žvilgsnio labai paslaptingų teorijų ir metodikų supratimo gelmes, tačiau skaitytojas gali pats nustatyti, ar išvis egzistuoja teorija, turinti sąlyti su tiriama realybe, ir jei taip, tai kuria. Jis turi nuspręsti, kuriuos aspektus šios teorijos jis pasirinks, tyrimui šiandien bevykstančio. Tai ir yra pagrindas to, su kuo eiti pažinime šiandien, ir rimtas postūmis ieškant atsakymo į klausimą, kuris užduodamas ne vienos kartos net ir valdant Senajai Sistemai – kas yra gyvenimo prasmė, išskyrus pačiam aprėpti Visumą – visą egzistuojančią, plius, kas NE NUSTATOMAS, egzistuojančiu, bet tuo pačiu yra, egzistuoja, būtis (sakykim, kas yra už egzistencijos ribų). Mažesnio masto aprėptis neleis išvesti gyvenimo prasmės, gėrio ir blogio sampratų, normų, tabu ir vertybių.
Vienintelė galimybė išsilaisvinti supratime – UŽFIKSUOTI ESMĘ supančios realybės ir padaryti iš jos išvadą, kuris bus tikslas ir gyvenimo prasmė. Bet kuria kryptimi eiti, kad išeiti į šviesą, – daugelis, netgi tie, kurie vis dėlto nusprendė žengti pažinimo keliu, ne supranta. Įprastas mąstymas veda į aklavietę. Ieškoti išeities reikia už šios rutinos rėmų. Daugeliui ir net tiems, su kuriais bendrauju gana dažnai, miglotai matosi kursas, kuriuo reikia eiti, ir jiems jis atrodo per daug beprotiškas. Bet kai jūs savo apmąstymuose visiškai pateksite į aklavietę, prieš jus, patikėkite manimi, taip buvo ir su manimi, ir su Levašovu, ir su Hatybovu, ir su kitais, kuriuos aš čia paminėjau – bus pasirinkimas: arba atsisakyti savo požiūrio į pasaulį, arba tapti bepročiu … Praktikoje pastarasis reiškia – mąstyti neprisitaikant prie noro atrodyti normaliai „garbingos visuomenės“ akyse. Tai ne tokia jau ir didelė kaina būti bepročiu paprastų žmonių akyse, už galimybę RASTI PRASMĘ GYVENIMO . Šituo jūs iškonservuosite absurdišką kryptį pasiruošimui tapti visiems bepročiu ir pradėsite mąstyti be jokių apribojimų. Man tai galutinai įvyko po Nikolajaus Levašovo mirties 2012 metų birželį – kiekybė virto kokybe. Ne sakysiu dabar, kad man viskas yra visiškai aišku. Toli gražu ne viskas. Bet aš išėjau iš aklavietės ir itin dideliais potėpiais susidariau savo požiūrį į pasaulį. Mano pasaulėžiūra ir šiandien vis dar turi būti tikslinama, tačiau jos pakanka, kad išvesti iš jos GENERALINĘ GYVENIMO KRYPTĮ, O taip pat pagrindines šiandien vykstančio proceso sąvokas gėrio ir blogio, norma ir tabu, vertybių skalę ir pan. Bet kadangi iš mano supratimo realybės iškyla tikslas, nepasiekiamas vienam, aš nuolat ieškau bendražygių ir šalininkų. Kad žmonės taptų bendražygiais, jie turi suprasti informaciją, kurią pateikiu savo straipsniuose ir knygose ir kartu suprasti kylančius iš to tikslus ir vertybes, susipažinus su mano požiūriu į supančią tikrovę. Taigi, TIKSLAS – VISAGALYBĖ – tai ne absoliučios galimybės mūsų pasaulio ribose, o galimybės, ribotos tik jūsų fantazija. Daugumai tai beprotybė, bet dauguma negalės aiškiai paaiškinti – kodėl. Pagrindinis argumentas: neįprasta. Bet tai ne argumentas. Jei žmogus gali ką nors fantazuoti, tai savaime reiškia, kad jis gali tai realizuoti. Tai, ko negalime realizuoti, tai negalime ir sufantazuoti. Tai patvirtina sukūrimu Programų Projekto „SvetL“ rėmuose, išreikštu visomis dabartinėmis formomis taikymo žmonių. Ne bėda, kad aš dar nesu tikras, ar žinau, kaip galima pasiekti šį tikslą. Mano nežinojimas šiandien nieko nekeičia. Sprendimą vis tiek reikia ieškoti. Paradoksalu, bet tiesa.
Padarysiu išvadas: tikslas – visagalybė. Būdas gauti jį – išeiti už ribų stebimos tikrovės iki programos, formuojančios ir tvarkančios mūsų pasaulį. Raktas – suburti į vieną kritinę masę pabudusių žmonių. Belieka sugalvoti, kaip surinkti tokius žmones. Pritraukti materialinėmis vertybėmis jų neįmanoma. Vienintelis, su kuo jie sutiks – tai tikslas, siekiantis gyvenimo prasmės. Mirtingam žmogui toks tikslas, kaip aš jau rašiau ankstesniame straipsnyje – ĮVEIKIMAS MIRTIES. Visa kita yra antraeilis dalykas vien dėl to, kad visa kita turi būti prieinama. Net jei esate pasirengęs mirti dėl laimės žmonių, norėdami pasiekti ją, reikia būti gyvam. Viskas egzistuoja tik egzistuojantiems. Neegzistuojantiems nieko neegzistuoja. Aš, taip pat kaip ir jūs – skaitytojau, galiu kelti hipotezes tema, kas yra mirtis, bet kas tai – aš nežinau. Todėl kad nė karto dar nemiriau. Bet man atrodo, kad vartai ta linkme yra atviri.
Aš NE ŽINAU gilumą programų, kurios šiandien yra įgyvendinamos naujos Valdymo Sistemos, rėmuose vystymosi ir gyvybės palaikymo žmonių, bet žinau, kad šie procesai turi atvesti mus visus į situaciją gyvenimo ir vystymosi Žmogaus į periodą iki užgrobimo žemės ateiviais ebrais ir todėl galiu numanyti, kad įveikimas mirties numatytas jos. Tada būsena bę mirties pasiekiama mūsų pasaulio rėmuose. Bet gali būti, kad programa draudžia tokį rezultatą. Tada sprendimas už pasaulio ribų. Tačiau džiugina tai, kad jau šiandien aš galiu teigti – po kurio laiko, išsprendęs tam tikras šiandien iškilusias užduotis, remdamasis A. Hatybovo, A. Luchino skaičiavimais ir N. Levašovo informacija, ir į pažinimą „Žmonijos Formavimo Pagrindai“, taip vadinamą „ žmogaus gyvenimo kelią “galima pratęsti iki 132–136 metų… Tobulinimas ir modernizavimas Technologijų ir proceso generacijos atsižvelgiant į šiandieninius pokyčius žmonių gyvybės palaikymo Sistemoje – esu tikras, LEIS SUMĄSTYTĄ ĮGYVENDINTI ir išeiti būtent už ribų šiandienos stebimos tikrovės. Tai bus vienas pirmųjų žingsnių sprendžiant Pagrindinę užduotį – įveikti mirtį . Kodėl būtent ši kryptis pasirinkta? Nes prisidės fizinė galimybė laikiname faktoriuje šiandienos egzistavimo laikotarpio pratęsti būtent tikslinį darbą konkrečių žmonių siekiant užsibrėžto tikslo. Tačiau tuo pačiu metu kils dar vienas klausimas – kam ,,duoti“ tokią galimybę? Tikriausiai tiems, kurie darbais gali įrodyti savo naudingumą sprendžiant šią pagrindinę užduotį.
Mastas užduoties didingas. Matomas pasaulis, kuriame mes gyvename, yra tik maža kalėjimo kamera, pakabinta tarp dviejų bedugnių – begalybės ir nieko. Norėdami išspręsti tokią didelio masto problemą, taip pat turėsite sukurti daugelio teorijų konstrukciją, remdamiesi žinoma į tą informaciją, kurią mes su jumis žinome jau iš kur gauti ir pritaikyti, naudojant raktines sąvokas aukščiausio sudėtingumo: sąmonė, mentalitetas (Smegenų genotipas), tikėjimas, subjektyvumas, dogmatika, religija, politika ir žinoma gi, kad konstruktyvi teorija visko „Žmonijos Formavimosi Pagrindų“ rėmuose…. Be jokios abejonės, šie reiškiniai yra susieti su viena sistema ir negali atlikti savo funkcijų atskirai nuo kitų. Kartu jie pasineria į žmogų supančių reiškinių, faktų, įvykių nebaigtumą ir nuostabiu būdu joje randa būtent tai, ko reikia žmogui gyvenimui ir jo rūšies tęsiniui. Štai taip mes ir eisime. Ir aš kviečiu visus, kurie priima paskelbtą tikslą, eiti su manimi šituo keliu. Eik drąsiai, užtikrintai, BET – SĄMONINGAI. Mano nuomone, vienintelis šansas išvengti lėtai kramtomų ir viską permalančių automotorinių sistemos žandikaulių – sučiupti esmę supančios tikrovės ir padaryti iš jos išvadą, kuri bus gyvenimo tikslas ir prasmė. Apie suvokimą šito ir apie Sąmonę kaip tokią kalbėsime mentaliteto sampratos ir jos transformacijos rėmuose kituose straipsniuose.
1 Žodis „mentalitetas“ kilęs iš lotynų kalbos „mens“: dvasia, protas. Tai yra, mentalitetas – tai dvasia, mąstymo ypatumas, tam tikros grupės žmonių. Mentalitetas – tai jos pasaulėžiūra. Samprata mentalitetas apima pažiūras, vertinimus, vertybes, elgesio ir moralės normas, proto nuotaika, religinę priklausomybę ir daugelį kitų niuansų, apibūdinančių tą ar kitą žmonių grupę. Šis terminas atsirado istoriniame moksle, tačiau dabar dažnai vartojamas psichologijoje ir sociologijoje.
2 „Nedavaldomumas“ – terminą įvedė D. I. Mendelejevas.
01.06.2021
F. Škrūdnievas (Ф. Шкруднев)
Versta iš tinklapio: https://shkrudnev.com/index.php/home/seriya-369/item/2340-012-369-to-k-chemu-stremimsya