Apie baimę…

Drąsa – tai pasipriešinimas baimei ir baimės kontrolė, o ne baimės nebuvimas.

Pagrindinis žodis šiuolaikiniame pasaulyje – tai žodis „baimė“. Pažiūrėkite, kokie valdomi mes tampame baimės akivaizdoje. Lyderiai visuose lygiuose – nesvarbu, ar tai miestas, ar visa šalis – naudoja baimę, kad kontroliuotų mus. Baimė mus ėda kartu su žarnomis. Ir mes vis labiau ir labiau prisitaikome prie gyvenimo nuolatinėje baimėje: terorizmo baimės, skurdo baimės ir nežinomybės baimės. Baimė – tai pagrindinė mūsų gyvenimo problema, mūsų visuomenės, viską praskverbianti, lipni, viską persmelkianti, viską apgaubianti baimė. O pagrindinė baimė Rusijoje – tai NE BAIMĖ fizinio skausmo, ne smurto baimė, ne baimė eiti pas odontologą, ne baimė daryti operaciją, nors visa tai be galo nemalonūs dalykai. Pagrindinė baimė – baimė prieš valstybę. Prasideda ši baimė dar darželyje, kur mažytės būtybės susiduria su mokytojais, iškreipiančiais jų sielą, moralę, valią. Paskui pagal paveldėjimą tai pereina į mokyklą, tada į darbą. Tai baimės prieš policijos pareigūną, dabar vadinamą policininkais, ir taip vadinamosiomis „kompetentingosiomis institucijomis“.

Изображение выглядит как вентилятор Автоматически созданное описание

Pagrindinis šaltinis ŠIOS BAIMĖS – VALSTYBĖ, kuri griauna moralę, kuri prievartauja mūsų psichiką, daro mūsų gyvenimą vis sunkesnį ir vis labiau beperspektyvu. Ir negalima Rusijoje nieko pasiekti, nieko pakeisti, jei mes NE SUGEBĖSIME atsikratyti, bent iš dalies, šios viską persmelkiančios socialinės baimės, pagrindinės baimės – baimės prieš valstybęMes su šiomis baimėmis jau išmokome gyventi, mokomės jas apeiti, mokomės sugyventi su tais pačiais Temidės tarnais, su tais, kurie neva gina Tėvynę ir teisinę valstybę – melo – saugotojais, pavadinsiu juos taip. Tiesą sakant, sielos gelmėse visgi ši baimė sėdi.

Žmones gadina ne valdžia, o baimė. Tuos, kurie turi valdžią, gadina baimė ją prarasti, o tuos, kurie pasiduoda valdžiai, gadina baimė prieš valdžią.

Dabartinė situacija, ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje pasižymi grandiozinėmis transformacijomis, kurios vykdomos per naują realybę vykstančių pokyčių procesų visur ir visa kame, įskaitant žmones kaip tiesioginius pokyčių objektus. Nors ją numatė ir daug apie tai kalbėjo, bet ji staiga mūsų šalies ir žmonių ūkiui sudavė tokį triuškinantį smūgį, kuris prilygsta situacijai po Didžiojo Tėvynės karo..

2Man svarbiausia nuostoliuose, kuriuos patiria Rusija, – tai MILŽINIŠKI PRARADIMAI  žmogiškojo kapitalo 1 . Daugeliui bus labai sunku grįžti į darbą dėl destruktyvių psichinių būsenų, tokių stiprių, kad jos gali destabilizuoti psichologinę ir politinę situaciją šalyje.  Paaiškinama tai tuo, kad dabartinė situacija formuoja baimių ir fobijų sistemą tarp Rusijos piliečių, laukiančių išeiti iš karantino į sunaikintą socialinę – ekonominę erdvę. Destruktyvias psichines būsenas sukelia nauja realybė, apie kurią buvo įspėta, bet mažai kas ja tikėjo. Naujoji realybė vis labiau pasireiškia prieš mūsų akis Programos pokyčių rėmuose ir žmonių Gyvybės Palaikymo sistemoje, ir suvokime visko, kas vyksta – tai:

1.Netikėtumas –  kai inovacijos pasirodo visai ne tokios, kokių tikėtasi pamatyti. (Visiškas darbo veiklos nutraukimas ir darbo vietų mažinimas. Visiška žmogaus elgesio kontrolė vietoj laukiamos laisvės).
2.Nepriimtinumas – kai inovacijos politikoje vertinamos kaip nenatūralios. (Paklusnumo reikalaujama neatsižvelgiant į įstatymus, logiką, etiką, žmogaus teises).
3.Staigumas – kai inovacijos atsiranda būtent tada, kai jų nesitikėta. (Civilinės administracijos pakeitimas karine administracija taikos metu).

Jau šiandien šios baimės prieš būsimą savivalę masėms žmonių daug pavojingesnės, nei pandemijos baimė, kuri įgijo CHARAKTERĮ FOBIJŲ  tarp ,,atsakingų asmenų“. Greitai ar ne greitai baigsis ši pandemija, tačiau galime drąsiai teigti, kad po jos jau prasidėjo antra, o paskui ir trečia pandemija ir tokiomis sąlygomis reikės gyventi 2022, 2023 ir t.t. – gaminti maistą, namų apyvokos daiktus, išsaugoti vaikų švietimo ir auklėjimo sistemą.

Grįžta baimės, kurios buvo matomos, pradedant nuo 9-ojo dešimtmečio. Ir su tuo TEKS DIRBTI, kad būtų išlaikytas stabilumas. Tik kam ir su kuo dirbti šiandienos sąlygomis praktiškai praradus orientaciją, kas vyksta, ir ypač tiems, kurie save laiko „procesų ir mūsų likimų vairuotojais“?

1. Bado baimė, kuri turi visas priežastis ir saugoma žmonių atmintyje nuo revoliucijų ir karų laikų. Taip vadinamoji masių žmonių elgesio priklausomybė nuo APRŪPINIMU MAISTU.
2.Išdavystės baimė,  kuri turi visas priežastis, dėl dingimo šalies elito sunkią valandą, kaip tai buvo 1917, 1991, 1993 m.
3.Represijų  baimė, apie kurią primena tiek šalies vadovų, tiek regionų vadovų įsakymų kovojant su viruso pandemija ypatumais ir neprotingus teisėsaugos pajėgų veiksmus vykdant šiuos įsakymus. Administracinis uolumas PAKEITĖ SAVIMI sisteminę profesinę visuomenės organizaciją pandemijos metu ir poreikį išlaikyti gamybą.
4.Baimė būti nenaudingamViruso pandemija sugriovė esamą darbo rinkos struktūrą, todėl daugumos pramonės šakų ir įmonių atkūrimas tapo neįmanomas – žmonės negalės gauti įprasto darbo ir neras kito. Tačiau svarbiausia, kad daugelis šalies ūkio sektorių išnyks dėl vadinamosios „trečiosios pramonės revoliucijos“, tačiau šiuolaikinis mokslas NE GALI jiems rasti darbo. Tuo tarpu žmogus turi darbo poreikį, kuris „pagrįstas natūraliu pagrindu, nes jį padiktuoja pati gamta: sveikam organizmui reikia normalios darbo dalies ir poilsio nutraukimo“ (K. Marksas). Pats baisiausias žmogus – neužimtas žmogus – tai sėdi pažievėja „valdančiojo elito“.
5.Vienatvės baimė. Po ilgos „saviizoliacijos“ labai lengvai nutrūksta NE TIK darbo rinka, bet ir socialiniai ryšiai tarp žmonių: izoliacijoje žmogus atsiduria be pragyvenimo šaltinio, pagalbos, tiesiog tikrų kontaktų su kitais žmonėmis, jis paliekamas pats sau. Vystosi anomijos būsena 2 , demoralizacijos, nyksta ryšiai su visuomene. Atsiranda pergyvenimas atsiskyrimo nuo žmonių, susidaro tuštumos gyvenime, kurios taps priežastimi atmetimo elgesio ir masin savižudyb. Jei nieko nedaryti.
6.Nusikalstamumo baimė. Kabodami metafizinėje tuštumoje (praradę savo reikšmes, tikslus, vertybes), daugelis valstybės piliečių IŠDUOS JĄ ir pereis į kriminalinių bendrijų gretas, kurios ima ant savęs rūpestį jų saugumo suteikimuiDaugybė žmonių,  apleistų valstybės NE GYVENS pagal jos normas, kurios vieniems suteikia pranašumų, o iš kitų atima bet kokią galimybęKova vyksta visais įmanomais būdais. Atgimsta: „Blatnyak“, pripažįstantis tik vagių įstatymus; „Banditizmas“ – teroristinė biurokratija, specifinė socialinio valdymo forma; „Vagys apsaugoti teisės“ – recidyvistai profesionalai, niekur nedirbantys ir gyvenantys pagal nusikalstamo pasaulio įstatymus: pinigus už gyvenimą gauna tik nusikalstamomis priemonėmis; ir kiti.
7.Mirties baimė  – Viena iš aktualių problemų – mirties baimės problema, kurios sprendimą lemia žmonių pasaulėžiūrinės nuostatos. Pagrindu netikrumui mirties baimės tarnauja IDĖJA NEMIRTINGUMO žmogiškosios sielos. Bet baimė, užtraukdama niūrias mintis, užgožia tikrąsias mintis apie gyvenimą po mirties. Kai kurie įrodymai nemirtingumo sielos šiandien didžiąja dalimi neišlaisvina žmogaus nuo sunkių minčių, taigi ir nuo mirties baimės. Šią liniją tęsia daugelis taip vadinamųjų politologų, kurie mirties baimės šaltiniais laiko NE TIK neišvengiamą baigtį žmogaus gyvenimo ir beribę nebūtį po mirties, bet ir socialinius veiksnius. Priejie priskiria ekonominę nesėkmę, atrodančią žmogui „prieš slenksčiu mirties“ ir atimančia ramybę. Tačiau ši „klaidingas išgąstisprieš nebūtį ne sukuria nieko apart ydų: godumo, žmogžudysčių, išdavystės, pavydo ir neapykantos. Vienintelis būdas atsikratyti nuo NETIKROS BAIMĖS MIRTIES yra pažinimas gamtos prigimties esmių ir fizikos jų vidinės sandaros. Čia turi būti „įjungtas“ protas, nes būtent protas veikia kaip lemiamas veiksnys išlaisvinant žmogų nuo mirties baimės.

Ką tam galima priešpastatyti? Pagrindinį šalies turtą: Žmogiškasis kapitalas – tai pakankamas skaičius žmonių, turinčių reikiamų savybių savisaugos ir dauginimosi nuolat kintančiomis ir sudėtingesnėmis gyvenimo sąlygomis, jis yra analogas ir reiškinys, simetriškam finansiniam kapitalui pagal dydį, svarbą, vertę šaliai. Tačiau mažai kas tai supranta arba, supranta, bet PANIKIŠKAI BIJO to.

Gyvybingumas – gebėjimas žmonių maksimaliai ilgai pratęsti savo asmeninį gyvenimą ir nepertraukiamai tęsti savo palikuonyse,   dėka APMĄSTYMŲ ir nepaisant futuršoko dėl nuolatinių gyvenimo pokyčių ir išbandymų. Nustatoma kaip demografinė problema, susijusi su žmonių gyvenimo būdo būkle.

Darbingumas – žmonių gebėjimas dirbti virš savo jėgų reikiamą laiką, sukuriant pasaulinio lygio naudojimo vertę SĄSKAITA išvystyto gyvybingumo ir intelekto. Atskleidžiama kaip ekonominė problema, apspręsta neryškumo gyvenimo pozicijos žmonių ir būtent šiandien.

Gebėjimas inovacijomsGEBĖJIMAS ŽMONIŲ kurti naujoviškus produktus visose gyvenimo srityse, įsisavinant juos savo gyvenimo vertybių sąskaita ir neprarandant nuolat besikeičiančiame pasaulyje tikėjimo savimi ir savo šalimi. Atrandama socialiniuose konfliktuose, sukeltų prieštaravimais tarp jų tradicinės pasaulėžiūros ir NAUJOS REALYBĖS, kurią jie priima, o kiti ne.

Gebėjimas mokytis –žmogaus gebėjimas ĮSIGYTI ŽINIAS, gebėjimus, įgūdžius ir atiduoti juos procese sprendimo visiškai naujų užduočių, kurios nuolat kyla visose gyvenimo srityse. Pasireiškia formavime naujo pasaulio paveikslo, leidžiančiam rasti naujų būdų, kaip pasiekti savo tikslus, bet toli gražu ne visiems, nes procesas šiandien yra tiesiogiai susijęs su kiekvieno žmogaus Smegenų genotipu.

Jeigu kalbėsime apie maisto saugumą, kuris tampa vis aktualesnis, bet kurį daugelis mato tik per prekybos centrų prizmę, tai jis bus užtikrintas tik tuomet, jei atsiras Žmogiškasis kapitalas, kuriam šiandien ekonomikoje turėtų būti teikiama pirmenybė. Bus žmonių ekonomika – bus žmogiškasis kapitalas – bus žmonių, galinčių pagaminti pakankamai maisto.

Tačiau kartu su pagrįstomis baimėmis egzistuoja baimės „tuščios ir nepagrįstos“. Jos būdingos žmonėms, „kurie yra labai jautrūs prietarams (o iš tikrųjų tai ne kas kita, kaip panikos baimė), ypač sunkiais, sunkiais, neramiais laikais“. Baimė („nerimo dėl ateities“) vaidina dvejopą vaidmenį. Viena vertus, ji STIMULIUOJA PAŽINTINĘ VEIKLA žmogaus, kurios dėka žmogus įgyja praktinių žinių, padedančių susitvarkyti savo gyvenimą. Kita vertus, „nematomų dalykų baimė“, kartu su nežinojimu (nesupratimu, kas vyksta), yra pagrindinis šaltinis iliuzinių idėjų ir religijos. Nežinojimas natūralių priežasčių tų ar kitų reiškinių sukelia fantazijas, ,,alpimą“ nematomoms vaizduotės kuriamoms jėgoms, kurios vaizduotės dėka tampa dievais. Dėl šių neišvengiamų gyvenimo aplinkybių žmogus pradeda jausti baimę, sustiprėjantį VEIKIANT NEŽINOJIMO.

Изображение выглядит как текст Автоматически созданное описаниеPriemonė įveikti šią baimę, be įpročio į tuo ar kitus reiškinius aš manau – žinios. Baimė mažėja atitinkamai, kai žmogus SUPRANTA PRIEŽASTIS  stebimų reiškinių ir mokosi išvengimo priemonių jų poveikio. Jei iki pilietinės visuomenės atsiradimo religija, o kartu ir baimė atliko taikos, vienybės ir darnos palaikymo funkciją, tai pilietinėje visuomenėje atsiranda kita baimės forma, kuri būtina tvarkai palaikyti.  Tai įteigiama valdžios baimė bausme, be kurios neįsivaizduojama visuotinė valdžia žmonių visuomenėje. Visos gyvos būtybės (bitės, skruzdėlės), išskyrus žmogų, „gyvena tarpusavyje“ „be jokios prievartinės valdžios“. Ir tik sutarimas tarp žmonių yra kažkas tai dirbtinio. Šiuo mechanizmu (nežinant ir nesuvokiant kitos galimybės) šiandien ir naudojasi valdžia – valdžia, negalinti mąstyti iš savo baimės prarasti savo valdžią. Todėl jų baimė – tai vienas iš nedaugelio apribojimų, kuriuos visuomenė gali priešpastatyti valdžios savivalei.

4Naujoji tikrovė (objektyviai) YPAČ STIPRIAI žaloja žmogiškąjį kapitalą, įginusi daugybę žmonių į destruktyvias psichines būsenas, baimės matyti ateitį būseną, atimdama iš jų būtiną: kūrybinio darbo, darbingumo, gebėjimo mokytis, pažinti ir inovacijoms. Išspręsti problemą  sugrąžinimo žmonių į efektyvią darbo veiklą gali tik specialiai apmokyti žmonės, kuriuos anksčiau Rusijoje ne apmokė   NE BUVO poreikio. Taip manė tie, kurie šiandien jau „manyti ir negali“ dėl mums žinomų priežasčių. Tam turi būti žmonių, galinčių (mokytų ir apmokytų) dirbti su vadinamaisiais masiniais reiškiniais 3. Masiniai reiškiniai – tai minia, mitingas, demonstracija, streikas, betvarkės dalyviai, traumuoti naujos realybės. Darbas su mase tokių žmonių – tai pati sunkiausia užduotis, kurios šiandien skubiai reikia. Tai, mano nuomone, – profesija. Retas šiandieninis vadinamasis „valstybės valdytojas“ ras jėgų, žinių, įgūdžių, KAD IŠEITI PAS PASIPIKTINUSIĄ MINIĄ.

5Konkretų to pavyzdį mes pamatėme kaip tik šiuo metu Kazachstane. Rusijoje mažai ką mokė dirbti su mase susijaudinusių žmonių, nenaudojant jėgos, todėl kad ir čia baimė slypi pasąmonėje. Kas šiandien gali išmokyti transformuoti griaunančią energiją masinio reiškinio į KURIANČIĄJĄ ENERGIJA tokio sprendimo, kuris nuims problemas, jaudinančias žmones ir gautų aiškų rezultatą, išreikštą politinio proceso gelbėjimu nuo smurto, materialinių vertybių nuo sunaikinimo, viešąją tvarką nuo chaoso? Tai rizikingas darbas STIPRIEMS IR PROTINGIEMS žmonėms, prilygstantis su gebėjimu kare sugrąžinti į apkasus besitraukiančius, atkurti tvarką žmonių masių gretose, neleisti sekti paskui ekstremistus. Mūsų šalyje formuojantis vadinamajam šiandieniniam kapitalizmui, kuris vis dar negali visiškai pakeisti savo laiku pastatyto socializmo, stiprėjo skirtingų sluoksnių atstovų socialinės-ekonominės padėties nestabilumas, susvetimėjimas vienų nuo kitų, žmogaus izoliacija ir jo vienatvė. Tokiomis sąlygomis žmogus tarsi įgijo laisvę, kurios NE BUVO socialistinėje komunizmo statytojų visuomenėje, bet prarado pasitikėjimą rytdiena. Aplinkinis pasaulis tapo priešiškas, atsirado naujų jėgų, keliančių grėsmę vienišam žmogui – rinka ir kapitalas. Tokiomis sąlygomis laisvė atnešė žmogui netikrumą, bejėgiškumą, abejones, vienatvę ir nerimą. Todėl kilo priešingas noras – atsikratyti laisvės. Mechanizmai pabėgimo nuo laisvės, vienatvės ir nerimo yra autoritarizmas, destrukcijos troškimas ir konformizmas.

    Tokiu būdu, galima laikyti  nerimą ir paskesnę baimę NE TIEK pasekme konflikto tarp elementų asmenybės psichinės struktūros, kiek rezultatu asmenybės sąveikos ir socialinių sąlygų jos gyvybingumo. Už viso to stovi šiandieninė valstybė, sugriovusi socializmą ir nesukūrusi kapitalizmo. Tai yra pasekmė pasibaigusių procesų Senosios Valdymo Sistemos rėmuose ir prasidėjusių procesų Naujosios Sistemos valdymo rėmuose. Čia neapsiribosiu samprata apie pagrindinį visuomenės Sąmonės formavimo pagrindą, kaip savotišką scenarijų apie bendrus veiksmus, suvokiamus praeityje, dabartyje ir ateityje, ir suvokiamus šiandien kaip vaizdinį sampratų vykstančių įvykių, įskaitant netikrumo ir baimės atsiradimą sudėtingiausiuose kosmofiziniuose procesuose realaus ir jau įvykusio. Tai galima pamatyti mano knygose ir suprasti suvokti. Aš noriu pasiūlyti savo matymą baimės nugalėjimo ŠIANDIENOS VYKSTANČIAME, inicijuoto žmonių, kurie mano, kad valstybė – tai tik įrankis jų Gyvybei Palaikyti ir atsikratymo nuo baimės prarasti viso to (taip pat ir valdžios), kas buvo jų pasiekta rėmuose to, sukurto jų pačių mechanizmo.

Yra du keliai atsikratyti tokios baimės. Pirmasis kelias – kolektyvinio veikimo kelias. Antrasis kelias – daug labiau sunkesnis, bet aš sakyčiau, labiau kilnesnis – kelias individualus. Kolektyvinio veikimo kelią dabar puikiai mums visiems pademonstravo chabarovskiečiai ir apskritai – tolimųjų Rytų gyventojai. Vieningas emocinis polėkis, didžiulis skaičius žmonių išeina į savo gimtojo miesto gatves ir aikštes, ir visi praleidžia: netikri – saugotojai, merija, regiono valdžia ir net Kremliaus valdžia pradeda kasyti pakaušį – o kas gi vyksta? Dar ne baisu, bet jau nemalonu. Jų žmonių – daug, vieningas emocinis polėkis, bet kad pasiektų sėkmės ir nepasitenkinti vien emociniu impulsu, kuris anksčiau ar vėliau baigsis, visada reikia turėti veiksmų strategiją, reikia sukurti kelią, kuris atves prie tų tikslų, kuriuos žmonės nori pasiekti. Ir svarbiausia, tikslas – tai pradžia NAUJOS VALSTYBĖS statybos, kuri bus valstybe, NE IŠNAUDOJANTI mūsų visuomenę ir mūsų tautą, o valstybe tautai, vardan tautos ir per mūsų tautą, mūsų nacijos.

76Individualios kovos kelias sunkus ir kilnus, ir mums visiems anksčiau ar vėliau tenka stoti ar susimąstyti kad stoti į keliu šios kovos. Kame sunkumas šio individualaus kelio? Jei pasaulyje ir mirtis graži, tai tada tu kovoji pats su socialinėmis baimėmis, tai yra, pats įsitraukiate į socialinį konfliktą su savo viršininkais, tau reikia pirmiausia, pažodžiui, pagal A. P. Čechovą, „po lašą išspausti iš savęs vergą.  Tai laipsniškas procesas. Tai nevyksta iš karto. Tai atsitinka iš karto, bet labai ir labai retai. Todėl mums reikės dėti ilgalaikes pastangas kelyje atsikratant baimės, kelyje PAŽABOJANT BAIMĘ  SAU ir paverčiant baimę teigiama emocija, kovos emocija, pasiekimo emocija. Norint sėkmingai ir saugiai eiti šiuo keliu, mums reikalingos šios sąlygos. Pirma – sveikas protas; antra – artimųjų ir draugų parama; trečia – bent kelių paprastų būdų, kaip susidoroti su savo baimėmis ir siekis pažinime kas vyksta (žinoma, geriau žinoti pačią fiziką, kas vyksta).  Ir tai įmanoma tik tada, kai abejonių dėl informacijos tikrumo – nėra. Ir tik tada prasidės kylančių geopolitinių procesų supratimo procesas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju pasufleruos būdą, kaip įveikti baimę, kurią sukelia vienas ar kitas žmonių veiksmas, kurie įsitikinę, kad „jie ir yra valstybė“. Kai aš kalbu apie sveiką protą, tai reiškia – NE PASIKLIAUK emociniu impulsu. Emocijų impulsas gali priversti jus imtis veiksmų arba veiksmo, dėl kurio vėliau karčiai gailėsitės. Todėl pirmiausia apskaičiuokite, savo ketinimais pamatuokite savo jėgas, savo išteklius, net jei jūsų viduje viskas burbuliuoja. Atminkite, ne kartą buvo sakoma, kad apdairumas – tai pati svarbiausia narsumo dalis. Apdairumas ir atsargumas.

Taigi, įvertinkite savo stipriąsias puses ir nustatykite tikrus tikslus, kuriuos išsikėlėte sau. Antra – tai labai svarbu –labai pageidautina toj kovoje, kurią mes vedame (o kova prasideda viduje kiekvieno iš mūsų) turėti šeimos, artimųjų, draugų ir aplinkinių žmonių palaikymą ir supratimą. Jei draugai NE GALI jums padėti, dažnai atsitraukia ir sako: „… na tu eik pirmas, o mes paskui tave… pažiūrėsim, kaip tau seksis“, bet jūs galite pasikliauti artimaisiais – žmona, vaikais – tai nuostabu. Šia prasme man visada buvo lengva, daug lengviau, nes visada galiu pasikliauti šeima, žmona, artimaisiais ir draugais. Tačiau turėkite mintyse štai ką – net jei įvertinote savo išteklius, galimybes su savo tikslais, net jei turite palaikymą – žengti šį pirmąjį žingsnį nuo situacijos supratimo iki situacijos pakeitimo, t. y. žengti pirmą žingsnį link kažkokio protesto arba konflikto ar santykių aiškinimosi  YPAČ NEPAPRASTA. Čia jums gali padėti labai paprasta technika. Tai tokio loginio samprotavimo technika, sujungta su vizualizacija. Susimąstykite apie tai, kas jums gali grėsti jei eisite į konfliktą su viršininku, pasikalbėkite su kuo nors. Aš turiu galvoje – NE EIKITE į skandalingą konfliktą, o ramiai ir su savigarba pradėkite tvarkytis ir aiškintis, kieno pusėje yra įstatymas. Pagalvok – kas tau gresia? Vizualizuokite patį blogiausią dalyką, kuris gali nutikti. Aš vadinu tai – NEGATYVIA VIZUALIZACIJA. Įsivaizdavote? Tikrai nieko blogo nenutiko. Tačiau šis baimės jausmas mus paralyžiuoja. Rodosi visų baisiausia. O pasirodo – NIEKO BAISAUS  iš tikrųjų  neįvyks.

Net jei perėjote nuo situacijos suvokimo prie veiksmų, nepamirškite, kad niekas negarantuoja jums sėkmės, niekas negarantuoja jums pergalės, niekas negali jums pažadėti, kad apginsite savo ar kito žmogaus teisę. Nėra ir negali būti jokių garantijų. Maža to, jūs turite iš anksto aiškiai suprasti, kad galite pralaimėti su didele tikimybe ir tikrai vis tiek pralaimėsite. Bet kai pralaimi socialinėje konfrontacijoje, laimi asmeniškai. Labai svarbu tai suprasti. Kai mes kovojame su socialinėmis baimėmis, su baimėmis apskritai, mes darome tai ne dėl kito, o visų pirma DĖL PAČIŲ SAVĘSMes keičiame savo pačių prigimtį, kitaip tariant, mes atskleidžiame savo tikrąją žmogiškąją prigimtį!

8Ir mūsų valdžios, ir tie, kurie vadinami elitu, isteblišmentu, kovoja taip pat su baimėmis. Tai rodo šios dienos įvykiai. Jie patiria baimes DAR LABIAU STIPRESNES, nei mūsų su jumis, ir kovoja jie su šiomis baimėmis jau ir trivialiu būdu, vis dažniau griebiasi okultinių praktikų, visiškai nesuvokdami perspektyvų to. O bet koks jų pasiteisinimas, įmestas į srautą per jų pačių žiniasklaidą – apie tai, kad, reikia palaikyti tvarką – čia nei prie ko. Egzistuoja tik vienas įtikinamas paaiškinimas tam – valstybės ir pramonės lyderiai „atrado“ (ir ypač nuo devintojo dešimtmečio) baimės valdymo srityje – neišsenkančius valdžios, kontrolės ir pelno išteklius. Bet pradžia paimta daugiausia iš N. Machiavelli 4 „kūrybos“ panaudotos rėmuose programų realizacijos ebrų valdymo Sistemos, kaip vieno iš veiksnių kuriant specifinius Smegenų genotipus (suvereno subjektų valdymo įrankis). Diskusijose apie gailestingumą ir žiaurumą, apie tai, kas geriau – įkvėpti meilę ar baimę, pastarajai visada buvo teikiama pirmenybė. Taip pat buvo pateikiami šie argumentai.

.

Pirma, meilė ir baimė sunkiai egzistuoja kartu.

Antra, žmonės pikti, nedėkingi, veidmainiški ir apgaulingi.

Trečia, socialinio elgesio veiksnys ir požiūrio į poną yra bausmės baimė.

Ir, galiausiai, pavaldinių valdymas pasitelkiant baimę yra pono savarankiškumo ženklas, kuris moka valdyti pasikliaunant tik savo jėgomis, nes „valdovai mylimi savo nuožiūra, bet bijo valdovų nuožiūra, todėl protingam valdovui geriau tikėtis, kas priklauso nuo jo, o ne nuo kito. Jei iki pilietinės visuomenės atsiradimo religija, o kartu ir baimė, atliko taikos, vienybės ir darnos palaikymo funkciją, tai pilietinėje visuomenėje, sukurtoje valstybės rėmuose kaip valdymo sistemos specifinėms problemoms spręsti, atsiranda kitokia forma baimės, kuri būtina tvarkai palaikyti. Tai įteigta valdžios BAIMĖ BAUSMĖS, be kurio neįsivaizduojama visuotinė valdžia žmonių visuomenėje. Dėl šių neišvengiamų gyvenimo aplinkybių žmogus pradeda jausti baimę, sustiprėjantį  VEIKIANT NEMOKŠIŠKUMO. Priemonė nugalėti šią baimę, be tam tikrų reiškinių įpročio, gali būti TIK ŽINOS. Baimė mažėja, kai žmogus pažino stebimų reiškinių priežastis ir išmoksta išvengti jų padarinių.

.

Изображение выглядит как пещера, дерево, растение Автоматически созданное описание

Dar kartą grįšiu prie tos informacijos, kuri skambėjo jau NE KARTĄ. Kodėl viskas vyksta būtent taip? Mes negalime suprasti, kad būtent per tai „būtent taip“. Mūsų supratimu, įgyvendinami visiškai kitokie procesai, kurie neša savyje kūrybą ir transformaciją, nukreiptą mums į naudą, kad ir kaip toliau tam priešintumėmės. Reikalas tame, kad procesas pereinamojo periodo ir kiti vykdomieji programiniai procesai daug aukštesnio lygio sudėtingumo ir tvarkos tikrųjų žinių bazėje, kuris dabar įgauna pagreitį, – toli gražu NE  VIENAREIKŠMIŠKAS reiškinys, o veiksmai įkūnijantys naujai atskleidžiamo teks įgyvendinti kategorijoms žmonių, kurie NE IŠKART  įgys naują Smegenų funkcijų būseną.  Žmonių Smegenų perkėlimas į aukštesnes oktavas ir taip atveriant gilesnį supratimą apie tai, kas vyksta aplink mus – tai ne mokomasis persikvalifikavimas. Šis procesas reikalauja, nors ir ne didelio, bet tam tikro laiko, todėl reikia atsižvelgti į šį faktą ir į šią ankstesnės valdymo procedūros ypatybę, įskaitant viską, kas susiję su mums įteigta baime. Formuojant supratimą apie naują supratimą apie tai, kas vyksta, ir ieškant teisingų atsakymų į klausimus, kurie mumyse iškyla įgyjant kitokį pažinimą ir valdymą apskritai kaip patiems savęs, taip ir žmonėmis, suvokimas to esmės ir prasmės turėtų būti pakankamas, neabejotinas ir gilus tų, kurie bus „įjungti“ į vykdomąją lyderiaujančią komandą, kuriai bus leista valdyti.  Tai gali būti bet kuris iš mūsų, ir tai priklauso tik nuo paties Žmogaus ir jo noro nugalėti baimę ir pažinti viską, ką šiandien duota pažinti. Tada Žmogus taps daug sudėtingesnis ir reikšmingesnis savo esme, o dydis skaičių asmeninėje sąskaitoje, gauta kokiu nors ankstesniu tradiciniu būdu, – daugiau jokio vaidmens  nebevaidins. Procesas vyksta, jis yra neįtikėtinai trumpalaikis ir iš anksto nustatytas!

.

.

1 A. I. Jurjevas – „Psichologai tikrai žino, kiek pastangų ir pinigų kainuoja tėvams ir visuomenei kiekvieno žmogaus gimdymas, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas. Vaikas, žmogus, apskritai, yra talpiausias ir pelningiausias investicijų objektas. Nėra nieko brangesnio už žmogų. Taigi – daugiausiai laiko atimantis, aukščiausios kvalifikacijos reikalaujantis, brangiausias darbas yra žmogaus atgaminimas. Tai visų kitų darbo, mokslinių, karinių žygdarbių, kurie iš tikrųjų atliekami vardan vaikų gimimo – mūsų įpėdinių, mūsų gyvenimo prasmės, vainikas. Ir galiausiai paaiškėja, kad žmogiškasis kapitalas yra psichologijos, politikos ir visa kita, išskyrus pagrindinį dalyką … „

2 ANOMIJA (iš prancūzų kalbos anomie – įstatymo, organizuotumo nebuvimas) – sąvoka, nusakanti individualios ir socialinės sąmonės moralinę ir psichologinę būseną, kuriai būdingas vertybių sistemos irimas dėl visuomenės krizės, prieštaravimų skelbtus tikslus ir jų įgyvendinimo ne įmanomumą.

3 Masiniai reiškiniai – tai reiškiniai, apibūdinami psichologiniais terminais ir atsirandantys bei egzistuojantys didelėse socialinėse grupėse arba masėse žmonių. Masiniai psichikos reiškiniai apima: 1) panikos reiškinį; 2) minios fenomenas; 3) gandų skleidimas; 4) socialinių stereotipų buvimas visuomenėje; 5) masinės religinės psichozės; 6) mados fenomenas.

4 Niccolo Machiavelli (1469 m. gegužės 3 d. Florencija – 1527 m. birželio 22 d., ten pat) – italų mąstytojas, politikas, filosofas, rašytojas, karinių-teorinių veikalų autorius.

.

.

10.01.2021 г.

F. D. Škrūdnievas (Ф. Шкруднев)

Apie baimę…

Drąsa – tai pasipriešinimas baimei ir baimės kontrolė, o ne baimės nebuvimas.

Pagrindinis žodis šiuolaikiniame pasaulyje – tai žodis „baimė“. Pažiūrėkite, kokie valdomi mes tampame baimės akivaizdoje. Lyderiai visuose lygiuose – nesvarbu, ar tai miestas, ar visa šalis – naudoja baimę, kad kontroliuotų mus. Baimė mus ėda kartu su žarnomis. Ir mes vis labiau ir labiau prisitaikome prie gyvenimo nuolatinėje baimėje: terorizmo baimės, skurdo baimės ir nežinomybės baimės. Baimė – tai pagrindinė mūsų gyvenimo problema, mūsų visuomenės, viską praskverbianti, lipni, viską persmelkianti, viską apgaubianti baimė. O pagrindinė baimė Rusijoje – tai NE BAIMĖ fizinio skausmo, ne smurto baimė, ne baimė eiti pas odontologą, ne baimė daryti operaciją, nors visa tai be galo nemalonūs dalykai. Pagrindinė baimė – baimė prieš valstybę. Prasideda ši baimė dar darželyje, kur mažytės būtybės susiduria su mokytojais, iškreipiančiais jų sielą, moralę, valią. Paskui pagal paveldėjimą tai pereina į mokyklą, tada į darbą. Tai baimės prieš policijos pareigūną, dabar vadinamą policininkais, ir taip vadinamosiomis „kompetentingosiomis institucijomis“.

Изображение выглядит как вентилятор

Автоматически созданное описание

Pagrindinis šaltinis ŠIOS BAIMĖS – VALSTYBĖ, kuri griauna moralę, kuri prievartauja mūsų psichiką, daro mūsų gyvenimą vis sunkesnį ir vis labiau beperspektyvu. Ir negalima Rusijoje nieko pasiekti, nieko pakeisti, jei mes NE SUGEBĖSIME atsikratyti, bent iš dalies, šios viską persmelkiančios socialinės baimės, pagrindinės baimės – baimės prieš valstybęMes su šiomis baimėmis jau išmokome gyventi, mokomės jas apeiti, mokomės sugyventi su tais pačiais Temidės tarnais, su tais, kurie neva gina Tėvynę ir teisinę valstybę – melo – saugotojais, pavadinsiu juos taip. Tiesą sakant, sielos gelmėse visgi ši baimė sėdi.

Žmones gadina ne valdžia, o baimė. Tuos, kurie turi valdžią, gadina baimė ją prarasti, o tuos, kurie pasiduoda valdžiai, gadina baimė prieš valdžią.

Dabartinė situacija, ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje pasižymi grandiozinėmis transformacijomis, kurios vykdomos per naują realybę vykstančių pokyčių procesų visur ir visa kame, įskaitant žmones kaip tiesioginius pokyčių objektus. Nors ją numatė ir daug apie tai kalbėjo, bet ji staiga mūsų šalies ir žmonių ūkiui sudavė tokį triuškinantį smūgį, kuris prilygsta situacijai po Didžiojo Tėvynės karo.

.

.

Man svarbiausia nuostoliuose, kuriuos patiria Rusija, – tai MILŽINIŠKI PRARADIMAI  žmogiškojo kapitalo 1 . Daugeliui bus labai sunku grįžti į darbą dėl destruktyvių psichinių būsenų, tokių stiprių, kad jos gali destabilizuoti psichologinę ir politinę situaciją šalyje.  Paaiškinama tai tuo, kad dabartinė situacija formuoja baimių ir fobijų sistemą tarp Rusijos piliečių, laukiančių išeiti iš karantino į sunaikintą socialinę – ekonominę erdvę. Destruktyvias psichines būsenas sukelia nauja realybė, apie kurią buvo įspėta, bet mažai kas ja tikėjo. Naujoji realybė vis labiau pasireiškia prieš mūsų akis Programos pokyčių rėmuose ir žmonių Gyvybės Palaikymo sistemoje, ir suvokime visko, kas vyksta – tai:

1.Netikėtumas –  kai inovacijos pasirodo visai ne tokios, kokių tikėtasi pamatyti. (Visiškas darbo veiklos nutraukimas ir darbo vietų mažinimas. Visiška žmogaus elgesio kontrolė vietoj laukiamos laisvės).
2.Nepriimtinumas – kai inovacijos politikoje vertinamos kaip nenatūralios. (Paklusnumo reikalaujama neatsižvelgiant į įstatymus, logiką, etiką, žmogaus teises).
3.Staigumas – kai inovacijos atsiranda būtent tada, kai jų nesitikėta. (Civilinės administracijos pakeitimas karine administracija taikos metu).

Jau šiandien šios baimės prieš būsimą savivalę masėms žmonių daug pavojingesnės, nei pandemijos baimė, kuri įgijo CHARAKTERĮ FOBIJŲ  tarp ,,atsakingų asmenų“. Greitai ar ne greitai baigsis ši pandemija, tačiau galime drąsiai teigti, kad po jos jau prasidėjo antra, o paskui ir trečia pandemija ir tokiomis sąlygomis reikės gyventi 2022, 2023 ir t.t. – gaminti maistą, namų apyvokos daiktus, išsaugoti vaikų švietimo ir auklėjimo sistemą.

Grįžta baimės, kurios buvo matomos, pradedant nuo 9-ojo dešimtmečio. Ir su tuo TEKS DIRBTI, kad būtų išlaikytas stabilumas. Tik kam ir su kuo dirbti šiandienos sąlygomis praktiškai praradus orientaciją, kas vyksta, ir ypač tiems, kurie save laiko „procesų ir mūsų likimų vairuotojais“?

1. Bado baimė, kuri turi visas priežastis ir saugoma žmonių atmintyje nuo revoliucijų ir karų laikų. Taip vadinamoji masių žmonių elgesio priklausomybė nuo APRŪPINIMU MAISTU.
2.Išdavystės baimė kuri turi visas priežastis, dėl dingimo šalies elito sunkią valandą, kaip tai buvo 1917, 1991, 1993 m.
3.Represijų  baimė, apie kurią primena tiek šalies vadovų, tiek regionų vadovų įsakymų kovojant su viruso pandemija ypatumais ir neprotingus teisėsaugos pajėgų veiksmus vykdant šiuos įsakymus. Administracinis uolumas PAKEITĖ SAVIMI sisteminę profesinę visuomenės organizaciją pandemijos metu ir poreikį išlaikyti gamybą.
4.Baimė būti nenaudingam. Viruso pandemija sugriovė esamą darbo rinkos struktūrą, todėl daugumos pramonės šakų ir įmonių atkūrimas tapo neįmanomas – žmonės negalės gauti įprasto darbo ir neras kito. Tačiau svarbiausia, kad daugelis šalies ūkio sektorių išnyks dėl vadinamosios „trečiosios pramonės revoliucijos“, tačiau šiuolaikinis mokslas NE GALI jiems rasti darbo. Tuo tarpu žmogus turi darbo poreikį, kuris „pagrįstas natūraliu pagrindu, nes jį padiktuoja pati gamta: sveikam organizmui reikia normalios darbo dalies ir poilsio nutraukimo“ (K. Marksas). Pats baisiausias žmogus – neužimtas žmogus – tai sėdi pažievėja „valdančiojo elito“.
5.Vienatvės baimė. Po ilgos „saviizoliacijos“ labai lengvai nutrūksta NE TIK darbo rinka, bet ir socialiniai ryšiai tarp žmonių: izoliacijoje žmogus atsiduria be pragyvenimo šaltinio, pagalbos, tiesiog tikrų kontaktų su kitais žmonėmis, jis paliekamas pats sau. Vystosi anomijos būsena 2 , demoralizacijos, nyksta ryšiai su visuomene. Atsiranda pergyvenimas atsiskyrimo nuo žmonių, susidaro tuštumos gyvenime, kurios taps priežastimi atmetimo elgesio ir masin savižudyb. Jei nieko nedaryti.
6.Nusikalstamumo baimė. Kabodami metafizinėje tuštumoje (praradę savo reikšmes, tikslus, vertybes), daugelis valstybės piliečių IŠDUOS JĄ ir pereis į kriminalinių bendrijų gretas, kurios ima ant savęs rūpestį jų saugumo suteikimuiDaugybė žmonių,  apleistų valstybės NE GYVENS pagal jos normas, kurios vieniems suteikia pranašumų, o iš kitų atima bet kokią galimybęKova vyksta visais įmanomais būdais. Atgimsta: „Blatnyak“, pripažįstantis tik vagių įstatymus; „Banditizmas“ – teroristinė biurokratija, specifinė socialinio valdymo forma; „Vagys apsaugoti teisės“ – recidyvistai profesionalai, niekur nedirbantys ir gyvenantys pagal nusikalstamo pasaulio įstatymus: pinigus už gyvenimą gauna tik nusikalstamomis priemonėmis; ir kiti.
7.Mirties baimė  – Viena iš aktualių problemų – mirties baimės problema, kurios sprendimą lemia žmonių pasaulėžiūrinės nuostatos. Pagrindu netikrumui mirties baimės tarnauja IDĖJA NEMIRTINGUMO žmogiškosios sielos. Bet baimė, užtraukdama niūrias mintis, užgožia tikrąsias mintis apie gyvenimą po mirties. Kai kurie įrodymai nemirtingumo sielos šiandien didžiąja dalimi neišlaisvina žmogaus nuo sunkių minčių, taigi ir nuo mirties baimės. Šią liniją tęsia daugelis taip vadinamųjų politologų, kurie mirties baimės šaltiniais laiko NE TIK neišvengiamą baigtį žmogaus gyvenimo ir beribę nebūtį po mirties, bet ir socialinius veiksnius. Priejie priskiria ekonominę nesėkmę, atrodančią žmogui „prieš slenksčiu mirties“ ir atimančia ramybę. Tačiau ši „klaidingas išgąstisprieš nebūtį ne sukuria nieko apart ydų: godumo, žmogžudysčių, išdavystės, pavydo ir neapykantos. Vienintelis būdas atsikratyti nuo NETIKROS BAIMĖS MIRTIES yra pažinimas gamtos prigimties esmių ir fizikos jų vidinės sandaros. Čia turi būti „įjungtas“ protas, nes būtent protas veikia kaip lemiamas veiksnys išlaisvinant žmogų nuo mirties baimės.

Ką tam galima priešpastatyti? Pagrindinį šalies turtą: Žmogiškasis kapitalas – tai pakankamas skaičius žmonių, turinčių reikiamų savybių savisaugos ir dauginimosi nuolat kintančiomis ir sudėtingesnėmis gyvenimo sąlygomis, jis yra analogas ir reiškinys, simetriškam finansiniam kapitalui pagal dydį, svarbą, vertę šaliai. Tačiau mažai kas tai supranta arba, supranta, bet PANIKIŠKAI BIJO to.

Gyvybingumas – gebėjimas žmonių maksimaliai ilgai pratęsti savo asmeninį gyvenimą ir nepertraukiamai tęsti savo palikuonyse,   dėka APMĄSTYMŲ ir nepaisant futuršoko dėl nuolatinių gyvenimo pokyčių ir išbandymų. Nustatoma kaip demografinė problema, susijusi su žmonių gyvenimo būdo būkle.

Darbingumas – žmonių gebėjimas dirbti virš savo jėgų reikiamą laiką, sukuriant pasaulinio lygio naudojimo vertę SĄSKAITA išvystyto gyvybingumo ir intelekto. Atskleidžiama kaip ekonominė problema, apspręsta neryškumo gyvenimo pozicijos žmonių ir būtent šiandien.

Gebėjimas inovacijomsGEBĖJIMAS ŽMONIŲ kurti naujoviškus produktus visose gyvenimo srityse, įsisavinant juos savo gyvenimo vertybių sąskaita ir neprarandant nuolat besikeičiančiame pasaulyje tikėjimo savimi ir savo šalimi. Atrandama socialiniuose konfliktuose, sukeltų prieštaravimais tarp jų tradicinės pasaulėžiūros ir NAUJOS REALYBĖS, kurią jie priima, o kiti ne.

Gebėjimas mokytis –žmogaus gebėjimas ĮSIGYTI ŽINIAS, gebėjimus, įgūdžius ir atiduoti juos procese sprendimo visiškai naujų užduočių, kurios nuolat kyla visose gyvenimo srityse. Pasireiškia formavime naujo pasaulio paveikslo, leidžiančiam rasti naujų būdų, kaip pasiekti savo tikslus, bet toli gražu ne visiems, nes procesas šiandien yra tiesiogiai susijęs su kiekvieno žmogaus Smegenų genotipu.

Jeigu kalbėsime apie maisto saugumą, kuris tampa vis aktualesnis, bet kurį daugelis mato tik per prekybos centrų prizmę, tai jis bus užtikrintas tik tuomet, jei atsiras Žmogiškasis kapitalas, kuriam šiandien ekonomikoje turėtų būti teikiama pirmenybė. Bus žmonių ekonomika – bus žmogiškasis kapitalas – bus žmonių, galinčių pagaminti pakankamai maisto.

Tačiau kartu su pagrįstomis baimėmis egzistuoja baimės „tuščios ir nepagrįstos“. Jos būdingos žmonėms, „kurie yra labai jautrūs prietarams (o iš tikrųjų tai ne kas kita, kaip panikos baimė), ypač sunkiais, sunkiais, neramiais laikais“. Baimė („nerimo dėl ateities“) vaidina dvejopą vaidmenį. Viena vertus, ji STIMULIUOJA PAŽINTINĘ VEIKLA žmogaus, kurios dėka žmogus įgyja praktinių žinių, padedančių susitvarkyti savo gyvenimą. Kita vertus, „nematomų dalykų baimė“, kartu su nežinojimu (nesupratimu, kas vyksta), yra pagrindinis šaltinis iliuzinių idėjų ir religijos. Nežinojimas natūralių priežasčių tų ar kitų reiškinių sukelia fantazijas, ,,alpimą“ nematomoms vaizduotės kuriamoms jėgoms, kurios vaizduotės dėka tampa dievais. Dėl šių neišvengiamų gyvenimo aplinkybių žmogus pradeda jausti baimę, sustiprėjantį VEIKIANT NEŽINOJIMO.

Изображение выглядит как текст

Автоматически созданное описаниеPriemonė įveikti šią baimę, be įpročio į tuo ar kitus reiškinius aš manau – žinios. Baimė mažėja atitinkamai, kai žmogus SUPRANTA PRIEŽASTIS  stebimų reiškinių ir mokosi išvengimo priemonių jų poveikio. Jei iki pilietinės visuomenės atsiradimo religija, o kartu ir baimė atliko taikos, vienybės ir darnos palaikymo funkciją, tai pilietinėje visuomenėje atsiranda kita baimės forma, kuri būtina tvarkai palaikyti.  Tai įteigiama valdžios baimė bausme, be kurios neįsivaizduojama visuotinė valdžia žmonių visuomenėje. Visos gyvos būtybės (bitės, skruzdėlės), išskyrus žmogų, „gyvena tarpusavyje“ „be jokios prievartinės valdžios“. Ir tik sutarimas tarp žmonių yra kažkas tai dirbtinio. Šiuo mechanizmu (nežinant ir nesuvokiant kitos galimybės) šiandien ir naudojasi valdžia – valdžia, negalinti mąstyti iš savo baimės prarasti savo valdžią. Todėl jų baimė – tai vienas iš nedaugelio apribojimų, kuriuos visuomenė gali priešpastatyti valdžios savivalei.

Naujoji tikrovė (objektyviai) YPAČ STIPRIAI žaloja žmogiškąjį kapitalą, įginusi daugybę žmonių į destruktyvias psichines būsenas, baimės matyti ateitį būseną, atimdama iš jų būtiną: kūrybinio darbo, darbingumo, gebėjimo mokytis, pažinti ir inovacijoms. Išspręsti problemą  sugrąžinimo žmonių į efektyvią darbo veiklą gali tik specialiai apmokyti žmonės, kuriuos anksčiau Rusijoje ne apmokė   NE BUVO poreikio. Taip manė tie, kurie šiandien jau „manyti ir negali“ dėl mums žinomų priežasčių. Tam turi būti žmonių, galinčių (mokytų ir apmokytų) dirbti su vadinamaisiais masiniais reiškiniais 3. Masiniai reiškiniai – tai minia, mitingas, demonstracija, streikas, betvarkės dalyviai, traumuoti naujos realybės. Darbas su mase tokių žmonių – tai pati sunkiausia užduotis, kurios šiandien skubiai reikia. Tai, mano nuomone, – profesija. Retas šiandieninis vadinamasis „valstybės valdytojas“ ras jėgų, žinių, įgūdžių, KAD IŠEITI PAS PASIPIKTINUSIĄ MINIĄ.

Konkretų to pavyzdį mes pamatėme kaip tik šiuo metu Kazachstane. Rusijoje mažai ką mokė dirbti su mase susijaudinusių žmonių, nenaudojant jėgos, todėl kad ir čia baimė slypi pasąmonėje. Kas šiandien gali išmokyti transformuoti griaunančią energiją masinio reiškinio į KURIANČIĄJĄ ENERGIJA tokio sprendimo, kuris nuims problemas, jaudinančias žmones ir gautų aiškų rezultatą, išreikštą politinio proceso gelbėjimu nuo smurto, materialinių vertybių nuo sunaikinimo, viešąją tvarką nuo chaoso? Tai rizikingas darbas STIPRIEMS IR PROTINGIEMS žmonėms, prilygstantis su gebėjimu kare sugrąžinti į apkasus besitraukiančius, atkurti tvarką žmonių masių gretose, neleisti sekti paskui ekstremistus. Mūsų šalyje formuojantis vadinamajam šiandieniniam kapitalizmui, kuris vis dar negali visiškai pakeisti savo laiku pastatyto socializmo, stiprėjo skirtingų sluoksnių atstovų socialinės-ekonominės padėties nestabilumas, susvetimėjimas vienų nuo kitų, žmogaus izoliacija ir jo vienatvė. Tokiomis sąlygomis žmogus tarsi įgijo laisvę, kurios NE BUVO socialistinėje komunizmo statytojų visuomenėje, bet prarado pasitikėjimą rytdiena. Aplinkinis pasaulis tapo priešiškas, atsirado naujų jėgų, keliančių grėsmę vienišam žmogui – rinka ir kapitalas. Tokiomis sąlygomis laisvė atnešė žmogui netikrumą, bejėgiškumą, abejones, vienatvę ir nerimą. Todėl kilo priešingas noras – atsikratyti laisvės. Mechanizmai pabėgimo nuo laisvės, vienatvės ir nerimo yra autoritarizmas, destrukcijos troškimas ir konformizmas.

    Tokiu būdu, galima laikyti  nerimą ir paskesnę baimę NE TIEK pasekme konflikto tarp elementų asmenybės psichinės struktūros, kiek rezultatu asmenybės sąveikos ir socialinių sąlygų jos gyvybingumo. Už viso to stovi šiandieninė valstybė, sugriovusi socializmą ir nesukūrusi kapitalizmo. Tai yra pasekmė pasibaigusių procesų Senosios Valdymo Sistemos rėmuose ir prasidėjusių procesų Naujosios Sistemos valdymo rėmuose. Čia neapsiribosiu samprata apie pagrindinį visuomenės Sąmonės formavimo pagrindą, kaip savotišką scenarijų apie bendrus veiksmus, suvokiamus praeityje, dabartyje ir ateityje, ir suvokiamus šiandien kaip vaizdinį sampratų vykstančių įvykių, įskaitant netikrumo ir baimės atsiradimą sudėtingiausiuose kosmofiziniuose procesuose realaus ir jau įvykusio. Tai galima pamatyti mano knygose ir suprasti suvokti. Aš noriu pasiūlyti savo matymą baimės nugalėjimo ŠIANDIENOS VYKSTANČIAME, inicijuoto žmonių, kurie mano, kad valstybė – tai tik įrankis jų Gyvybei Palaikyti ir atsikratymo nuo baimės prarasti viso to (taip pat ir valdžios), kas buvo jų pasiekta rėmuose to, sukurto jų pačių mechanizmo.

Yra du keliai atsikratyti tokios baimės. Pirmasis kelias – kolektyvinio veikimo kelias. Antrasis kelias – daug labiau sunkesnis, bet aš sakyčiau, labiau kilnesnis – kelias individualus. Kolektyvinio veikimo kelią dabar puikiai mums visiems pademonstravo chabarovskiečiai ir apskritai – tolimųjų Rytų gyventojai. Vieningas emocinis polėkis, didžiulis skaičius žmonių išeina į savo gimtojo miesto gatves ir aikštes, ir visi praleidžia: netikri – saugotojai, merija, regiono valdžia ir net Kremliaus valdžia pradeda kasyti pakaušį – o kas gi vyksta? Dar ne baisu, bet jau nemalonu. Jų žmonių – daug, vieningas emocinis polėkis, bet kad pasiektų sėkmės ir nepasitenkinti vien emociniu impulsu, kuris anksčiau ar vėliau baigsis, visada reikia turėti veiksmų strategiją, reikia sukurti kelią, kuris atves prie tų tikslų, kuriuos žmonės nori pasiekti. Ir svarbiausia, tikslas – tai pradžia NAUJOS VALSTYBĖS statybos, kuri bus valstybe, NE IŠNAUDOJANTI mūsų visuomenę ir mūsų tautą, o valstybe tautai, vardan tautos ir per mūsų tautą, mūsų nacijos.

Изображение выглядит как текст

Автоматически созданное описаниеIndividualios kovos kelias sunkus ir kilnus, ir mums visiems anksčiau ar vėliau tenka stoti ar susimąstyti kad stoti į keliu šios kovos. Kame sunkumas šio individualaus kelio? Jei pasaulyje ir mirtis graži, tai tada tu kovoji pats su socialinėmis baimėmis, tai yra, pats įsitraukiate į socialinį konfliktą su savo viršininkais, tau reikia pirmiausia, pažodžiui, pagal A. P. Čechovą, „po lašą išspausti iš savęs vergą.  Tai laipsniškas procesas. Tai nevyksta iš karto. Tai atsitinka iš karto, bet labai ir labai retai. Todėl mums reikės dėti ilgalaikes pastangas kelyje atsikratant baimės, kelyje PAŽABOJANT BAIMĘ  SAU ir paverčiant baimę teigiama emocija, kovos emocija, pasiekimo emocija. Norint sėkmingai ir saugiai eiti šiuo keliu, mums reikalingos šios sąlygos. Pirma – sveikas protas; antra – artimųjų ir draugų parama; trečia – bent kelių paprastų būdų, kaip susidoroti su savo baimėmis ir siekis pažinime kas vyksta (žinoma, geriau žinoti pačią fiziką, kas vyksta).  Ir tai įmanoma tik tada, kai abejonių dėl informacijos tikrumo – nėra. Ir tik tada prasidės kylančių geopolitinių procesų supratimo procesas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju pasufleruos būdą, kaip įveikti baimę, kurią sukelia vienas ar kitas žmonių veiksmas, kurie įsitikinę, kad „jie ir yra valstybė“. Kai aš kalbu apie sveiką protą, tai reiškia – NE PASIKLIAUK emociniu impulsu. Emocijų impulsas gali priversti jus imtis veiksmų arba veiksmo, dėl kurio vėliau karčiai gailėsitės. Todėl pirmiausia apskaičiuokite, savo ketinimais pamatuokite savo jėgas, savo išteklius, net jei jūsų viduje viskas burbuliuoja. Atminkite, ne kartą buvo sakoma, kad apdairumas – tai pati svarbiausia narsumo dalis. Apdairumas ir atsargumas.

Taigi, įvertinkite savo stipriąsias puses ir nustatykite tikrus tikslus, kuriuos išsikėlėte sau. Antra – tai labai svarbu –labai pageidautina toj kovoje, kurią mes vedame (o kova prasideda viduje kiekvieno iš mūsų) turėti šeimos, artimųjų, draugų ir aplinkinių žmonių palaikymą ir supratimą. Jei draugai NE GALI jums padėti, dažnai atsitraukia ir sako: „… na tu eik pirmas, o mes paskui tave… pažiūrėsim, kaip tau seksis“, bet jūs galite pasikliauti artimaisiais – žmona, vaikais – tai nuostabu. Šia prasme man visada buvo lengva, daug lengviau, nes visada galiu pasikliauti šeima, žmona, artimaisiais ir draugais. Tačiau turėkite mintyse štai ką – net jei įvertinote savo išteklius, galimybes su savo tikslais, net jei turite palaikymą – žengti šį pirmąjį žingsnį nuo situacijos supratimo iki situacijos pakeitimo, t. y. žengti pirmą žingsnį link kažkokio protesto arba konflikto ar santykių aiškinimosi – YPAČ NEPAPRASTA. Čia jums gali padėti labai paprasta technika. Tai tokio loginio samprotavimo technika, sujungta su vizualizacija. Susimąstykite apie tai, kas jums gali grėsti jei eisite į konfliktą su viršininku, pasikalbėkite su kuo nors. Aš turiu galvoje – NE EIKITE į skandalingą konfliktą, o ramiai ir su savigarba pradėkite tvarkytis ir aiškintis, kieno pusėje yra įstatymas. Pagalvok – kas tau gresia? Vizualizuokite patį blogiausią dalyką, kuris gali nutikti. Aš vadinu tai – NEGATYVIA VIZUALIZACIJA. Įsivaizdavote? Tikrai nieko blogo nenutiko. Tačiau šis baimės jausmas mus paralyžiuoja. Rodosi visų baisiausia. O pasirodo – NIEKO BAISAUS  iš tikrųjų  neįvyks.

Net jei perėjote nuo situacijos suvokimo prie veiksmų, nepamirškite, kad niekas negarantuoja jums sėkmės, niekas negarantuoja jums pergalės, niekas negali jums pažadėti, kad apginsite savo ar kito žmogaus teisę. Nėra ir negali būti jokių garantijų. Maža to, jūs turite iš anksto aiškiai suprasti, kad galite pralaimėti su didele tikimybe ir tikrai vis tiek pralaimėsite. Bet kai pralaimi socialinėje konfrontacijoje, laimi asmeniškai. Labai svarbu tai suprasti. Kai mes kovojame su socialinėmis baimėmis, su baimėmis apskritai, mes darome tai ne dėl kito, o visų pirma DĖL PAČIŲ SAVĘSMes keičiame savo pačių prigimtį, kitaip tariant, mes atskleidžiame savo tikrąją žmogiškąją prigimtį!

Ir mūsų valdžios, ir tie, kurie vadinami elitu, isteblišmentu, kovoja taip pat su baimėmis. Tai rodo šios dienos įvykiai. Jie patiria baimes DAR LABIAU STIPRESNES, nei mūsų su jumis, ir kovoja jie su šiomis baimėmis jau ir trivialiu būdu, vis dažniau griebiasi okultinių praktikų, visiškai nesuvokdami perspektyvų to. O bet koks jų pasiteisinimas, įmestas į srautą per jų pačių žiniasklaidą – apie tai, kad, reikia palaikyti tvarką – čia nei prie ko. Egzistuoja tik vienas įtikinamas paaiškinimas tam – valstybės ir pramonės lyderiai „atrado“ (ir ypač nuo devintojo dešimtmečio) baimės valdymo srityje – neišsenkančius valdžios, kontrolės ir pelno išteklius. Bet pradžia paimta daugiausia iš N. Machiavelli 4 „kūrybos“ panaudotos rėmuose programų realizacijos ebrų valdymo Sistemos, kaip vieno iš veiksnių kuriant specifinius Smegenų genotipus (suvereno subjektų valdymo įrankis). Diskusijose apie gailestingumą ir žiaurumą, apie tai, kas geriau – įkvėpti meilę ar baimę, pastarajai visada buvo teikiama pirmenybė. Taip pat buvo pateikiami šie argumentai.

.

Pirma, meilė ir baimė sunkiai egzistuoja kartu.

Antra, žmonės pikti, nedėkingi, veidmainiški ir apgaulingi.

Trečia, socialinio elgesio veiksnys ir požiūrio į poną yra bausmės baimė.

Ir, galiausiai, pavaldinių valdymas pasitelkiant baimę yra pono savarankiškumo ženklas, kuris moka valdyti pasikliaunant tik savo jėgomis, nes „valdovai mylimi savo nuožiūra, bet bijo valdovų nuožiūra, todėl protingam valdovui geriau tikėtis, kas priklauso nuo jo, o ne nuo kito. Jei iki pilietinės visuomenės atsiradimo religija, o kartu ir baimė, atliko taikos, vienybės ir darnos palaikymo funkciją, tai pilietinėje visuomenėje, sukurtoje valstybės rėmuose kaip valdymo sistemos specifinėms problemoms spręsti, atsiranda kitokia forma baimės, kuri būtina tvarkai palaikyti. Tai įteigta valdžios BAIMĖ BAUSMĖS, be kurio neįsivaizduojama visuotinė valdžia žmonių visuomenėje. Dėl šių neišvengiamų gyvenimo aplinkybių žmogus pradeda jausti baimę, sustiprėjantį  VEIKIANT NEMOKŠIŠKUMO. Priemonė nugalėti šią baimę, be tam tikrų reiškinių įpročio, gali būti TIK ŽINOS. Baimė mažėja, kai žmogus pažino stebimų reiškinių priežastis ir išmoksta išvengti jų padarinių.

.

Изображение выглядит как пещера, дерево, растение

Автоматически созданное описание

Dar kartą grįšiu prie tos informacijos, kuri skambėjo jau NE KARTĄ. Kodėl viskas vyksta būtent taip? Mes negalime suprasti, kad būtent per tai „būtent taip“. Mūsų supratimu, įgyvendinami visiškai kitokie procesai, kurie neša savyje kūrybą ir transformaciją, nukreiptą mums į naudą, kad ir kaip toliau tam priešintumėmės. Reikalas tame, kad procesas pereinamojo periodo ir kiti vykdomieji programiniai procesai daug aukštesnio lygio sudėtingumo ir tvarkos tikrųjų žinių bazėje, kuris dabar įgauna pagreitį, – toli gražu NE  VIENAREIKŠMIŠKAS reiškinys, o veiksmai įkūnijantys naujai atskleidžiamo teks įgyvendinti kategorijoms žmonių, kurie NE IŠKART  įgys naują Smegenų funkcijų būseną.  Žmonių Smegenų perkėlimas į aukštesnes oktavas ir taip atveriant gilesnį supratimą apie tai, kas vyksta aplink mus – tai ne mokomasis persikvalifikavimas. Šis procesas reikalauja, nors ir ne didelio, bet tam tikro laiko, todėl reikia atsižvelgti į šį faktą ir į šią ankstesnės valdymo procedūros ypatybę, įskaitant viską, kas susiję su mums įteigta baime. Formuojant supratimą apie naują supratimą apie tai, kas vyksta, ir ieškant teisingų atsakymų į klausimus, kurie mumyse iškyla įgyjant kitokį pažinimą ir valdymą apskritai kaip patiems savęs, taip ir žmonėmis, suvokimas to esmės ir prasmės turėtų būti pakankamas, neabejotinas ir gilus tų, kurie bus „įjungti“ į vykdomąją lyderiaujančią komandą, kuriai bus leista valdyti.  Tai gali būti bet kuris iš mūsų, ir tai priklauso tik nuo paties Žmogaus ir jo noro nugalėti baimę ir pažinti viską, ką šiandien duota pažinti. Tada Žmogus taps daug sudėtingesnis ir reikšmingesnis savo esme, o dydis skaičių asmeninėje sąskaitoje, gauta kokiu nors ankstesniu tradiciniu būdu, – daugiau jokio vaidmens  nebevaidins. Procesas vyksta, jis yra neįtikėtinai trumpalaikis ir iš anksto nustatytas!

.

.

1 A. I. Jurjevas – „Psichologai tikrai žino, kiek pastangų ir pinigų kainuoja tėvams ir visuomenei kiekvieno žmogaus gimdymas, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas. Vaikas, žmogus, apskritai, yra talpiausias ir pelningiausias investicijų objektas. Nėra nieko brangesnio už žmogų. Taigi – daugiausiai laiko atimantis, aukščiausios kvalifikacijos reikalaujantis, brangiausias darbas yra žmogaus atgaminimas. Tai visų kitų darbo, mokslinių, karinių žygdarbių, kurie iš tikrųjų atliekami vardan vaikų gimimo – mūsų įpėdinių, mūsų gyvenimo prasmės, vainikas. Ir galiausiai paaiškėja, kad žmogiškasis kapitalas yra psichologijos, politikos ir visa kita, išskyrus pagrindinį dalyką … „

2 ANOMIJA (iš prancūzų kalbos anomie – įstatymo, organizuotumo nebuvimas) – sąvoka, nusakanti individualios ir socialinės sąmonės moralinę ir psichologinę būseną, kuriai būdingas vertybių sistemos irimas dėl visuomenės krizės, prieštaravimų skelbtus tikslus ir jų įgyvendinimo ne įmanomumą.

3 Masiniai reiškiniai – tai reiškiniai, apibūdinami psichologiniais terminais ir atsirandantys bei egzistuojantys didelėse socialinėse grupėse arba masėse žmonių. Masiniai psichikos reiškiniai apima: 1) panikos reiškinį; 2) minios fenomenas; 3) gandų skleidimas; 4) socialinių stereotipų buvimas visuomenėje; 5) masinės religinės psichozės; 6) mados fenomenas.

4 Niccolo Machiavelli (1469 m. gegužės 3 d. Florencija – 1527 m. birželio 22 d., ten pat) – italų mąstytojas, politikas, filosofas, rašytojas, karinių-teorinių veikalų autorius.

.

.

10.01.2021 г.

F. D. Škrūdnievas (Ф. Шкруднев)