Gelbėjimas Gelbėtojų.

(2 serija 369)

Kur, kam ir kodėl …

Vienintelė valdžia, kuriai galite
paklusti – tai proto valdžia

Ryšiai tarp valdžios struktūrų ir socialinių gyventojų sluoksnių laikosi ant labai plonų siūlų. Panašu, kad šis visuomenės audinys irsta mums prieš akis. Priešakyje to, kas vyksta, yra smurtas ir žmonių siekių ignoravimas. Valdžia nenori konsultuotis su žmonėmis, greičiausiai manydama, kad ir taip bus gerai. Prezidentas skiria pinigus gydytojams už darbą sveikatai pavojingomis sąlygomis, o vietose, jie daro viską, kad jiems jų neduotų. Kaip šie vergai gali gauti daugiau nei mes! Ir taip visur: visų lygių vadovai jau įpratę be sąžinės graužaties žeminti pavaldinius morališkai ir finansiškai, pripažindami šią situaciją visiškai normalia ir natūralia. O darbo įstatymai prie to tik prisideda. Tarp jaunų žmonių nepasitikėjimas dabartine valdžia ir pasirengimas protesto veiksmams yra labai aukštas, nesvarbu, kad ir kas ką besakytų. Visos valdžios institucijų pastangos stabilizuoti ekonomiką ir valdymą virsta į dulkes. Apskritai prarandama kontrolė šalimi. Daugumą klausimų, kuriuos sprendė prezidentas, kurio pasirodymas televijos ekranuose pastaruoju metu taip pat kelia daug klausimų, gali būti išspręsti vietos pareigūnų, tačiau jie NET NE MANO apie tai.


Paveikslėlis: 1. Mes palaikome ryšį su žmonėmis

Jie jau seniai įpratę manyti, kad žmonės yra skolingi jiems, taigi ir valstybei, todėl dažnai elgiasi su jais kaip feodalai su baudžiauninkais. Ir tai jau nieko nestebina. Žmonės priprato!

Televizijos ekranuose nuolat vyksta „smegenų plovimas“, kuris verčia vieni kitiems su siaubu siųsti valdžios institucijų nepaaiškinamas žinias apie 5G, apie nepastebimą čipavimą prisidengiant privaloma vakcinacija, apie šešėlinę vyriausybę , apie adrenochromą1, apie iškrypėlius Holivude. Tai gąsdina skraidančiomis lėkštėmis, tai dabar – visišku užtemimu, tai Šventykla buvo pastatyta kariuomenės sutelkimui, tai „stačiatikių kapitalizmą“ pasakojama kaip statyti. Ir visa tai – fone eilinės, persiūtos chirurgų žvaigždės ir spalvos jos drabužių, tuo tarpu, kai pasaulis griūva!

Ar tikrai gyvenime nėra pakankamai realių problemų? Pavyzdžiui, tai, kad pusė verslininkų ir mažų ribotos atsakomybės bendrovių jau yra ant žlugimo ribos arba bankrutavo, tačiau valdžios institucijoms tai nerūpi. Taip pat ir tai, kad šimtai tūkstančių paprastų žmonių negalės grąžinti paskolų ir ipotekų! Ar tai smulkmenos? Niekas neįsivaizduoja, kokius planus valdžia kuria ateičiai, jie juos kuria mums akimirksniu ir keičia kiekvieną dieną. Veiksmingas ekonomikos atkūrimo būdas dar nėra išrastas, jie greičiausiai naudos senus patikrintus nepopuliarius metodus – rublio devalvavimą ar denominavimą ir panašiai, apie tai jau po truputį skelbia daugelio informacinių tinklų komentatoriai iš visų pusių, artimų valdžios struktūroms. Taigi kas vyksta? Kaip tai suprasti ir perprasti ir tada, bent jau sau, susikurti tam tikrą gyvenimo prognozę. Kokios yra tikrosios paslėptos žlugimo priežastys, vykstančios prieš mūsų akis ir suprantant žlugimą kaip visumą, taip pat ir Rusijoje, prasmė? Neturint atsakymo į šį svarbiausią mūsų laikų klausimą, NĮMANOMA APTIKTI KELIO, išeities iš nutikusio, ir kaip pompastiškai tai beskambėtų – perėjimą į naujos Civilizacijos  naują raidos etapą. Šiuolaikinės aplinkos socialinių mokslų  atstovai, taikydami tradicinį metodologinį požiūrį, kad ir koks tobulas ir įvairus jis būtų pagal jų teiginius, negali išreikšti konkrečių sprendimų, kurie nevestų į utopijas ar bendras sumaištis.

Šiuo atžvilgiu, pasitelkiant informaciją iš „Žmonijos formavimosi pamatų“ (toliau – ŽFP), naudojant smegenų genotipų vystymosi energetinės-informacinės dialektikos metodiką, kurią atrado Rusijos mokslininkai N. Morozovas, A. Hatybovas, N. Levašovas, V. Vydiapinas ir kiti, ne mažiau reikšmingai, bet šiandien ne viešieji žmonės dėl savo sprendžiamų užduočių, atėjo laikas nušviesti tikrąją šiuolaikinės Civilizacijos būklės prasmę, nustatyti 20-ojo amžiaus pabaigos Rusijos istorinės realybės katastrofos esmę, parodyti ir išaiškinti esamą politinės sistemos Konstrukciją su visais jos elementais, paslėptais nuo žmonių, kaip katastrofišką neoliberalios reformos pasekmę. O pasireiškimas tikrosios šios struktūros, kaip ĮRANKIO ANTITAUTINIO VALDYMO, leis nustatyti paslėptas silpnybes ir visus jos trūkumus, taip pat suformuoti teorinį pagrindą paprastiems žmonėms suprasti ir suorientuoti į tai, kas vyksta, ir sukurti objektyvias strategijas, kaip išeiti iš beveik akivaizdžios katastrofos būsenos. Šių išvardyntų probleminių gyvenimo klausimų aprėptis per prizmę ATKURTOS TIESOS pateiks visą žmogaus egzistavimo sferų tikrosios raidos būsenos tamsą, kuri smarkiai skiriasi nuo „ryškių“ melų apie juos, kuriuos dabar deklaruoja „valdančiosios valdžios sfera“, ir leis daryti kitas išvadas iš teisingo požiūrio į vyraujančią realybę neišvengiamai žlungančių visų žmogaus egzistencijos pagrindų, išreikšti pagrindines naujos ideologinės platformos pozicijas, REALIAI ĮVERTINTI esamas vidines ir išorines priežastines aplinkybes, nustatyti ir pasirinkti tikslingus kelius ir galbūt priverstinius skubius veiksmus – kaip paskutinį ir ryžtingą žingsnį gelbstint ir žmones ir nepriklausomą Rusijos plėtrą ateityje.

Paveikslėlis: 2. Sąmonė lemia būtį

Tūkstantmečius pažangūs pasaulio mąstytojų protai buvo nuolat nukreipti savo tyrimais, jų rezultatais ar paprotavimais, siekiant išspręsti pagrindinį filosofinį klausimą – kam žmonės skirti Žemėje, kokia yra jų gyvenimo prasmė, kokie yra civilizacijų vystymosi tikslai … Tai dar ir iki šioliai yra toli gražu ne paprastų mokslinių tyrimų sritis, nes nuo jų priklauso DAUGUMA STRATEGINIŲ GAIRIŲ apskritai ir lokaliai ateičiai ir daug daugiau. Todėl ir rūpi jie pirmaujantiems mąstytojams tiek Rusijoje (deja, labai nedaug), tiek visame pasaulyje. Tačiau praktiniai rezultatai kol kas labiau prisotina klausimų spektrą, o ne guodžia atsakymais į juos, ir tik priduoda REIKŠMINGĄ NEISITIKINIMĄ ATEITIES egzistavimu ne tik paties žmogaus, bet ir visos gyvybės Žemėje, kuo pastaruoju metu vis daugiau žmonių įsitikino. XXI amžiaus pradžia nebuvo to išimtis, bet, priešingai, sustiprino problemiškumą visų su egzistencija susijusių problemų. Visoms struktūrinėms organizuoto šiuolaikinio žmonių gyvenimo formoms ir metodams įtakos turi nuolat augantis krizių ir socialinių kataklizmų mastas. Žmonėse iš esmės prarandama racionalumo prasmė.

Parazitinė beprotybė, siekiant pasipelnyti smurtu prieš savo pačių rūšį ir aplinką, tapo VYRŠENYBE DAUGELIO GYVENIME. Nereikia vargti renkant visus vadinamųjų „mokslinių darbų“ teiginius, įkūnytus per publikacijas, moksliniu ir kitokiu pristatymo būdu šiuo toli gražu ne tik filosofiniu klausimu. Mes taip pat nesusiviliosime bandymais atlikti ekspertinę analizę, kad nustatytume tokių mokymų ar išvadų tiesos lygį ar atitikimą, nes jie visi BUVO SAVAIP TEISŪS ir atitiko žinių gilumą to istorinio laikotarpio, kai jie buvo pateikti suvokimo tema mokslinio ir pasaulietinio sprendimo apie juos aplinkoje. Akivaizdu, kad taip turėjo būti dabartinėmis sąlygomis ir vykdant programos kūrimo procesus, kuriuos iš išorės kontroliuoja senoji Sistema2, tačiau nuo tam tikro laiko ŠITO VALDYMO DAUGIAU NE EGZISTUOJA, jis panaikintas naujai atsikuriančios gimtosios Sistemos. Tai reiškia tik vieną – visų senų senosios Valdymo Sistemos senų programinių valdymo procesų pašalinimas yra jos sukurtos Civilizacijos žlugimas, tai, ką mes iš tikrųjų stebime šiandien ir kas yra visa ko, kas vyksta su mumis ir žemėje, priežastis. Štai apie tai ir turime pasakoti visiems kaip rezultatą paslėptos tiesos apie praeitį, kuris paaiškina visų mūsų šiandienos problemų giluminę esmę, pilna jos prasme ir supratimu. Esu visiškai tuo įsitikinęs, kad tik tai ir sugebės ir turės išsklaidyti miglą suvokiant, suprantant pasaulį ir atitinkamą pasaulėžiūrą turėtą žmonių, tiek dabartinių, tiek būsimų kartų.

Atsižvelgiant į tai, kad žmonės slėpė jų materialų naudojimą praeityje visuose programiniuose vystymosi procesuose ir atitinkamoje civilizacijoje, pagrįstoje smurtu, būtina suprasti, kad tikroji galutinė informacinė išvada šiais filosofiniais probleminiais klausimais yra tokia:

– Programiškai iš anksto nustatyta žmonių egzistavimo prasmė, nepriklausanti nuo savanoriško ir nepriklausomo suvokimo, jų valios ir noro, buvo primetama ir ribojama iš išorės įsigyjant materialines gėrybes ir paslaugas, kaip išankstinė sąlyga SAVIAPSIRŪPINIMU SAVO BIOLOGINIO IŠGYVENIMO, kaip tikslas sąlyginai sąmoningos egzistencijos prasmės, besikeičiančio etapais programos energobiogenesio ir vystymosi genotipų smegenų;

– Prasmė ir tikslingumas laipsniško civilizacijos vystymosi, – yra prekių ir paslaugų gamybos, būdų ir metodų tobulinimas, siekiant padidinti kiekį ir pagerinti jų kokybę sąskaita NUOLATINĖS PLĖTROS TECHNOLOGIJŲ, atitinkančių Sistemos suteiktų įgytų žinių lygį.

Štai kaip senoji intervencinė Sistema elgėsi su savo globotiniais žiauriai ir dalykiškai, atsižvelgdama į jų RIBOTĄ – TIKSLINĮ programinį daiktinį panaudojimą. Dabartinei kartai ir jų pasekėjams šią tiesą reikėtų suvokti ir priimti, kad ir kokia ji būtų nemaloni ir sunki! Bazinis visos žmonių raidos valdymo principų ir tikslų pagrindas buvo būtent toks jų egzistavimo būties principas ir pakopinis kryptinis vystymosi civilizacijos su jų programiniu – ribotumu ir TIK MATERIALIUOJU panaudojimu. Kitos strateginės ir tikslinės orientacijos senoji Sistema žmonių raidos srityje neturėjo!

Paveikslėlis: 3. Pertvarka Smegenų
(dailininkė Irina Barsukova, Baltarusija)

Visas sisteminis žmogaus vystymosi valdymas pagal smegenų genotipų ir energobiogenezės tobulinimo programą darė PILNĄ INFORMACINĮ TABU, tam kad suprastų tiesą šiais pagrindiniais probleminiais filosofiniais klausimais. Nepriklausomai nuo proto lygio „natūralumo“ kurį žmonės galėjo turėti bet kuriame civilizacijos vystymosi etape, jų smegenys visada buvo senosios Sistemos informacinio smurto objektas. Jį, turintį tik savo vystymosi programos viduje įdėtas funkcijas ir suskirstymą į kelis genotipus, ribojamas tikslinio pažinimo lygio, kuris kiekvienoje profilinėje klasėje buvo teikiamas nevienodai pagal savo galimybes ir gylį, t. y. VALDANČIOJO ARBA KONTROLIUOJAMOJO. Be to, visų žmonių supratimas apie supančią objektyvią tikrovę ir paskesnis praktinis sąmonės įsikūnijimas organizuojant savo būtį labai skyrėsi ne tik priklausant tam tikram smegenų genotipui, bet ir to paties pavadinimo genotipų grupėje, nes taip pat priklausė ir vienai iš dvylikos kelėnų (genčių) kiekviename genotipe. Reikėtų atsižvelgti net į tai, kad kiekvienos teritorijos, kurią suformavo Sistema, funkcinė paskirtis taip pat VAIDINO TAM TIKRĄ VAIDMENĮ, susijusią su žmonių supratimu apie mus supančią programuojamą tikrovę, taip pat identifikuotą žmonių, tiek pagal smegenų genotipą, tiek priklausant konkrečiam jo kelėnui (genčiai). Ši įvairovė ne tik stebina, bet ir PAIŠKINA TRŪKUMĄ VIENYBĖS PAŽINIME ir žmonių raidoje, reikšmingą gyvenimo formų organizavimo skirtumą, valdymo socialinių struktūrų įvairovę, jų atsiradimo ir išsidėstymo priežastis, „tautinių“ raidos ypatumų buvimą ir daug daugiau. Tai visiškai niekaip nesuvokta ir į tai neatsižvelgta visų ankstesnių ir šiuolaikinių mokslų, besiremiant savo išdėstytomis doktrinomis civilizacijos raidos teorijoje.

Būdamas tokioje skirtingoje būsenoje, kalbant apie lygmenį ir įvairiavaidmeninį kryptingai tematišką taikymo paskirtį, jos (smegenys) atitiko ir išsireikalavo visa harmonija bendrojo išsivystymo lygio Proto pačios intervencinės Sistemos apskritai. Tai buvo jos programinės kartos produktas, susijęs su plačiu programos – orientavimo -reikšmingumo ir taikymo variantų aspektu. Nieko nereikalingo ir netinkamo vykdančių daiktų programoje nebuvo kuriama. Šitą „produktą“ senosios Sistemos neturėjo žinoti niekas. Kodėl jis egzistuoja Žemėje, kokiais tikslais ir kur orientuotas jo vystymasis – visa tai žmonėms nebuvo pasiekiama niekada. Priežastys akivaizdžios, nors ir liūdnos, – smegenys buvo VISIŠKAI PRIEVARTA PAVERGTOS senosios Valdymo Sistemos.

Nežiūrint į nustatymą daug tobulesnių smegenų funkcijų atsižvelgiant į jų vystymosi stadijas, nuolat ir reikšmingai didinamas pažinimo žinių lygis apie supantį pasaulį, atitinkantis pasaulio supratimą ir bendrąją pasaulėžiūrą, – vis tiek buvo užtikrintas visiškas izoliavimas nuo bandymo bet kokio suvokimo ir SAVARNKIŠKO MATYMO kitų kontroliuojamų procesų, prisidedančių ir priskiriamų prie žmonių civilizacijos vystymosi. Visiškai nematomai ir nesąmoningai jiems, iš senosios Sistemos pusės vyko nuolatinė laipsniška korekciją visos aplinkos, floros, faunos harmonijos būsenų, o taip pat formavimąsi ir savalaikis materialusis išryškėjimas natūralių žaliavinių, reikalingų vystymuisi išteklių, net jų numatomas atradimas nebuvo paliktas be priežiūros. Visa tai žmonės suvokė kaip natūralų gamtos vystymąsi, kaip jos įsisavinimą „užkariavimo“ prasme, kaip galutinius rezultatus savęs tobulinimo.

Dar daugiau, Sistemai valdant iš išorės, buvo vykdomi reguliuojami leidimai ir apribojimai nuo savalaikiško išteklių panaudojimo ir taip pat daugelis kitų procesų. Buvo diktuojamas ir lydimas bendras tempas ir taktas chronoproceso, pagal išsivystymo lygius. Buvo paveiktas kontrolės pats suvokimas ir technologijų taikymas gaminant minimaliai reikalingų prekių ir paslaugų kiekius ir kokybę. Programiškai deklaravosi ir formavosi visas pokyčių procesas SUVOKIAMO VERTINGO POŽIŪRIO į viską ir visame kame ir daug daugiau, lemiančių bendruosius organizuoto žmonių gyvenimo pokyčių aspektus. Net paskirstymas visų pagamintų gėrybių nebuvo apeita dėmesiu iš Sistemos pusės, nes socialinių struktūrų kūrimas, visos valdžios sferos sutvarkymas ir efektyvumas, bendras ir privatus sudėliojimas įvairių valdymo organizavimo variantų galimybių kompleksinio žmonių egzistavimo klausimais ir pan, – visa tai kartu, buvo valdomas programos procesas. Vertėtų šiandien susimąstyti ne vien tik filosofams ir pabandyti paaiškinti iš labiau pagrįstų pozicijų, kaip visa tai galėjo būti harmoningai valdoma vien tik žmonių, remiantis ribotų žinių apie supančią „objektyvią“ tikrovę lygiu, kaip tai dabar ir toliau tvirtina mokslas? Bet tai jau nebe taip svarbu!

Visas šis kompleksinis procesas lydinčios kontrolės dabar likviduotas, liko AUTOMOTORINIAI INERTINIAI SLOPSTANTYS įgūdžiai savidegradacinės nekontroliuojamos iš išorės būties, kaip buvusio vientiso komplekso ankščiau kontroliuojamų būsenų, nematomų žmonėms. Tai yra gana pavojinga būklė kažkokiam trumpam laikui, ypač Pereinamajame laikotarpyje, jei tam nepriduoti kitokią lydinčią kontrolę. Jei nėra kontrolės bendrų būties procesų apskritai, o taip pat jei nėra palaikoma visos aplinkos energetinė harmonija, pačio problemiškiausio klausimo egzistavimas ar buvo „protingas gyvenimas Žemėje“ neįmanomas kaip toks, nes neorganizuota būtis sugeba likviduoti save per 3-4 žmonių kartas! Suveiks visos anksčiau įgytos jų destruktyvios ydos, kaip „pirokapsulės“ savęs susinaikinimui. Pirmoje eilėje, svarbų vaidmenį šiame griovime, suvaidins bendras smegenų degradavimas. Ir šito daleisti negalima, nors šiandienos realijose ši degradacija jau matoma „plika akimi“ pas taip vadinamą „valdantįjį elitą“. Ir į klausimą – „tai, kas gi vyksta su mūsų valdančiais, jie ką -visi iš proto išėjo“, yra tik vienas atsakymas: be informacinės palydos iš buvusių Valdymo Kompleksų pusės dauguma anksčiau nustatytų funkcijų individams 42, 44 ir 46 smegenų genotipams negali turėti aktyvios vykdomosios būsenos.

Jų supratimas supančios „objektyvios“ tikrovės be informacinio palaikymo taps ir tampa neadekvatus. Žmonės praras ne tik įgytą žinių lygį, bet ir praktinę patirtį egzistavimo sąlygomis suvokiant aplinkos erdvėje, kaip realybės jiems, nes tai tiesiogiai priklauso nuo tos pačios informacinės palydos. Pakanka pakeisti klausos, regėjimo dažnius arba pakoreguoti gravitacinius dažnius, aplinka įgis visiškai kitokius erdvės -laiko ir kitus parametrus, ir Smegenys su savo buvusiomis funkcijomis ir galimybėmis NE GALĖS PRIIMTI IR SUVOKTI jos kaip realybę. Šis supratimas ypač svarbus „SvetL“ Programų Vartotojams, kurių smegenys, sąveikaudamos su Programomis, adekvačiai ir sklandžiai įgyja savo būseną šiuo laikotarpiu. Tai iššaukia ir galvos skausmus, ir kitus sutrikimus, kuriais pastaruoju metu skundžiasi (nedaugelis) vartotojų. Visa tai – laikini reiškiniai, kurie dar įveikiami smegenims. Ir čia skeptikų prieštaravimai dėl dabartinės akademinio lygio informacijos pastovumo išsaugojimo ir jos praktinio pritaikymo pakankamumo tęsti būtį, visiškai nepagrįsti.

Paveikslėlis: 4. Neįprasti pasaulio žmonės

Kadangi pasikeitimai pačios aplinkos ir gyvenimo sąlygų, šiuo metu pastatė prieš faktą reikalingumo ĮSIGYJANT PAŽINIMĄ visiškai kitokio lygio, reikalaujančio smegenų integracijos aukštesnėse oktavose. Tai raktinis momentas supratime.

Šiomis sąlygomis išsaugotos ankstesnės mokslinės, akademinės ir visos kitos žinios įgijo ir toliau įgis atavizmo reikšmę. Dar daugiau, ankstesnis informacinis srautas gyvybę palaikančių gyvų ląstelių, kalbant apie tankį ir valdymo kompleksiškumą, tampa vis mažesnis ir mažesnis. Ko pasėkoje, išsivystymo lygis energo – biogenezės žmogaus kūno ima degraduoti su didėjančiu intensyvumu. Tai jau atvedė į medžiagų apykaitos ir kitų anksčiau kontroliuojamų kūno procesų nykimo. O tuo atveju jo kompleksiniai mutaciniai nukrypimai neišvengiami! Vištų, kiaulių ir kiti pastarųjų metų gripai, „staigus“ vadinamojo koronaviruso atsiradimas vienu metu ir praktiškai visame pasaulyje, kitos, naujos masinės ligos, neįsivaizduojamų nežmoniškos išvaizdos egzempliorių gimimas ir kt. – tai tik pradinė, nereikšminga smulkmena išryškinanti papasakotą … Ar sugebės „verslininkai baltais chalatais“ ką nors tam prieš pastatyti, išlaikydami savo profesinio „meistriškumo“ poziciją su ankstesne priesaika Hipokratui, tačiau su noru pralobti? Atsakymas akivaizdus – pakelti savo „melagingų paslaugų“ kainas, juolab kad tokio mokslo plėtrai vadovauja buhalteris, tai yra paprastas buhalteris! Tai tik viena iš daugelio faktorių jau įvykusios avarijos krypčių. Vadinamoji pandemija parodė, kad operatyviai dirbti ir greitai išspręsti klausimus sugeba tik kariuomenė ir Ekstremalių situacijų ministerija, valstybinė medicina ir kitos operatyvinės valstybinės struktūros. Privačios struktūros operatyviai spręsti valstybinio pobūdžio klausimų, neatsigręždamos į PELNĄ IR NUOSTOLIUS, NE GALI. Ką privatūs gydytojai veikė JAV, Europos Sąjungoje na ir Rusijoje taip pat? Jie tiesiog uždarė savo ligonines iki pandemijos pabaigos, ir su koronavirusu kovojo likučiai valstybinės medicinos ir operatyvinių tarnybų. Tai taip pat yra natūralus procesas suvokiant, kas vyksta.
Daugelis žmonių jau suprato daug ką. Bet ne visi ir ne viską – ateityje dar daug įdomių klausimų, užduodančių kas vyksta, ir atsakymų į juos. Tikrų ir savų – suprasdami visus jų aspektus, pasisukančius į kiekvieną, žvelgiančio į akis tiesa jų suvokimo . Bendrais jų tikslais – kelyje į atsakymus formavimo Pamatų išdėstytus, kurių puslapius mes ir pradėjome vartyti.

1 Adrenochromas – nemirtingumo eliksyras: neva tai medžiaga, kurią gamina vaiko organizmas (!) tik išgąsčio, baisaus skausmo ir panašaus streso metu. Jis gaunamas paslaptingos salos laboratorijose, kurią aplanko VIP – svečiai iš Holivudo.
2 Žr. Žmonijos formavimosi pagrindai – 1 knyga.

Autorius. Fiodoras Dmitrijevičius Škrūdnievas

versta iš tinklapio (rusų kalba) https://shkrudnev.com/index.php/home/seriya-369/item/2303-spasenie-spasitelej-2-seriya-369-kuda-zachem-i-pochemu