Gelbėjimas Gelbėtojų

(1 serija 369)

Arba vis gi… ieškot kelių

Rytojus priklauso nuo to, kaip Mes pasielgsime Šiandien.

         Mūsų sąmonė yra taip sutvarkyta, kad neigia neišsprendžiamas užduotis.

        O ar sąmonė sprendžia, ką spręsti? Mūsų Smegenys yra sutvarkytos taip, kad vengia neišsprendžiamų užduočių – „nedaaugo“. Oktava arba išsivystymo lygiu – kam kaip patogiau skaityti, svarbus neigiamas rezultatas.

       Tačiau, jei užduotis yra, turi būti sprendimas.Matematikai rado juos gelbstinčią formulę – „esant nustatytoms sąlygoms, problema neturi sprendimo“. Bet jei nėra sprendimo, tada būtų gerai bent jau pamatyti pačią problemą, apeiti ją iš užpakalio, iš priekio, iš šonų, iš viršaus, iš apačios. Jinai štai tokia. Išspręsti neįmanoma . Ar vis gi įmanoma? Tokių dalykų daugybė – pirmapradė nuodėmė, išgelbėjimas, atpirkimas, kodėl Dievas, jeigu Jis egzistuoja, kodėl sukūrė blogį, o jei Jo nėra, kame gyvenimo prasmė … O ypač šiomis dienomis – kas gi vyksta? Kodėl vyksta būtent taip ir kuo visa tai baigsis? Visi ieško ir randa tinkamus atsakymus nuplėštame kalendoriuje, katekizme1 arba Vikipedijoje arba, kaip dabar madinga, „klausia Google “. Bet kažkodėl tai jokia logika nepateikia atsakymo. Ir krikščionybė taip pat neduoda. Ir judaizmas to neduoda. Ir budizmas. „Tai gal susitaikyti  … “ – galvoja daugelis – per daug jau neišsprendžiamų klausimų. Yra dalykų, su kuriais reikia išmokti gyventi ir juos išgyvendinti, o ne spręsti … Ar vis gi …  

Tam, kad kažkas pajudėtų iš vietos, reikia ne susitaikyti ir ne gylį kritimo skaičiuoti, o ieškoti veiksmingų išeities būdų iš esamos situacijos. Tai turėtų tapti prioritetu. Norint ieškoti išeities iš esamos situacijos ir ją rasti, visų pirma, reikia informacijos ir sugebėjimo tinkamai ją įvertinti.Ji turėtų būti prieinama ir suprantama. Ji turi būti apsaugota, o geriausia informacijos apsauga – TAI JOS PLATINIMAS. Būtent tuo aš ir remiuosi ir noriu perduoti žmonėms visą turimą informaciją, kurią turiu ir kurią pasisėmiau iš tų šaltinių, kuriais pasitikiu, ir savo paties pastebėjimų bei vertinimų, tam kad paaiškinčiau įvykius, kurie, ypač paskutinius kelis mėnesius, įsiveržė į mūsų gyvenimą kaip uraganas, „nušluodamas“ visas mūsų sampratas apie tai, ką mums įdėjo nuo pat gimimo. Emocijos užvaldė Protą žmonių, iššaukusios pasimetimą ir savotišką beviltiškumą daugelio mąstyme. Tie, kurie tiki, kad dėl savo „turtingos“ patirties ir politikoje ir numatant situacijas ir jas paaiškinant sako ir rašo vieną, tie, kurie jiems priešinasi ir turi vadinamąją savo „nuomonę“, pagrįstą savo gyvenimo patirtimi ir „patirtimi politikoje“ – jie sako ir rašo kitą, visiškai priešingą. Ir kur čia paprastam „elektoratui“ dėtis? O mes juk dar ir „elitą“ turime – tai tie,kurie save taip pavadino (apsivadino) ir didžiuojasi savo „Aukštesniaja klase“, užsirakinę atsakymų ieškojimo rėmuose į kas pirmesnis reiškinius „višta – kiaušinis“, „materija – sąmonė“, ,,pinigai ryte – kėdės vakare“ir kodėl negalima atvirkščiai. Kartais, savo pamąstymuose pakyldami iki bandymų suvokti, iš kur ateina tinkamu istoriniu momentu, kur ir kodėl pasitraukia pasionarijai ir ištisos visuomenės. Iš pažiūros teisingos jų atsakymų apraiškos dar labiau panardina žmones į painiavą ir nesupratimą visko kas vyksta, arba verčia patikėti viskuo, ką skelbia šis „elitas“. Įkaitusių aistrų, pakaitinamų iš visų pusių pastaraisiais mėnesiais kilusio intensyvumo „staiga atsiradusio” koronaviruso pandemijos COVID-19 ir vadinamųjų „Konstitucijos pataisų“ priėmimo fone, ,,nunulinimo visko ir visur” atvedė prie to, kad nei ekonomika nei politika nei diplomatija, nei žmonės – NEŽINO, ko tikėtis iš naujos politinės realybės ir viskas dėl to, kad ji yra „ne ant paviršiaus“ – tai giluminė psichologinė – politinė problema. Giluminė, todėl kad neįprastumas, staigumas, netikėtumas, nepriimtinumas vyksta „gelmėse politinės psichologijos“ tautų: ten šiandien paslėptos visos paslaptys to,kas vyks artimiausiais metais.

Tačiau informacijos pagalba ir teisingo supratimo šios informacijos, paaiškinant ją paprastiems žmonėms, galima daug numatyti, kad būtų išvengta klaidų, kurias šiandien daro dauguma, ieškodami išeities iš šios situacijos. Žmogui, kuris yra teisingas pasaulėžiūros požiūriu, dabar svarbiausia suvokti tikrąjį savo likimą Žemėje, giliai suprasti  SAVO ASMENINES FUNKCIJAS ir savo privalomą bei maksimaliai galimą naudingumą iš savo egzistavimo fakto kitiems, sau lygiems. Tai yra, tai klausimas apie gyvenimo prasmę žmogaus naujomis sąlygomis būsenų ir procesų, įskaitant ir teisingai sąmoningą orientaciją į savo vystymąsi, suderintą su visais Žemėje vykstančiais pokyčiais pilnumoje.

Paveikslėlis: 1. „Pragaro vartai“ 1890 (fragmentas). Didžiausias O. Rodeno darbas

Visi normalūs žmonės nori suprasti, kur, kam ir kodėl jiems siūloma eiti būtent šia linkme. Ne klausytis nuolatinio gudraus skandavimo „didvyriškų“ nuopelnų per teatrališką melą istorinių apgavikų ir melagingų patriotų, bet giliai suvokti tikrąsias priežastis ir pasekmes nuo visko, kas buvo padaryta Rusijai XX amžiaus pabaigoje ir iki šių dienų. Tik tai leis žmonėms atvesti savo sielos būseną į ramų atvirumą ir išlaisvins nuo istorinio purvo, suteikiant galimybę pasirinkti asmeniškai. Dabartinė teorinę ir ideologinę tamsą Rusijos, atsiradusią dėl AKINANČIO BLIZGESIO MELO iš kruopštumo „ padėjėjų iš vakarų“, turėtų būti APŠVIESTA TIK TIESOS! Tiesa remiasi informacija tikroviška, užtikrinta informacija, kurią žmonės supras remdamiesi savo žiniomis ir supratimu. Tačiau aš puikiai suvokiu, kad kalbėtis su žmogumi, kuris mąsto įprastomis kategorijomis, neįprastomis dėl milžiniško masto temomis, yra tolygus pokalbiui su vaiku. Dauguma žmonių, tegu net ir protingų, tokį pokalbį nepriims rimtai. Jei kas nors ypač gerai supranta branduolinę fiziką arba mintinai prisimena uodo pėdos struktūrą, tai rodo intelekto ar žinių buvimą, bet NE MASTĄ MINČIŲ. Vien protas, jei nėra mąstymo masto, nieko nesprendžia. Negalima padaryti to, mastą ko nesuvokiate. Todėl, kad nepatikėsi realybe darbų. O nepatikėjus, tai laikysi nesąmone ir tuščia fantazija. Ir dar viena, mano nuomone, svarbi pastaba, kad eiti į priekį savo supratimu – žmonės visada elgiasi remdamiesi tikrovės žiniomis, o pagal savo mąstymo mastą. Didelio masto žmonių šia prasme yra tik vienetai. Pagrindinė masė – paprasti žmonės. Jie, kaip vaikai, labai pergyvena, jei svetimas dėdė atima iš jų žaisliuką. Bet jie net nepakels antakių, jei šis dėdė iš buto išneš visus papuošalus. Nes brangenybės yra už jų suvokimo rėmų apie pasaulį. Pagrindinis daugumos žmonių lobis – žaislai. Tas pats yra ir nustatant asmenybės mastą. Jei apiplėšiamas žmogaus butas, jam tai bus didelė nelaimė. Bet jei jo šalis bus apiplėšta, jis net nekreips dėmesio. Nes ši problema yra NE AKIRATYJE jo matymo.  Kokiu mastu jūs jaučiate, galvojate ir veikiate? Mastu savęs? Šeimos? Giminės? Šalies? Žmonijos? Atsakymas į šį klausimą ir yra atitikimas jūsų masto. Jei visi jūsų siekiai susiję su pirkimu naujų „žaislų“, tam ir ieškote pinigų, iš tikrųjų jūs – vaikas smėlio dėžėje. Visi vaikai stengiasi „gaminti pyragus“. Vieni juos pagamino, kiti svajoja juos pagaminti, tačiau abiem atvejais siekiai nėra didesni už pyragus. Su amžiumi vaikų smėlio dėžė virsta suaugusių. Pyragų ir lopetėlių vaidmenį dabar atlieka dvarai ir „Rolls-Royces“. Keičiasi kokybė ir kaina ,,pyragų”, tačiau esmė išlieka ta pati – smėlio dėžė. Todėl vaikiško mąstymo žmogus linkęs RŪPINTI TIK SAVIMI. Ir net jei jis turi mokslinį laipsnį, šimto milijonų turtą ir penkiasdešimt metų, jis galvoja tik apie save, iš tikrųjų jis yra vaikas. Jei jis galvoja ir apie savo šeimą, jis yra labiau suaugęs. Jei tai taip pat apie artimuosius, tai beveik labai didelis. Bet vis tiek jo „suaugimas“ nepasiekia reikiamo masto. Mūsų Tėvynei (pabrėžiu – Tėvynė, toli gražu ne šalis) reikalingi žmonės, kurie mąsto ir yra pasirengę VEIKTI ATITINKAMAI ŽINIOMS Tie, kurie geba Rusijos labui darbams, nesusietiems su asmenine nauda. Kaip dainoje: „Pirmiausia pagalvok apie Tėvynę, o paskui apie save“. Aš tikiu ir žinau, kad vis dar yra žmonių, kurie Rusiją traktuoja kaip savo gimtą šeimą, kurie mąsto pasauliniu mastu. Tie, kurių netrikdo toks mastas. Nes kuo daugiau mūsų, tuo mažiau jų. Tai yra raktas į sėkmę. Daugumos žmonių mąstymas niekada neperžengia „pasodinti medį, pasistatyti namą, užauginti vaiką“. Visa tai tikrai puiku, bet kažkas turi pagalvoti apie miškų sodinimą, miestų statybą ir žmonių švietimą. Jei niekas to nedaro, jei visi viską daro savo nuožiūra, medžių, namų ir žmonių likimas pamažu patenka į plėšrūnų rankas. Jie, kaip ir plėšikai, patekę į namus, kuriuose nėra suaugusiųjų, ramiai apiplėšia, įsitikinę savo nebaudžiamumu. Nes jie žino, kad vaikai nieko nesupras, o suaugusiųjų nėra . Klausimas: kaip vaikai gali apsisaugoti nuo protingų ir talentingų plėšrūnų, atėjusių apiplėšti jų namų? Atsakymas: tik augant ir per pažinimą.

                                                     Paveikslėlis: 2. Pasaulio pažinimas

         Pažinimas, pagrįstas informacija, kurios autentiškumas nekelia abejonių. Ir tik tada prasidės supratimo procesas kylančių geopolitinių procesų, moralinių iškrypimų, valiutos kurso svyravimų, kainų politikos, išteklių iššvaistymo ir kitų problemų. Šiandien, deja, daugumos mąstymo mastas atmeta tokią galimybę. Apie tai, žinoma, galima daug rašyti – susikurti įvairias prielaidas ir teorijas – galvoti apie tai, kas bus po kurio laiko – bet visa tai NE DAUGIAU KAIP oro drebinimas, skirtas savo pačių ramybei ir nieko daugiau. Galima ieškoti informacijos, bandyti ją suvokti, pasikliaujant autorių, mokslo ir istorinių „autoritetų“ reikšmingumu – tačiau visa tai bus tarsi „žaidimas į vienus vartus“, kol nesuprasime pačios pagrindinės to, kas vyksta, priežasties ir nesuvoksime savęs procesuose, vykstančiuose prieš mūsų akis. Bet vis tiek – turi būti kažkas, nuo ko būtų galima atsistumti, galbūt net PRIIMTI SU TIKĖJIMU, tačiau atsistojus į šį kelią eikite į priekį, lyginant viską, apie ką sužinojai su tuo, kas mums buvo duota visą gyvenimą, kaip, ,,tiesa paskutinės instancijos “. Tai labai sunku, tai galima palyginti su Herakliu, kuris įsipareigojo išvalyti Augeano arklides, tačiau tai to verta. Tas supratimas, kuris ateis suvokus pažinimą, neabejotinai, pakeis ir jūsų, ir gyvenimą žmonių , kurie patikės jumis ir eis jūsų keliu. Jau praėjo beveik dešimt metų nuo to momento, kai BUVO ATVERTA INFORMACIJA, pateikiant atsakymus į beveik visus klausimus, kurių žmonės ieško ir neranda. Informacija, kuri „susprogdino“ Smegenis ieškančiųjų, žmonių, ieškančių pažinimo. Tačiau, deja, ši informacija dar nepalietė daugumos protų dėl tam tikrų priežasčių, kurios priešinosi ir vis dar priešinasi jos sklaidai ir, svarbiausia – jos supratimui. Tai, kas įvyko paskutiniu metu mūsų šalyje, visiškai atitinka tai, kas buvo pasakyta prieš dešimt metų, ir leidžia mums numatyti tai, kas mūsų laukia priekyje, ir tai į ką dabar žmonės ieško atsakymų, galutinai įsipainioję ir paskendę būtent šiam tikslui sukurtuose informacinių melų srautuose, apie ką ir bus papasakota.

                                                    Paveikslėlis: 3. Aktuali informacija

          Šis darbas vadinamas – „ŽMONIJOS FORMAVIMOSI PAGRINDAI“ (ŽFP 1–4). Nesunku ją rasti, jei norite ją perskaityti ir padaryti išvadas būtent sau. Aš ne kartą nukreipiau į jį ir pritaikiau jį rašydamas savo knygas ir daugybę straipsnių. 

Tačiau esu įsitikinęs, kad šiandien turiu grįžti prie šiosaktualiausios informacijos ir iš naujo ją pristatyti žmonėms su savo komentarais ir paaiškinimais, kurie leis įsitikinti šios informacijos teisingumu ir aktualumu, ir kad ir kaip pompastiškai taiskambėtų – sugebėjimą suprasti, kas vyksta šiandien – dalyviais kurio mes esame su jumis – norime to ar ne. Ir kada aš pamačiusi man atsiųstą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas įvykis – kuris netelpa į jokius sveiko proto rėmus – popiežius Pranciškus bučiuoja Pietų Sudano lyderių kojas, aš supratau, kad darau viską gerai. Tai bus straipsniai (informacijos blokai) apie aktualiausius šiandienos iššūkius ir incidentus, tačiau tiems, kurie tuo domisi, pirmiausia rekomenduoju pažvelgti į pirminį šaltinį.       Šia įžanga pradedu savo naują  darbą, apie kurį papasakojau, baigdamas rašyti penktąją knygą iš serijos N. Levašovo „Šviesioji vanta“ A. Hatybovo „Pirties reikaluose“ ir Darbingasis kastuvas . Tai bus 369 straipsniai, pastabos, esė ir kitos informacijos pateikimo formos (sutrumpinta forma – 369 serija), šios informacijos paaiškinimai ir, galbūt, naudojimo rekomendacijos. Išvadas, kaip visada, palieku skaitytojams ir ypač tiems, kas ras jame atsakymus į klausimus, jam kilusius.

Paveikslėlis: 4. “… Aš prašau tavęs visa širdimi…”

Autorius: Fiodoras Dmitrijevičius Škrūdnievas

versta iš tinklapio (rusų kalba) https://shkrudnev.com/index.php/home/seriya-369/item/2302-spasenie-spasitelej-1-seriya-369-ili-vsjo-zhe-iskat-puti