Matomas ir nematomas genocidas

Taip jau susiklostė, kad šiuolaikiniu supratimu žodis GENOCIDAS įsivaizduojamas kaip fizinis žmonių pašalinimas dėl vienų ar kitų priežasčių, kurios gali būti rasiniai, nacionaliniai arba religiniai skirtumai. Ir pasaulinėse masinės informacijos priemonėse tai taip “nušlifuota”, kad genocido situaciją visi supranta kaip blogų žmonių atėjimą ir jų veiksmus perpjaunant gerkles visiems: vaikams, moterims, senukams! Žinoma, be jokių abejonių, tokie veiksmai yra genocidas, bet… problema tame, kad tai ne vienintelis žmonių ir ištisų tautų naikinimo būdas! Šiuolaikinės viso Pasaulio masinės informavimo priemonės plyšauja rėkdamos, lenktyniauja, kas kurį perrėks, ir dar taip, kad nevalingai kyla klausimas; kam taip šiais laikais rėkti apie buvusius realius ir išgalvotus genocidus?

Šaukia apie seniai ir neseniai praėjusius, bet… niekas ir niekada nešaukė ir nešaukia apie RUTAUTOS GENOCIDĄ! Ir tai tuo labiau keista, jeigu įvertinti būtent rusų tautos praeitį! Pakanka vien prisiminti, kad “savanoriškojo” krikštijimosi” laikais Kijevo Rusioje priimant graikų religiją 6496 metais nuo Taikos Sudarymo Žvaigždžių Šventovėje (988 metais nuo K.g.), kuris buvo organizuotas pseudo kunigaikščio Vladimiro Kruvinojo, buvo išnaikinti beveik visi suaugę gyventojai, o tai virš SEPTYNIASDEŠIMT PROCENTŲ Kijevo Rusios gyventojų! Po tokių Dievui malonių veiksmų, Kijevo Rusios žemės ištuštėjo!

O jeigu paklausti: “kokiam Dievui tokie veiksmai naudingi?”, tai pasirodys, kad aiškiai ne tam, kuris buvo slavų pusėje! O jeigu tą įvykį susieti su kitu — kai kunigaikštis Svetoslavas 6472 metais nuo Taikos Sudarymo Žvaigždžių Šventovėje (964 metais nuo K.g.) sutriuškino PARAZITINĘ VALSTYBĘ — judėjų sukurtą CHAZARŲ KAGANATĄ — pasidaro visiškai aišku, kas stovėjo už to rusų tautos genocido ir kokiam Dievui tai buvo naudinga! O tai naudinga tik vienam judėjų Dievui — Jahvei (Jehovai)! Ir juk būtent tam dievui meldėsi “graikų” religijos pasekėjai, kuri nepastebimai virto krikščioniška religija.

Krikščionizuojant Kijevo Rusią vietinių gyventojų slavų genocidas buvo toks, kad šalis virto pusiau dykuma. Jeigu iki krikšto Kijevo Rusios teritorijoje buvo virš 300 miestų (daugiau, negu visoje likusioje Europoje), tai po Dievo Jahvės (Jehovos) “palaiminimo”, liko tik dešimtadalis miestų! O 270 Kijevo Rusios miestų pavirto mirusiais miestais! Štai tokį “palaiminimą” Kijevo Rusios liaudis gavo iš Dievo Jahvės! O tikrovėje, krikštijimas buvo tik genocido priedanga, kuris buvo KERŠTASJUDĖJŲ sukurtos PARAZITINĖS VALSTYBĖS – Chazarų Kaganato sutriuškinimą.

Kerštas už tai, kad buvo sužlugdyti planai užimti Midgard-Žemę jau tada! Parazitinė valstybė jau tada išraizgė savo čiuptuvus-faktorijas po visą to laikmečio Pasaulį nuo Kinijos rytuose iki Anglijos vakaruose, nuo Skandinavijos šalių šiaurėje iki Egipto pietuose! Ir visur čiuptuvai-faktorijos tapdavo valstybinių perversmų centrais, kai būdavo nuverčiamos teisėtos vyriausybės, o jų vietoje pastatomos marionetės, kurie buvo naudingi parazitinės sistemos politiniams tikslams. Ir būtent po valdančiosios Merovingų dinastijos nuvertimo VII-VIII amžiuose, Europoje prasidėjo aktyvus vergų religijos primetimas, kuri iki dvyliktojo amžiaus buvo vadinama graikų religija! Ir visur, kur tik ta vergų religija buvo primetama, šalys nugrimzdavo į obskurantizmą ir Tamsą, kurių apogėjumi Vakarų Europos katalikiškose šalyse tapo inkvizicija. Taip vadinamų “Tamsiųjų” Amžių klestėjimą ir išsilavinimą pakeitė Vidurinių Amžių nemokšiškumas ir menkumas, kai ne tik Vakarų Europos paprasti žmonės, bet ir didikai buvo beveik ištisai NERAŠTINGI!

Svarogo Nakties pradžiai Vakarų Europa jau buvo beveik visiškai nugrimzdusi į Tamsą, ir tą Tamsą Vakarų Europos šalims “organizavo” Dievas Jahve (Jehova), ir apie tai tiesiai sakoma Toroje:

.

……………………………………………………………….

2. Nes štai, TAMSA UŽKLOS ŽEMĘ ir MIGLATAUTAS, O VIRŠ TAVĘS NUŠVIS DIEVO ŠVIESA, ir jo šlovė virš tavęs pasirodys.[1]

……………………………………………………………….

.

Ir iš tikrųjų, visa Vakarų Europa nugrimzdo į Tamsą, kurią Dievas Jahve žadėjo gojams! Ir štai, kunigaikščio Svetoslavo vadovaujama nepaklusni Kijevo Rusia sunaikina Dievo Jahvės (Jehovos) išrinktų tarnų-vergų sukurtą PARAZITINĘ VALSTYBĘ — CHAZARŲ KAGANATĄ — ir, tuo pačiu, suardo PIRMĄ “DIEVIŠKĄ PLANĄ PAVERGTI MIDGARD-ŽEMĘ! Ir netrukus seka Dievo Jahvės (Jehovos) kerštas — po analogiškos revoliucijos Persijoje, eilinė “oranžinė” revoliucija Vakarų Europoje, vėliau apgaulės ir PIKTDARYSČIŲ keliu į Kijevo sostą atsisėda lže-kunigaikštis Vladimiras Kruvinasis ir prasideda PIRMASIS po planetinės katastrofos RUSŲ TAUTOS GENOCIDAS! Visiškai atitinkantis Torą:

.

………………………………………………………………

12. Nes TA TAUTA ir TA KARALYSTĖ, KURI NETARNAUS TAU, ŽUS, IR TOS TAUTOS BUS IŠNAIKINTOS.[2]

…………………………………………………………….

.

Taip kad, sunaikinimas virš 70% Kijevo Rusios gyventojų (9 milijonų iš 12) labiau atitinka GENOCIDĄ ir visiškai atitinka Dievo Jahvės (Jehovos) reikalavimus, o “krikštijimas” į graikų religiją pasitarnavo tik DINGSTIMI! Norint įsitikinti, kad tai būtent taip, o ne kitaip, pakanka palyginti analogiškus procesus kitose Europos šalyse, kur tautų “prijungimas” prie “šventojo” tikėjimo buvo įvykęs anksčiau! Nėra jokių dokumentų ir faktų, kad “krikštijant kitas Europos šalis buvo naikinami gyventojai, kaip tai buvo padaryta Kijevo Rusios žemėse. Žinoma, “meilės”, teisingumo”, ir “susitaikymo” religijos primetimas neapsėjo be kraujo visose šalyse, bet tokio masto skerdynių, kaip Kijevo Rusioje, nebuvo jokioje kitoje šalyje![3]

Tam, kad paslėpti to nusikaltimo prieš žmoniją pėdsakus, vėliau buvo sugalvotas NEEGZISTUOJANTIS MONGOLŲ-TOTORIŲ JUNGAS, kuris lyg tai prasidėjo nuo chano Batijaus ordų Kijevo Rusios nukariavimo. Bet štai, kas įdomu: daugelis rusų kunigaikštysčių nuo to antpuolio nenukentėjo, o jų kunigaikščiai buvo iš Rytų atkeliavusio “nežinomo” priešo šalininkais. Šiuolaikinėje isTORijoje tuos kunigaikščius priskyrė prie išdavikų, ir su tokia etikete jie buvo pateikti palikuonims. Klausimas tik tame, kur tiesa? O tiesa tame, kad niekada jokių mongolų-totorių NEEGZISTAVO ir NEEGZISTUOJA! Žodis “MOGOLAS” yra graikiškos kilmės ir reiškia “Didysis”, tai yra, nieko bendro NETURI su kokios nors tautos arba genties pavadinimu! Mongolijos valstybė atsirado tik XX amžiaus 30-siais metais, kai pas Gobi dykumoje gyvenusius klajoklius atvyko komunistai ir jiems pranešė, kad jie yra didžiųjų mongolų palikuonys, o jų “tėvynainis” savo laiku sukūrė Didžiąją Imperiją, kuo jie labai nustebo ir apsidžiaugė. Šiuolaikinėje Mongolijoje nėra nė vieno liaudies padavimo apie šlovingą praeitį ir apie didįjį užkariautoją Čingischaną. Tarp kitko, Čingischanas – ne vardas, o titulas, kurio vardas buvo Timūras, o jam tik pridūrė garbingą “titulą”.

Jis buvo aukštas ir, pasiruoškite… mėlynų akių, labai baltos odos, vešlia rusva ševeliūra, ir vešlia barzda! Tiesa, labai “panašus” į žemaūgį klajoklį siauromis žvairokomis juodomis akimis, kreivakojį ir t.t., geltonosios rasės atstovą?! O juk visa, kas čia išvardinta, patvirtinta tikrais faktais, kurie gerai žinomi šiuolaikiniams “istorikams, bet… visuose filmuose ir “istorijos” vadovėliuose Čingischanas rodomas kaip geltonosios rasės atstovas, arba, kaip dabar vadina šiuolaikiniai mokslininkai, mongoloidų rasės.

Iškyla paprastas klausimas: kam ir kodėl reikalinga tokia falsifikacija? Aiškiai ne tiems, kas siela serga už rusų liaudies Didžios praeities išsaugojimą, o tik PRIEŠAMS!

O atėjusioje ordoje (senovinis rusų žodis nusakyti armijai, kariuomenei) virš septyniasdešimt procentų RUSŲ! Ir tuo pat metu Didžiosios Tartarijos, kaip ją vadino Vakaruose, arba Didžiosios Asijos, arba Didžiosios Rasėnijos, kaip ją vadino mūsų protėviai, gyventojų sudėtyje buvo apie 70-80% slavų! O likusieji 20-30% gyventojų susidėjo iš daugybės mažų Didžiosios Slavų-Arijų Imperijos tautelių, kurios teritorijoje jie gyveno. Tarp tų mažų tautelių buvo ir tiurkai, kuriems mūsų protėviai suteikė prieglobstį po to, kai jų gentys savo tėvynėje (Senovės Kinijoje) buvo pradėtos naikinti ir persekioti, bet tai – atskiro pokalbio tema. Taip kad, ne tik Čingischanas buvo rusu, bet ir jo orda (armija) susidėjo iš daugumos slavų-arijų. Taip vadinamos Kijevo Rusios žemės IX-X mūsų eros amžiuje atsiskyrė nuo Vedinės Imperijos, kai atskalūnai variagai-rusai, taip vadinami juodieji kunigaikščiai Oskoldas ir Dyras su savo družinomis užgrobė valdžią Kijeve. Tai štai, ta pati rusų orda atėjo atstatyti senovės tradicijas ir neleisti parazitizmui prasiskverbti į rusų žemes.

Jie sunaikino tik kunigaikščius kurie dėl savų asmeninių interesų ir paveldimos valdžios išdavė savo tautą ir protėvių tradicijas, ir tik! Žinoma, buvo susirėmimai, žuvo žmonės tame, iš esmės pilietiniame kare tarp tų rusų, kurie liko ištikimi vedinėms tradicijoms, ir tų rusų, kurie jau buvo tapę taip vadinamos graikų religijos vergais. Bet eilinį kartą mūsų protėviai padarė klaidą. Mūsų protėvių pakantumas įvairioms religijoms tapo ta “Achilo kulnimi”, kuria pasinaudojo socialiniai parazitai. Jie viską paskaičiavo labai tiksliai! Jiems buvo nesvarbu, kad vieni ar kiti jų statytiniai bus sunaikinti, jiems svarbiausia buvo tai, kad jų sukurtas socialinis ginklas – dvasinių vergų religija — įsitvirtintų Baltosios Rasės žemėse. Ir tai, kas jau įvyko Vakarų Europos žemėse, jiems teikė vilties, kad viskas suveiks ne tik žemėse, kuriose pagrindinai gyveno izgojų palikuonys, bet ir pačių GOJŲ žemėse! Juk izgojai visada pasirodydavo būtent tarp gojų, o Svarogo Nakties metu izgojų skaičius visada padidėja! Ir socialiniai parazitai tikėjosi būtent to! Vedinėje aplinkoje izgojams vietos nebuvo ir jie buvo išvaromi, o vergų religija izgojams suteikdavo galimybę savo tautoje tapti penktąja kolona. Liko tik tokią penktąją koloną per socialinių parazitų sukurtą žmonių sistemą palaikyti finansiškai ir išoriškai, ir… reikalas išspręstas”! Būtent tokiu būdu socialiniams parazitams pavyko nuo Slavų-Arijų Imperijos atskelti gana didelę IV mūsų eros amžiaus Vedinės Imperijos “dalį”, kai Konstantinas sutiko Ozirio-Atiso-Adonio-Dionizo-Kristaus kultą padaryti valstybine religija mainais į palaikymą užgrobiant valdžią. Taip susikūrė mūsų protėvių vadinama Romėja, arba daugumai geriau žinoma Bizantijos Imperija. Konstantinas į savo rankas gavo absoliučią valdžią, o šventikai – dvasinės vergovės religiją, kuri tos imperijos teritorijoje tapo nepriklausomu Dionizo kultu arba “graikų” religija! Ir po šešių amžių, jau vadinama graikų religijos vardu, tas socialinis ginklas prasiskverbė į taip vadinamas Kijevo Rusios žemes prasidedant Svarogo nakčiai – 988 m.e. metais, o jeigu teisingiau, 6498 metais nuo Taikos Sudarymo Žvaigždžių Šventovėje.

Tokiu būdu, išvadavusi rusų žemes nuo užgimstančios pasaulietinės parazitinės valdžios, Vedinės Imperijos orda (armija) nelietė pačios zarazos židinio – svetimos religijos. Graikų šventikai ir jų pakalikai ne tik nebuvo sunaikinti, bet ir neišvaryti iš rusų žemių. Ir tai privedė prie to, kad niekas nesustojo, o tik prasidėjo, ir ne rusų liaudies naudai!

Prieš pradedant vardinti genocidus, kuriuos teko išgyventi rusų liaudžiai, noriu atkreipti dėmesį ir į VAKARŲ RUSŲ genocidą, apie ką beveik niekas neužsimena, nors tai buvo rusų gentys, kurie kalbėjo rusų kalba, garbino tuos pačius savo protėvius, kaip ir Kijevo Rusios gyventojai. O visiška šiuolaikinės isTORijos tyla šiuo klausimu paaiškinama tuo, kad Rusios lže-istoriją rašė vokiečiai, judėjai – visi, kas tik netingėjo, bet tik ne rusai arba jiems dvasiškai artimi žmonės. Atėjo laikas nušviesti ir šį juodą mūsų tautos praeities puslapį…

Taip vadinamais viduramžiais slavų genčių venedų ir liutičių sąjunga užėmė Centrinės Europos žemes išilgai pietinės Rusų (Baltijos) jūros pakrantės. Tų vakarinių rusų slavų genčių užimamos žemės VII amžiuje tapo vokiečių genčių taikiniu, kurie karinių susidūrimų metu visada pralaimėdavo. Tada tų vokiškų genčių vadai iš Galicijos ir už jų stovintys vis tos pačios vergiškos religijos šventikai, kurie tas žemes svajonėse jau matė savomis, melo apkalbų ir kitų veiksmų pagalba tas dvi slaviškas gentis pradėjo tarpusavyje pjudyti. Tuo metu vokiečiai periodiškai palaikydavo vieną arba kitą vakarų rusų genčių pusę. Dėl tų brolžudiškų tarpusavio karų abi sąjunginės slavų gentys mūsų eros IX amžiaus pabaigoje – X amžiaus pradžioje taip nusilpo, kad buvę “draugai” atėjo ir paeiliui išpjovė praktiškai visus venedus ir didžiąją dalį liutičių, kurie dar buvo žinomi polabės slavų vardu. Tose kruvinose skerdynėse — tikro genocido metu — buvo sunaikinti šimtai tūkstančių moterų, vaikų, senukų, ir visi jie buvo RUSAI! Iki mūsų dienų išliko tik nedidelė dalis liutičių, kurie vėliau pradėjo vadintis litais, o dar vėliau – lietuviais.

Po to daugelis rusų miestų tapo vokiškais, pavyzdžiui, rusų miestas Berlo, pavirto vokiečių miestu Berlynu ir t.t. O dabar jau mažai kas žino, kad žodis BER — senas rusų žodis ir vienas iš plėšraus žvėries pavadinimų, kitas to žvėries pavadinimas — LOKYS (МЕДВЕДЬ)! Žodį BER “kažkodėl” nustojo naudoti kartu su žodžiu LOKYS, ir… lyg ir viskas! Bet ne viską pavyko pakeisti… LOKIO guolis ir šiandieninėje kalboje vadinamas berloga! BERLOGA — BERLO GUOLIS! Taip kad LOKIO-BERO žiemos miego guolį iki pat šiol vadina BERLOGA, ir, kas įdomiausia, beveik niekas neatkreipė dėmesio į tokį neatitikimą! Lokio berloga, ir… viskas, o kodėl berloga, o ne, pavyzdžiui, ne LOKELOGA, ir viskas atsistoja į savo vietas, kai perskaitai žodį “lokeloga”! Būtent todėl iki pat šiol rusai, o taip pat ir daugelio kitų šalių žmonės sako BERLOGA — žodį, kuris neardo rusiškų žodžių harmonijos.!..

Apie vokiečių genčių įvykdytą venedų ir liutičių genčių genocidą šiuolaikiniai istorikai kukliai nutyli: kaip nekaip, istorijos pagrindus rašė būtent vokiečiai, ir jie neskubėjo nušviesti savo kruvinų darbų. Analogiškai buvo išskersti sarmatai Normandijoje ir t.t. Ir niekas nė vienu žodeliu neužsimena apie realius kruvinus praeities įvykius, kada buvo išskerstos slavų-rusų gentys. O apie buvusias slavų-rusų žemes Vakarų ir Centrinėje Europoje iš viso niekas neužsimena, nors visur, vos tik giliau pakapstę, iki pat šiol archeologai randa būtent slaviškus pėdsakus!

O juk slavai niekada neskerdė vaikų, senukų ir moterų, kurie su priešais atkeliaudavo į rusų žemes. Naikindavo tik atėjusius su ginklu rankose! Žinoma, buvo išsigimėlių ir tarp slavų, bet tokių visada buvo mažuma. Bet tie išsigimėliai tarp slavų visada buvo išimtimi ir visada juos slavų-arijų gentys iš savo tarpo išstumdavo, kurie vėliau papildydavo izgojų gretas! Nė viena tauta rusų žemėse nebuvo sunaikinta, užtat svetimžemiai valdovai visais laikais rusų žemėse praliedavo upes kraujo ir dėl to visame Pasaulyje visi tylėjo! Ir kas įdomiausia, niekas ir niekada nekėlė triukšmo dėl rusų tautos genocido! Bendrai, labai įdomi šiuolaikinė “istorija”! Toje pat “istorijoje” kruvinu despotu paskelbia Ivaną Rūstųjį, kuris labai daug padarė stiprindamas valstybę ir plėsdamas jos sienas, ir jį tokiu pavadino todėl, kad jo valdymo laikotarpiu mirties bausme buvo nubausta penkiolika tūkstančių žmonių! O “Didžiuoju” paskelbia Petrą I, kuris, iš principo, tik susigrąžino žemes, kurios buvo prarastos Neramiuoju Laikotarpiu, bet per 53 jo gyvenimo metus (1672-1725 m.m.) ir 43 valdymo metus, šalies gyventojų skaičius sumažėjo DVIEM MILIJONAISAŠTUONIOLIKOS MILIJONŲ pavaldinių! Kitais žodžiais, jo mirties momentu, šalies gyventojų skaičius buvo tik ŠEŠIOLIKA MILIJONŲ ŽMONIŲ! Atrodytų, kam tiek dėmesio? Na, sumažėjo gyventojų DVIEM MILIJONAIS ŽMONIŲ ir viskas! Tame ir esmė, kad ne viskas!

Esmė tame, kaip tą informaciją pateikti! Per Piotro Aleksejevičiaus Romanovo 43 valdymo metus šalies gyventojų skaičius sumažėjo DVIEM MILIJONAIS ŽMONIŲ — TAI FAKTAS! Skaičius tiems laikams savaime labai didelis, bet “kažkodėl” niekas iš “istorikų” į tai neatkreipė dėmesio. Netrukus visiems bus aišku, kodėl “istorikai” į tą faktą nekreipia jokio dėmesio! Visa esmė tame, kad:

Pirma, Petro I susigrąžintose žemėse gyveno palyginti daug žmonių, pagrindinai, slavų. O tai reiškia, kad gyventojų skaičius dėl per jo valdymo laikotarpį prijungtų žemių, DIDINO PAVALDINIŲ SKAIČIŲ! O tai reiškia, kad prie AŠTUONIOLIKOS MILIJONŲ PAVALDINIŲ PRISIDĖJO DAR, kaip minimum, KELETAS MILIJONŲ!

Žinoma, būtina įskaičiuoti žmonių praradimus karų metu ir per tuos 43 valdymo metus natūraliai mirusius. Bet, prie viso to, prijungtose teritorijose gyveno virš DVIEJŲ MILIJONŲ ŽMONIŲ! Taip kad, bet kuriuo atveju, valstybės gyventojų skaičius negalėjo MAŽĖTI!

Antra, tais laikas valstiečių šeimose (ir ne tik) buvo po DEŠIMT-DVYLIKA VAIKŲ, iš kurių iki brandaus amžiaus išgyvendavo ŠEŠI-AŠTUONI VAIKIAI. Tokiu būdu, per KETURIASDEŠIMT TRIS PETRO I VALDYMO METUS PASIKEITĖ DVI KARTOS! O tai reiškia, kad esant tokiam prieaugliui, gyventojų skaičius turėjo PADVIGUBĖTI! Tokiu būdu, Petro I mirties momentu gyventojų turėjo būti ne mažiau TYRISDEŠIMT ŠEŠIŲ MILIJONŲ ŽMONIŲ, PLIUS SUSIGRĄŽINTŲ TERITORIJŲ GYVENTOJAI! Taip, Petro I mirties metu šalyje turėjo gyventi apie KETURIASDEŠIMT MILIJONŲ PAVALDINIŲ, kaip minimum! O realiai Petro I mirties momentui šalyje liko TIK ŠEŠIOLIKA MILIJONŲ PAVALDINIŲ!

Tokiu būdu per Petro I, tiksliau, per lže-Petro valdymo metus prarasta apie DVIDEŠIMT KETURIS MILIJONUS GYVENTOJŲ (KETURIASDEŠIMT MILIJONŲ MINUS ŠEŠIOLIKA MILIJONŲ)! Štai kas slypi už kuklaus pranešimo apie tai, kad per Petro I valdymo metus gyventojų skaičius sumažėjo nuo AŠTUONIOLIKOS MILIJONŲ IKI ŠEŠIOLIKOS! Štai kas iš tikrųjų slypi už to, kad gyventojų skaičius sumažėjo DVIEM MILIJONAIS ŽMONIŲ! Gana gudrus ėjimas, kuris slepia tikrąją padėtį!..

O dabar tęskime…

Po sugrįžimo iš Didžiosios Diplomatinės kelionės į Maskvą, kurios metu tikrąjį Petrą I pakeitė į nelabai vykusį antrininką, prasideda tokia aktyvi veikla, kuri tikrai neatitiko rusų liaudies interesų. Lže-Petras Maskvos Tartarijos teritorijoje įvedė Julijaus kalendorių, todėl 7208 metai nuo Taikos Sudarymo Žvaigždžių Šventovėje pavirto 1700 metais nuo K.g. Nuo 1700 m. iki 1725 metų Maskvos Tartarijos gyventojų skaičius sumažėjo virš DVIDEŠIMTIES MILIJONŲ! Šalis labai nuskurdo ir prarado virš DVIDEŠIMT MILIJONŲ žmonių! Nelabai panašu į liaudies klestėjimą, į kurią lže-Petras žiūrėjo su atviru pasišlykštėjimu, kas matosi iš jo paties pasakytų “sparnuotų” frazių, viena iš kurių pakankamai “iškalbinga”, kad susidarytum teisingą nuomonę dėl jo požiūrio į rusų liaudį.

Su kitomis Europos tautomis tikslą galimą pasiekti žmogiškais būdais, o su rusais – ne taip… Aš turiu reikalų ne su žmonėmis, o su gyvuliais, kuriuos noriu paversti žmonėmis…”!

Gana išraiškinga savo liaudies charakteristika! Ir štai tokį žmogų, kuris šlykštisi ir nekenčia savo šalies, sunaikina virš DVIDEŠIMTIES MILIJONŲ jos gyventojų, “rusų” istorijos sudarinėtojai vadina Didžiuoju! O Ivaną Rūstųjį, kuris realiai daug padarė stiprindamas ir plėsdamas valstybę ir sunaikino PENKIOLIKA TŪKSTANČIŲ ŽMONIŲ, pagrindinai iš didikų tarpo, kurie iš tikrųjų išdavė šalies interesus, tie patys “rusų istorijos tėvai” – beveik visi vokiečiai, olandai ir t.t. – paskelbia kruvinu despotu!

Sunaikinimas virš DVIDEŠIMTIES MILIJONŲ — tai “normalu”, o sunaikinimas PENKIOLIKA TŪKSTANČIŲ — tai “bepročio darbas”! Ivanas Rūstusis užmuša savo vyresnįjį sūnų, kuris išdavė jį ir šalies interesus — tai “bepročio despoto” veiksmai, o tai, kad Lže-Petras užmuša tikrojo Petro sūnų nuo Jevdokijos Lopuchinos, niekas to nepaskelbia “bepročio veiksmais”, o paaiškina, kad tai padaryta dėl valstybės interesų! Lyg tai caraitis Aleksejus susiuostė su turkais! Įdomu ir tai, kad “savo” žmoną – garsaus bojarino Fiodoro Lopuchino dukrą – lže-Petras išsiunčia į vienuolyną iš karto po to, kai sugrįžo iš Didžiosios Diplomatinės kelionės ir nė karto nepasimatė su savo paveldėtojo motina! Tai gali elgtis tik žmogus, kuris bijo būti demaskuotas, ir tai yra labai rimtas argumentas, patvirtinantis, kad tikrasis Petras buvo pakeistas!

Tokiu būdu, caraičio Aleksejaus nužudymas įgauna visiškai kitą prasmę! Lže-Petras nenorėjo, kad sostą po jo užimtų ne jo sūnus, kaip tai buvo pagal tradicijas. To patvirtinimu tarnauja ir tas faktas, kad lže-Petras pakeitė įstatymą dėl sosto paveldėjimo, kurio pagrindu buvo atimta teisė į sostą ne tik caraičiui “Aleksejui”, bet ir jo sūnui Piotrui Aleksejevičiui! 1725 metais, po lže-Petro mirties, sostą užėmė jo žmona Jekaterina I, kurios gyvenimo kelias gana gerai žinomas ir jis nieko bendro neturi su Maskvos sostu!..

Gana keistas “rusų” istorikų požiūris! Lže-Petrą, kuris sunaikino virš DVIDEŠIMTIES MILIJONŲ RUSŲ ŽMONIŲ, sužlugdė šalį, įvedė baudžiavą, nužudė paveldėtoją ir t.t., jie paskelbia “didžiais” “didžiojo” valdovo darbais, o Ivaną Rūstųjį dėl PENKIOLIKOS TŪKSTANČIŲ nubaudimo mirtimi ir savo vyresniojo sūnaus nužudymą už šalies išdavystę, jie paskelbia BEPROČIU, KRUVINUOJU DESPOTU!

Ir vienas, ir kitas – nužudo sūnų, sosto įpėdinį, bet vienu atveju tai įvertinama kaip politinė būtinybė ir aukščiausi šalies interesai, o kitu atveju – bepročio veiksmais! Vienu atveju sunaikinimas virš dvidešimt keturių milijonų žmonių paskelbiama vis ta pačia būtinybe, o kitu atveju – penkiolikos tūkstančių sunaikinimas, pagrindinai vidinių priešų ir atvirų išdavikų, paskelbiama vis to paties kruvino despoto veiksmais!

Viskas atsistoja į savo vietas įvertinus, kam ir kodėl buvo naudingi lže-Petro veiksmai ir kam ir kodėl trukdė Ivano Rūsčiojo veiksmai! Vienaip ar kitaip, Ivano rūsčiojo veiksmai stiprinant valstybę, o lže-Petro veiksmai – Vakarų Europos ir jos šeimininkų padėties stiprinimui silpninant rusų valstybę! Ir būtent čia “šuo pakastas” taip skirtingai vertinant tų dviejų valdovų veiklą. Lže-Petro įvykdytas švedų armijos sutriuškinimas labai sustiprino Vakarų Europos valstybių padėtį ir, tuo pat metu, labai susilpnino Maskvos valstybę. Lže-Petro reformos privedė prie Maskvos valstybės ekonominio atsilikimo, kas išryškėjo karų metu tarp Rusijos ir Turkijos, kurie vyko iki pat XVIII amžiaus vidurio.

Taip kad, gaunasi, kad “rusų” istorikai lže-Petrą aukština už – RUSŲ TAUTOS GENOCI, šalies ekonomikos sugriovimą ir atsilikusio šalies socialinio organizmo sukūrimą, nuo kurio (baudžiavos) atsisakė ir pati Vakarų Ęuropa. Jo prakirstas “langas” į Europą nė truputėlio nesugrąžino tos jūrinės galybės, kurią Rusia turėjo X mūsų eros amžiuje. Juk Baltijos jūrą taip vadinamais Tamsiaisiais laikais vadino Rusų Jūra, ir ją pilnai kontroliavo rusų pirkliai, saugojo rusų kariniai laivai. Taip pat, kaip ir Juodąją jūrą, taip pat, kaip ir Viduržemio jūrą! Taip kad, lže-Petro “prakirstas” “langas” į Europą buvo tik mažytė dalelytė to, ką rusų valstybė Europoje turėjo anksčiau ir buvo prarasta po to, kai buvo prievarta primesta graikų religija!

Žinoma, tai geriau, negu visiškai nieko, bet… kokia kaina tai buvo padaryta! Tuo pat metu Maskvos Tartarija (Petro Rusija) nepasinaudojo pergalės prieš švedus rezultatais, užtat šiais rezultatais pilnai pasinaudojo Vakarų Europos valstybės, kurios ramiai laukė, kol rusų mužikų krauju aplaistyti rusų ginklo pergalės “vaisiai” patys įkris jiems į “rankas”!

Taip kad, stebime keistą “rusų” istorikų tendenciją: viskas, kas vedė prie rusų liaudies sunaikinimo, pavergimo, vieningumo suardymo ir t.t., buvo įvardijama kaip “didingi veiksmai”! Ir didžiausios piktadarystės prieš rusų liaudį buvo iškeliamos į “šventųjų” rangą! Nes Vladimirą Krikštytoją — Vladimirą Kruvinąjį — ir “rusų” istorikai ir šventikai iškėlė į “nacionalinio didvyrio” ir “šventojo” rangą? Atsakymas akivaizdus — tik NE RUSŲ! Vladimiras Kruvinasis buvo grynakraujis judėjas, lže-Petras buvo Vatikano statytinis! “Rusų” istorikai nuslėpė faktą, kad Maskvos Tartarija pavergė Didžiąją Rusų Imperiją po paskutinio brolžudiško pilietinio karo 1772-1775 m.m., kuris šiuolaikinėje “istorijoje” vadinamas kaip Pugačiovo sukilimas prieš Jekateriną II.

Be to, nėra tikslių duomenų apie tame brolžudiškame kare žuvusiųjų skaičių, ypač iš Didžiosios Rusų Imperijos pusės, Nors po naujosios dinastijos pergalės prieš senąją dinastiją, baudžiamieji Jekaterinos daliniai iš pagrindų “iššienavo” jos gyventojus, ypač kazokų gyvenvietes. А.S. Puškinas savo romane “Kapitono duktė” bandė praskleisti užuolaidą nuo to įvykio, bet antrasis tos knygos tomas taip niekada ir neišvydo šviesos, greičiausiai, kad jis nesiryžo žmonėms atskleisti visos tiesos apie tai, ką jam pavyko “iškasti” savo kelionių metu į Sibirą. Klausimas, ar vien tik jo žmonos garbė tapo dvikovos priežastimi? Visai gali būti, kad, nebūtų šios priežasties, būtų atsiradusios dešimt kitų su tokiu pat rezultatu. Tai, ką jam pavyko sužinoti, tikriausiai, tapo jo mirties nuosprendžiu.

Nebuvo išimtimi ir XIX amžius. Pirmojo ketvirčio gairė buvo 1812 metų Tėvynės Karas. Naujojo amžiaus pradžioje dangaus skliaute virš Europos netikėtai nušvito ryški Napoleono Bonaparto žvaigždė – kilusio iš Korsikos salos, apdovanoto daugelio talentų ir daug didesnių ambicijų, bet visiškai tuščiomis kišenėmis. Ir štai… kaip mostelėjus burtų lazdele, pas jį atsiranda beveik neriboti finansai, ir dėka jų ir savo talentų, 1804 metais jis tampa Prancūzijos Imperatoriumi. Visai neblogai išeiviui iš Korsikos salos neturtingos valstiečių šeimos! Tik štai, lieka paslaptimi, kas už jo stovėjo ir kas jį iškėlė į Prancūzijos sostą? Bet tai paslaptis tik iš pirmo žvilgsnio. Napoleonas sukuria penkių šimtų tūkstančių prancūzų armiją ir pradeda Europos užkariavimą. 1812 metais po jo kojomis praktiškai visa Europa, ir jis… nukreipia žvilgsnį į Rusiją.

Ir jo didžiulė armija, į kurią įsiliejo ir užkariautų šalių kareiviai, įsiveržė į Rusijos teritoriją. Ta armija be didelių trukdžių Smolensko keliu praėjo iki pat Maskvos, įėjo į rusų armijos paliktą senąją sostinę ir… netrukus tuo pačiu prancūzų nusiaubtu Smolensko keliu pradėjo riedėti atgal. Ir, kaip viso to rezultatas, po kelių gana žymių pergalių, rusų armija 1814 m. balandžio 19 (31) įžengė į Paryžių! Ir savaime aišku, kad rusų armija tą kelią nuėjo kaudamasi ir visas tas kelias aplaistytas rusų karių krauju. Rusų armija prarado 210 TŪKSTANČIŲ savo karių, o bendri nuostoliai siekė virš 550 TŪKSTANČIŲ ŽMONIŲ. Manoma, kad čia nepilni duomenys! O juk XIX amžiuje 1812 metų Tėvynės Karas nebuvo vienintelis! Iš principo, XIX amžius buvo daugelio karų amžiumi, taip kad, bendri rusų liaudies nuostoliai tame amžiuje buvo daugiau negu reikšmingi.

Ir vėl, pergalė prieš Napoleoną – tai, pirmiausiai, rusų liaudies pergalė, kad ir kaip Vakarų Europos politika besistengtų prisišlieti prie tos rusų ginklo pergalės! Jeigu ne 540 tūkstančių Napoleono armijos sutriuškinimas, kurios gretose pačių prancūzų buvo tik šiek tiek daugiau, negu 200 tūkstančių žmonių, Europa būtų Napoleono Imperijos dalimi su visomis iš čia sekančiomis pasekmėmis. Rusijos puolime dalyvavo ir 30 tūkstančių austrų ir 20 tūkstančių prūsų korpusas, žygyje prieš Rusiją dalyvavo ir vokiečiai, ir italai, ir lenkai, ir olandai! Taip pat ir prievarta mobilizuoti ispanai! Įdomu, kad prievarta į Napoleono armija buvo mobilizuoti tik ISPANAI, o tai reiškia, kad ir vokiečiai, ir prūsai, ir austrai, ir italai, ir lenkai, ir olandai žygyje prieš Rusiją dalyvavo SAVANORIŠKAI!

Taip kad tai buvo pats tikriausias Vakarų Europos tautų žygis prieš Rusiją. Bet, nepaisant to, Rusija tame kare nugalėjo, bet tik… to karo rezultatais pasinaudojo visi… išskyrus Rusiją. Grasindama nauju karu Europoje, Anglija užgrobė Malvinų salas, kurios po pergalės prieš Napoleoną, turėjo atitekti Rusijos Imperijai. Bet ir užėmusi Malvinų salas, Anglija nenurimo ir, eiliniame Turkijos-Rusijos kare, stojo už Turkijos nugaros, o po to, kai Turkija buvo sutriuškinta ir Konstantinopolis praktiškai jau buvo rusų armijos rankose, Anglija vėl įsikišo, pagrasino Rusijai nauju karu, jeigu Rusija pabaigs triuškinti Turkų Imperiją.

Tokiu būdu, rusų ginklo pergale prieš Napoleoną pirmiausiai pasinaudojo anglai, kuriems buvo naudinga, kad Napoleonas nukreiptų žvilgsnį į Rytus, į Rusiją, vietoje to, kad persikėlęs per Lamanšą užimtų Angliją, nes Napoleonas taip ir planavo. Tarp Napoleono ir Pavelto I dėl to buvo pasirašyti atitinkami susitarimai. Bet… Pavels I “netikėtai” miršta ir valstybinio perversmo metu, kuriame dalyvauja vyresnysis Pavelto I sūnus – Aleksandras I, kuris, be viso to, tapo ir tėvažudžiu! Tas valstybinis perversmas Anglijai buvo labai parankus, Rusijos ir Prancūzijos sąjunga tuojau pat iširo ir… Napoleonas savo armiją vietoje Anglijos pasuko prieš Rusiją. Taip kad, bet kam visiškai aišku, kas pasistengė ir stovėjo už valstybinio perversmo ir Pavelto I nužudymo!

Ir vėl, kaip lže-Petro laikais, rusų ginklo pergalės vaisiais pasinaudojo Vakarų Europos šalys, ir pirmiausiai Anglija, taip ir sekančiame amžiuje rusų ginklo pergalės vaisiais prieš Napoleoną, pirmiausiai pasinaudojo vis ta pati Anglija. Jeigu aštuonioliktame amžiuje tai pavyko Didžiosios Diplomatinės kelionės metu pakeitus Petrą I antrininku, tai devynioliktame amžiuje analogiški įvykiai tapo įmanomi Anglijai organizavus valstybinį perversmą Rusijoje ir nužudžius Pavelią I.

Bet tai buvo tik “gėlytės, “uogelės” dar bus! Tamsiųjų Jėgų siautėjimas Rusijos Imperijos laukė ir XX amžiuje.

XX amžius rusų liaudžiai buvo kruvinas! Žinoma, to amžiaus beprotybės užteko ir kitoms Rusų Imperijos tautoms, bet pagrindinį smūgį patyrė broliškos slavų tautos – rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai! “Lakmuso popierėliu” tapo rusų-japonų karas. Tas karas prasidėjo 1904 metų vasario 8 dieną, kai japonai užpuolė Port-Artūrą ir pasibaigė 1905 metų liepos 27 dieną. Tai žino daugelis, bet nedaug kas žino, kad tam karui Amerikos milijardierius Jakovas Šiffas Japonijai skyrė 200 MILIJONŲ JAV DOLERIŲ,.

Nedaug ką reiškia ir tai, kad Japonija buvo, iš principo, sutriuškinta: į rusų-japonų frontą buvo permesta šviežia armija, nes Port-Artūre buvo tik jo garnizonas! Ir kai situacija japonams susiklostė beveik kritinė, vis tas pats Jakovas Šiffas, Maskvoje ir kai kuriuose kituose Rusijos Europinės dalies miestuose organizavo pirmąją “rusų” 1905-1907 metų revoliuciją. Jakovo Šiffo agentui – Vitte Sergejui Juljevičiui, valstybinės tarybos nariui ir buvusiam Rusijos Imperijos finansų ministrui – pavyko įtikinti Nikolajų II pasirašyti Rusijai gėdingą taikos sutartį su Japonija tada, kai, nepaisant Jakovo Šiffo finansavimo, Japonija buvo ant visiško sutriuškinimo ribos. Pagrindiniu Vitte S.J. argumentu buvo būtent Pirmoji “rusų” revoliucija, kuria jam ir pavyko prigąsdinti nepasitikintį ir blogai geopolitikos klausimuose besiorientuojantį imperatorių.

Faktinis Japonijos sutriuškinimas neleido Rusijos Imperijos įtraukti į visais atžvilgiais nepatogų ir ilgą karą Rytuose. Bet Jakovas Šiffas nenurimo, o, atvirkščiai, dar labiau suaktyvėjo, ypač po to, kai Rusijos Imperijoje po karo su Japonija pradėjo atsigauti ekonomika. 1914 metais Rusijos Imperiją įvelia į naują karą, kuris virto Pirmuoju Pasauliniu XX amžiaus karu. Už Austro-Vengrijos ir Serbijos Imperijos kron-princo nužudymo stovėjo vis tas pats Jakovas Šiffas ir Ko. Tas Pasaulinis karas, į kurį įtraukė Rusijos Imperiją, sklandžiai “peraugo” iš pradžių į vasario revoliuciją, o po to į Didžiąją “rusų” revoliuciją – revoliuciją, kurios organizavimui Jakovas Šiffas dosniai “skyrė” 200 milijonų dolerių, tuos pinigus prižiūrėti paskyrė savo tolimą giminaitį — Trockį Levą Davydovičių (Leibą Bronšteiną).

Pirmojo Pasaulinio Karo pradžiai Rusijos Imperijoje gyveno ŠIMTAS TRISDEŠIMT MILIJONŲ ŽMONIŲ. Palyginimui, Kinijoje tuo pat metu gyveno tik 100 milijonų žmonių. Po Pirmojo Pasaulinio Karo, revoliucijos ir pilietinio karo, Tarybų Rusijoje liko jau tik ŠIMTAS MILIJONŲ ŽMONIŲ! Vietoje gyventojų skaičiaus augimo – gana ženklus sumažėjimas! Eiliniais Neramiais laikais Rusija prarado TRISDEŠIMT MILIJONŲ ŽMONIŲ! Ir tai tik tiesioginiai praradimai, o kiek prarasta negimusiais nuo tų prarastų trisdešimties milijonų, o po to negimusiais tų vaikų vaikais ir t.t. — ir kalbėti neverta! Ir pagrindinė masė iš tų trisdešimties milijonų buvo slavai: pagrindinės tautos — rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai! Šalyje užėmę valdžią, bundininkai-bolševikai už Jakovo Šiffo pinigus beveik visiškai sunaikino RUSŲ ARISTOKRATIJĄ, RUSŲ DVARININKUS, RUSŲ KARININKUS, RUSŲ PIRKLIUS, RUSŲ PRAMONINKUS!

Sunaikino NACIJOS ŽIEDĄ, RUSŲ IR KITŲ PAGRINDINIŲ RUSIJOS IMPERIJOS TAUTŲ STIPRIUS ŽMONES! viskas, kaip buvo numatyta Toroje:

.

11. Apie tai, kad karalius judėjams, kurie yra bet kurio miesto valdžioje, leidžia susiburti ir ginti savo gyvybę, SUNAIKINTI, NUŽUDYTI ir PRAŽUDYTI VISUS STIPRIUS ŽMONES liaudyje ir srityje, kurie su jais nesutaria, VAIKUS ir ŽMONAS, ir JŲ TURTĄ IŠLPĖŠTI[4]

Tuo pat metu “teisingos” ateities nešėjai ir neslėpė, kokią “teisingą” ateitį jie “neša” rusų ir kitoms Rusijos Imperijos tautoms:

.

“Mes turime Rusiją paversti dykuma, kurioje gyventų baltieji negrai, kuriems mes duosime tokią TIRONIJĄ, kokia niekada nesisapnavo net patiems baisiausiems Rytų despotams. Skirtumas tik toks, kad ta tironija bus ne iš dešinės, o iš kairės, ir ne balta, o raudona, nes mes praliesime tokius srautus kraujo, prieš kuriuos suvirpės ir išbals visi kapitalistinių šalių žmogiški praradimai. Stambiausi bankininkai iš už vandenyno dirbs kartu su mumis.

Jeigu mes laimėsime revoliuciją, sutraiškysime Rusiją, tai ant nuolaužų likučių mes sustiprinsime sionizmo valdžią ir tapsime tokia jėga, prieš kurią visas pasaulis atsiklaups. Mes parodysime, kas tai yra tikroji valdžia! Teroru ir kruvinomis pirtimis mes Rusų inteligentiją privesime iki visiško idiotizmo, iki gyvuliškos būsenos… O kol kas mūsų jaunuoliai odinėmis striukėmis – amatininkų vaikai iš Odesos ir Oršos, Gomelio ir Vinnicos, o, kaip stipriai ir pasigėrėtinai jie nekenčia visko, kas rusiška! Su kokiu pasimėgavimu jie naikina rusų inteligentiją: karininkus, inžinierius, mokytojus, akademikus, rašytojus…”[5]

.

Raudonosios Gvardijos įkūrėjas ir jos vadas, vėliau Raudonosios Armijos – Liaudies komisaras kariniams ir jūrų reikalams, Revoliucinės Karinės Tarybos pirmininkas Leiba Davydovičius BRONŠTEINAS (Trockis).

.

Iš tų Leibos žodžių — pagrindinio “rusų” revoliucijos užsakovo Jakovo Šiffo atstovo – visiškai aišku, koks buvo pagrindinis rusų ir kitų Rusijos Imperijos tautų tvarkytojų tikslas! Ir kas liūdniausia, kad jų žodžiai nesiskyrė nuo darbų! Kai JUDĖJAS Leonidas Joakimovičius Kanegiseris 1918 m. birželio 18 d. Peterburge užmušė JUDĖJĄ Moisėjų Solomonovičių Urickį, JUDĖJAS Vladimiras Iljičius Leninas (Blankas) PASKELBĖ RAUDONĄJĮ TERORĄ! Ir… už JUDĖJO M.S. Urickio nužudymą buvo SUŠAUDYTA ŠIMTAS TŪKSTANČIŲ RUSŲ KARININKŲ! Ir tai buvo tik pradžia! Įdomiai gaunasi: vienas judėjas užmuša kitą judėją, o… už tai sušaudo ŠIMTĄ TŪKSTANČIŲ RUSŲ KARININKŲ NE ŠIMTĄ TŪKSTANČIŲ JUDĖJŲ, o būtent ŠIMTĄ TŪKSTANČIŲ RUSŲ KARININKŲ! Gana išsigimėliška “logika”, jeigu tik pabandyti rasti logiką tų išsigimėlių veiksmuose! O tikrovėje rusų liaudies “išvaduotojams” reikėjo tik dingsties, kad pradėti naikinti RUSŲ IMPERIJOS NACIJOS ŽIEDĄ! Ir jie tokią dingstį rado! Nesvarbu, kad užmuštas vienas iš kruviniausių revoliucijos despotų, svarbus pats nužudymo faktas, ir svarbiausiai – užtikrinti reikalingą propagandą! “Kovotojo” už rusų liaudies išvadavimą M.S. Urickio nužudymą paskelbia KONTREVOLIUCIJOS veiksmais ir… procesas pajudėjo! Prie sienos pastatyta ŠIMTAS TŪKSTANČIŲ RUSŲ KARININKŲ! Ir tai buvo tik pati RAUDONOJO TERORO pradžia prieš rusų liaudį ir jos elitą!

Taip buvo sunaikinta MILIJONAI ŽMONIŲ, kurie neturėjo nieko bendro NEI su revoliucija, NEI su kontrrevoliucija! Buvo naikinamas NACIJOS ŽIEDAS, geriausi rusų ir kitų tautų žmonės. Būtent pilietinio karo metu “senelio” Lenino ir Lazerio Moisejevičiaus Kaganovičiaus iniciatyva Tarybų Rusijoje buvo sukurti mirties lageriai, kuriuose buvo naikinami visų visuomenės klasių atstovai, išskyrus darbininkus ir valstiečius! Bet tai buvo tik pirmasis genocido etapas. Kai bolševikai-bundininkai susitvarkė su “eksploatatoriais”, sekantis taikinys buvo valstiečiai.

Atkrito būtinybė vykdyti pažadėtą jauką – kiekvienai valstiečių šeimai žemės sklypą pagal valgytojų skaičių. Valstiečiams davę žemės, bolševikai iš jų gavo paramą pilietiniame kare, o be tos valstiečių paramos, kurie sudarė didžiąją dalį Rusijos Imperijos gyventojų, bolševikai-bundininkai NIEKADA NEBŪTŲ LAIMĖJĘ PILIETINIO KARO! O dabar — “mauras savo darbą padarė, mauras gali pasitraukti!”

Tik mauro vaidmenyje šį kartą buvo Rusijos Imperijos valstietija. 20-jų metų pabaigoje, 30-jų pradžioje prasidėjo kontrrevoliucija! 1927 m. VRKP(b) XV suvažiavime buvo priimtas nutarimas dėl kolektyvizacijos. Pasiūlymą dėl “laisvanoriškų” valstietiškų ūkių sukūrimo vėl iškėlė dr. Kaganovičius Lazeris Moisejevičius! Bet valstiečiai “kažkodėl” nesiveržė į tą socialistinę vergovę ir neskubėjo atgal atiduoti žemės, kurią jie dar taip neseniai gavo.

Tada naujoji valdžia nutarė pakelti jų “proletarišką” savimonę, ir PENKI MILIJONAI PAČIŲ STIPRIAUSIŲ VALSTIEČIŲ ŪKIŲ BUVO PASKELBTI BUOŽIŠKAIS! O tai ne vienas milijonas žmonių nes tada šeimose buvo vidutiniškai po 7-9 vaikus! Ir štai… dabar jau tvirtas valstietis svetima valia vyko į Sibirą paskui aristokratus ir dvarininkus! Ir vėl žmones tiesiogine to žodžio prasme išmetė viduryje neliestos taigos praktiškai be šiltų rūbų, visam ešelonui išduodavo kelis kastuvus, kirvius ir pjūklus. Kas spėjo išsirausti žemines — tas gavo šansą išgyventi per ilgą ir šaltą Sibiro žiemą, kas nespėjo – žuvo iš karto! Tie, kas nežuvo nuo šalčio, dažnai žūdavo iš bado, nes taigoje rasti maisto sugebėjo ne kiekvienas, ypač neturint medžiotojo įrangos ir patirties. Taip kad, pirmąją žiemą išgyveno nedaugelis. Bet ir ta priemonė valstiečių neišgąsdino, tik nedaug išsigandusių “savanoriškai” įstojo į kolūkius, o pagrindinė valstietijos masė teberodė klasinį “nesąmoningumą”!

Na, nenorėjo valstiečiai atiduoti atgal žemės (kaip parodė ateitis, darė teisingai). Valstiečiai nenorėjo atiduoti savo arklių, karvių, avių į kolūkius, kur jiems praktiškai nieko nepriklausė, kur jie pavirsdavo beteisiais vergais, dar tokiais, kad nesena baudžiava atrodė kaip vaikų veblenimas!

Ir štai, tą problemą tarybų valdžia išsprendžia paprastai — į kaimus pasiunčiami produktų rinkimo būriai, kurie iš valstiečių atimdavo viską, įskaitant ir sėklai paliktus grūdus! Ir tai darydami aiškino, kad badauja miestiečiai, nors badą miestuose jie patys dirbtinai sukėlė, nes į miestus neleido valstiečių su savo produkcija. Atimtus grūdus ir kitus produktus tarybų valdžia pardavė Niujorko biržoje už apgailėtinus grašius, o tai privedė prie to, kad amerikiečių fermeriai savo grūdus buvo priversti suversti į vandenyną, nes jų prekių už normalias kainas niekas nenorėjo pirkti. Dėl tos akcijos europinėje TSRS dalyje per žiemą NUO BADO ŽUVO DVIDEŠIMT MILIJONŲ ŽMONIŲ!

Pasmerktus alkanai mirčiai valstiečius nuo pagrindinių apgyvendintų Rusijos Imperijos rajonų ATSKYRĖ DARBININKŲ IR VALSTIEČIŲ RAUDONOSIOS ARMIJOS DALINIAI, kuriems vadovavo komandarmas Vasilijus Konstantinovičius Bliucheris (1889-1938). Raudonoji Armija “didvyriškai” neišleido valstiečių iš atskirtų rajonų, kuriuos “liaudies” valdžia pasmerkė alkanai mirčiai! Po to likę gyvi valstiečiai tam, kad išlikti gyviems ir išgelbėti vaikus, “savanoriškai” stojo į kolūkius ir tapo tarybų valdžios vergais.

Tokiu būdu, VIRŠ KETURIASDEŠIMT PENKIŲ MILIJONŲ VALSTIEČIŲ tapo eilinėmis TARYBŲ VALDŽIOS aukomis — eiliniu genocido etapu Rusijoje! Kad niekam nekiltų abejonių, iš kur atsirado tie VIRŠ KETURIASDEŠIMT PENKIŲ MILIJONŲ VALSTIEČIŲ, priminsiu, kad, pagal oficialią TSRS istorijos versiją, pačioje kolektyvizacijos pradžioje BUVO IŠBUOŽINTA PENKI MILIJONAI VALSTIEČIŲ ŪKIŲ! Ir, jeigu turėti omeny, kad kiekviename IŠBUOŽINTAME ŪKYJE GYVENO, KAIP MINIMUM, PENKI ŽMONĖS, gauname virš DVIDEŠIMT PENKIŲ MILIJONŲ ŽMONIŲ! Ir tai pačiais kukliausiais skaičiavimais, nes dvidešimtojo amžiaus pradžioje valstiečių šeimose buvo vidutiniškai po šešis-aštuonis vaikus!

Taip kad, realiai išbuožintų žmonių buvo žymiai daugiau. Nepaisant visų pažadų, iš jų buvo atimta viskas, ką anksčiau atėmė iš aristokratijos ir dvarininkų. Ir prie tų DVIDEŠIMT PENKIŲ MILIJONŲ TARYBŲ VALDŽIOS REPRESUOTŲ VALSTIEČIŲ, BŪTINA PRIDĖTI DAR DVIDEŠIMT MILIJONŲ VALSTIEČIŲ, KURIE IŠMIRĖ NUO DIRBTINAI SUKELTO BADO! Štai, tokiu būdu, ir gaunasi VIRŠ KETURIASDEŠIMTIES MILIJONŲ TARYBŲ VALDŽIOS SUNAIKINTŲ VALSTIEČIŲ! Ir visa tai PER PIRMUOSIUS DEŠIMT TARYBŲ VALDŽIOS METŲ!

Štai taip bolševikai-bundininkai kartu su kitais prisiplakėliais sunaikino pagrindinę masę Rusijos Imperijos darbingiausių valstiečių. Tuo pat metu jie naikino ir miestų gyventojus. Komunistai (bolševikai-bundininkai) jų rimtai ėmėsi trisdešimtaisiais metais. Jie pradėjo masiškai valyti savo gretas nuo žmonių, kurie suprato, kad juos apgavo eiline “morka” apie teisingumą ir brolybę, taip pat ir nuo Leibos Bronšteino (Trockio) šalininkų, kurio šeimininkai reikalavo ant rusų durtuvų toliau plėsti revoliuciją, kas atsispindėjo permanentinės revoliucijos doktrinoje.

Valymas įvyko ir darbininkų-valstiečių armijoje! Viskas buvo daroma Tėvynės išdavystės ir sabotažo šviesoje. Taip prie GENOCIDO aukų prisidėjo dar, minimum, PENKI MILIJONAI ŽMONIŲ!..

Atidžiau išanalizavus situaciją šalyje, aiškiai matosi vienos ar kitos priežasties paieškų tendencija, kad būtų naikinami aktyvesni ir sąmojingesni šalies žmonės. Kai “išrankiodavo” visus, kas atitiko “kovos su liaudies priešais” etiketę, tuojau pat būdavo sugalvojama kita priežastis, kad tik liaudies naikinimo konvejeris nesustotų! Keturiasdešimtaisiais metais tą mirties konvejerį pilnai aprūpino Didysis Tėvynės Karas. Jo metu šalis prarado VIRŠ TRISDEŠIMTIES MILIJONŲ ŽMONIŲ!

Tokiu būdu, NUO 1914 IKI 1945 m.m., tik per TRISDEŠIMT VIENERIUS METUS Rusija prarado TRISDEŠIMT MILIJONŲ PLIUS KETURIASDEŠIMT PENKIS MILIJONUS, PLIUS PENKIS MILIJONUS, PLIUS TRISDEŠIMT MILIJONŲ — ŠIMTĄ DEŠIMT MILIJONŲ ŽMONIŲ! Jeigu ne aukštas gimstamumas, pagrindinai kaimo vietovėse, pirmoje XX amžiaus pusėje rusų tauta būtų buvusi pilnai SUNAIKINTA! Ar ne tikrai, kad pilnai pasitvirtina Leibos Bronšteino (Trockio) žodžiai apie KRUVINĄ DESPOTIJĄ, KURI PRALIES TIEK BALTŲJŲ VERGŲ KRAUJO, KAD PRIEŠ JĄ NUBLANKS VISOS PRAEITIES DESPOTIJOS! Ir tikrai: Per TRISDEŠIMT XX AMŽIAUS METŲ SUNAIKINTA ŠIMTAS DEŠIMT MILIJONŲ ŽMONIŲ!

Priminsiu dar kartą, kad pagrindinė sunaikintų žmonių masė yra SLAVAI, o tarp SLAVŲ — RUSŲ LIAUDIS! Tarp sunaikintų ir žuvusiųjų buvo ir kitų tautų žmonių, bet, lyginant su pagrindine mase, kitų tautų žmonės sudarė palyginus nedidelį procentą! Taip kad, tame laikotarpyje stebime pagrindinai RUSŲ LIAUDIES GENOCIDĄ! Ir apie tai nei šiuolaikinėje Rusijoje, nei už jos ribų niekas nieko nekalba, o atvirkščiai, dėl visų nelaimių TSRS ir Europoje, kaltina RUSUS!

Ar neatrodo keistai? Liaudis, kuri labiausiai nukentėjo nuo KRUVINO SOCIALISTINIO REŽIMO, visame pasaulyje kaltinama dėl to, kas įvyko! Liaudis, kurioje išnaikino visą nacijos žiedą, aktyviausius valstiečius ir t.t., kuri buvo beveik išnaikinta, PAVERČIAMA KALTA DĖL VISŲ ĮVYKIŲ! O tie, KAS REALIAI ATLIKOKRUVINĄ NUSIKALTIMĄ PRIEŠ ŽMONIJĄ SAVE VAIZDUOJA AUKA! Ir tai faktai, kurių neįmanoma nuginčyti, patinka tai kam nors, ar ne! O juk tai tik tiesioginiai praradimai, o jeigu paskaičiuoti šalutinius?! Net sunku įsivaizduoti, kiek gyventojų prarasta! Kiek vaikų negimė, o po to tų negimusių vaikų vaikų ir t.t., kurie žuvo Tarybų valdžios metais!

Dabar jau mažai kas žino, kad, kai fašistinė Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą, jie turėjo planą pavadinimu “Barbarosa”! Pats pavadinimas gana įdomus, nes, išvertus į rusų kalbą, jis reiškia “Rusų barbarą”!

Bet ir tai dar ne viskas! Pagal šį planą, jeigu tik sėkmingai būtų buvusi užkariauta TSRS, vokiečiai ruošėsi STERILIZUOTI PENKIASDEŠIMT PROCENTŲ RUSIJOS GYVENTOJŲ, o likusieji PENKIASDEŠIMT PROCENTŲ — TURĖJO BŪTI SUNAIKINTI! Taip kad, kartais pasigirstantys pareiškimai, kad jau geriau būtų nugalėję vokiečiai — ne tik gėdingi ir apmaudūs kare žuvusių mūsų tėvų ir senelių atžvilgiu, bet ir iš esmės absurdiški! Jeigu fašistinė Vokietija būtų nugalėjusi, rytiniai slavai – rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai – jau senai būtų išnykę nuo Midgard-Žemės paviršiaus! Ir kas ypač įdomu, kad ir už Leibos Bronšteino (Trockio) ir už fašistinės Vokietijos faktiškai stovėjo tie patys žmonės – JAKOVAS ŠIFFAS ir Ko.

Ir vieni ir kiti turėjo tą pačią užduotį — VISIŠKAI FIZIŠIŠKAI SUNAIKINTI BŪTENT RUSUS, UKRAINIEČIUS IR BALTARUSUS! Ir vieni ir kiti tą užduotį aršiai vykdė! Tokio GENOCIDO, kuris XX amžiuje buvo organizuotas prieš rusų liaudį, iš tikrųjų Midgar-Žemės praeityje nebuvo buvę! Po Antrojo Tėvynės karo pabaigos dar keli milijonai žmonių atsidūrė koncentracijos stovyklose! Pagrindinė jų masė buvo iš vokiečių konclagerių išlaisvinti tarybiniai kareiviai ir karininkai, kurie “sulaukė” išvadavimo iš vokiškų koncentracijos stovyklų ir praktiškai iš karto atsidūrė tarybinėse koncentracijos stovyklose. Tarybiniuose konclageriuose atsidūrė ir Tarybų Sąjungos okupuotų teritorijų gyventojai, kurie buvo varu išvaryti darbams į Vokietiją.

Gana iškalbingas faktas dėl šalies požiūrio į savo gyventojus yra tai, kad belaisviai vokiečiai buvo laikomi daug geresnėmis sąlygomis, negu buvo laikomi koncentracijos stovyklose PAČIOS ŠALIES GYVENTOJAI! Su nugalėto priešo kareiviais, kurie sunaikino VIRŠ TRISDEŠIMT MILIJONŲ GYVENTOJŲ, šalies valdžia elgėsi GERIAU, negu su nuosavos šalies gyventojais!

Po Antrojo Pasaulinio karo pabaigos gyventojų naikinimo mastai pradėjo mažėti, atrodė, galima buvo nusiraminti ir pailsėti, bet… tai tik iš pirmo žvilgsnio! “Laisvais” šešiasdešimtaisiais jau mažai ką naikino fiziškai: labai sunku buvo sugalvoti tinkamą priežastį masiniam savo šalies gyventojų naikinimui. Ir be to pakako problemų! Visa europinė šalies dalis buvo vieni griuvėsiai, trūko maisto produktų ir t.t. Jau vien to su kaupu būtų užtekę bet kurios kitos šalies liaudžiai, kad niekada nebesugebėtų atsitiesti, bet… šalis antrą kartą per vieną šimtmetį pakilo iš pelenų su tais pačiais žmonėmis, ant kurių pila purvus visi, kas netingi, vadina apsileidėliais, tinginiais, bukais ir t.t.

O juk šalies atstatymas vyko visiškos izoliacijos sąlygomis, kurios prasidėjo Šaltuoju Karu! Atsisakydami praktiškai visko, žmonės šalį kėlė iš pelenų, ir vis dar tikėjo lozungais apie teisingumą, brolybę ir lygybę. Net nežinodami, kad už tokią pat “morką” dar VI amžiuje buvo nupirkti senovės persai ir jie net nežinojo, kuo visa tai pasibaigė. O pasibaigė tuo, kad persų tauta buvo iš pagrindų apiplėšta, daugelis gyventojų buvo sunaikinti fiziškai, o persai iki pat šiol tebelaukia “teisingumo, brolybės ir lygybės”! Taip kad, tik liaudies masių nemokšiškumo dėka socialiniams parazitams pavyksta apgauti vieną tautą po kitos! Būtent todėl realios praeities falsifikacija yra viena iš pagrindinių socialinių parazitų veiklos krypčių!

Atrodė, kad dabar Rusijos liaudis laisviau atsikvėps, bet nieko panašaus neįvyko! Nikitos Sergejevičiaus Chruščiovo laikais bolševikai-bundininkai, kurie visiškai neseniai pasivadino komunistais, galutinai pribaigė žemės ūkį. Kolūkiečiai iš esmės buvo tarybų valdžios vergais. Vienintelis, kas juos skyrė nuo konclagerių kalinių, tai tik tas, kad aplink juos nebuvo spygliuotos vielos. Tarybų valdžia Kaimo taryboms uždraudė kolūkiečiams išduoti pasus. Teoriškai pasą galėjo gauti bet kuris kolūkietis, o štai praktiškai… Pagal instrukcijas, Kaimo Tarybos pasus išduodavo tik vienetams. Žemdirbiai-kolūkiečiai buvo tikri Tarybų valdžios vergai, kaip, tarp kitko, ir visi miestų gyventojai, kurie turėjo bent “laisvės” iliuziją, o kaimiečiai neturėjo net tos iliuzijos. Žemdirbiai-kolūkiečiai už išdirbtus darbadienius gaudavo skatikus, kurių užtekdavo tik vinims, žibalui ir būtiniausiems daiktams, be kurių neįmanoma gyventi! O likusį atlyginimą už darbą žemdirbiai-kolūkiečiai gaudavo natūra – grūdais, saulėgrąžomis ir t.t. Žemdirbiai-kolūkiečiai išgyveno tik iš to, kad prie namų laikė gyvulius – karves, kiaules, avis, vištas, žąsis, ir savo sklypeliuose augino obuolius, kriaušes ir t.t.

Ir štai, vieną gražią dieną, kuri daugeliui tapo ne tokia gražia diena, Nikita Sergejevičius Chruščiovas paskelbia, kad žemdirbiai-kolūkiečiai, kaip smulkūs savininkai, privalo mokėti MOKESČIUS PINIGAIS NUO VISKO! Už kiekvieną vištą, antį, žąsį, nekalbant apie avis, kiaules ir karves! Privalėjo mokėti nuo kiekvieno serbentų, aviečių, agrastų krūmo… už kiekvieną vaiskrūmį! O pinigų mokesčiams beveik niekas neturėjo. Laimingi pasų turėtojai savo vaisius galėjo nuvežti į miestą, parduoti turguje ir, tokiu būdu, sumokėti tą absurdišką mokestį, bet… pagrindinė žemdirbių-kolūkiečių masė to padaryti negalėjo, nes be pasų juos sulaikydavo milicija ir sugrąžindavo į “gimtąjį” kolūkį! Dėl to buvo kertami vaismedžiai, naikinami uogakrūmiai ir t.t., buvo pjaunamos avys, kiaulės, vištos, antys, žąsys, nes nebuvo kuo mokėti piniginį mokestį už kiekvieną naminį gyvį. Toli gražu ne kiekvienas galėjo pasilikti maitintoją – karvę! Štai prie ko privedė eilinis tarybų valdžios išradingumas. Visa tai privedė prie to, kad netrukus žemdirbiai-kolūkiečiai net duoną pradėjo pirkti kaimo parduotuvėse! O juk visiškai neseniai kiekviena šeimininkė pati KEPĖ DUONĄ!

Kas dabar vyksta kaimo vietovėse, žino kiekvienas, beveik visi žemės ūkiai papuolė į bankų finansinę vergiją, nes maisto produktų supirkimo kainas per savo tarpininkus nustato vis tie patys bankai! O supirkimo kainos nustatomos tokios, kad už realizuotą produkciją gauti pinigai nepadengia produktų gamybos sąnaudų. Ir fermeriai ne tik kad negauna pelno, bet neįstengia net išmokėti bankinių kreditų! Užtat tie patys produktai ant vartotojų stalo pakliūna kainomis, kurios kelis kartus viršija supirkimo kainas! Didžiulis kainų skirtumas nusėda socialinių parazitų kišenėse! Taip kad, su žemdirbiais viskas aišku!

O dabar panagrinėsime kitus žmonių naikinimo metodus, kurie nesusiję su jų fiziniu pašalinimu, bet, nepaisant to, šie metodai nepasidaro mažiau pavojingi. Nematomi naikinimo metodai net pavojingesni , nes jie NEMATOMI, — daugelis žmonių net neįtaria, kaip jie iš tikrųjų atrodo. Pradėkime nuo alkoholizmo, kaip vieno iš pačių “seniausių” nematomų žmonių naikinimo būdų. Iki krikščionybės įvedimo žmonės gėrė tik trimis atvejais — gimus vaikui, nugalėjus priešą ir laidotuvių metu! Ir gėrė gana saikingai: nei per laidotuves, nei gimus vaikui NENUSIGERDAVO! Tik puotaudami pergalės garbei kariai išgerdavo daugiau… midaus arba midaus gėrimų! Nes daugiau niekas nieko negėrė! Midaus gėrimuose esantis etilo spiritas buvo artimas etilo spiritui, kuris susidaro žmogaus organizme medžiagų apykaitos procese, jis organizmui tokios žalos nepadaro, kaip tai padaro degtinė ir kiti spiritiniai gėrimai, kurių pilnos parduotuvės! Ypač turint omeny, kad anksčiau gerdavo labai mažai!

Degtinė europinėje šiandieninės Rusijos dalyje pirmą kartą pasirodė 1428 metais, ir ją iš karto uždraudė! Degtinę vėl į rusų žemes užvežė tik XVI amžiaus viduryje, o pirma smuklė Maskvoje pasirodė tik prie Ivano Rūsčiojo, ir ji buvo vienintelė, be to, buvo pavadinta “Caro kabaku”. Be to, viešai pasirodžius girtam, buvo baudžiama pinigine bauda, o išblaivinimui toks žmogus būdavo įmetamas į rūsį.

Ir tik prie Petro Pirmojo degtinė pasirodė visur.

Kad užpildytų greitai tuštėjantį iždą, Petras Pirmasis įvedė daug mokesčių. Būtent jis iš Švedijos atgabeno degtinę ir įvedė valstybinę degtinės monopoliją. Degtinė buvo pardavinėjama valstybiniuose kabakuose ir jamose (arklių keitimo stotyse). Iki Romanovų gėrimas Rusioje buvo nuodėmė. Būtent Petras I Rusioje pradėjo diegti girtuoklystę, paskleidė plačią reklamos kompaniją, primetė girtuoklystę visiems gyventojų sluoksniams, žmones vertė girtuokliauti ir asmeniniu pavyzdžiu. Degtinės monopolija iždui nešė pasakiškus pelnus, kas visiškai atitiko jo tikslus. Iždo išleisti pinigai pradėjo labai greitai grįžti dideliu pelnu su minimaliomis sąnaudomis. Tarybiniais laikais bolševikai “ištobulino” Petro “Didžiojo” patirtį, degtinę pavertė skysta valiuta, kuria apvaginėjo žmones, atėmė iš jų ir tas apgailėtinas kapeikas, kurias mokėjo vietoje atlyginimo. Bet net ir Petro Pirmojo laikais, garsioji petrovsko degtinė, buvo tik 14 LAIPSNIŲ stiprumo!

Taip kad primetama idėja apie rusų girtuokliavimą – eilinis melas, eilinis rusų liaudies juodinimas! Aktyvus liaudies girdymas prasidėjo tik po 1917 metų revoliucijos, kada girtuokliavimas buvo primetamas per įvairiausius renginius! Viena iš pagrindinių šalies girdymo priežasčių buvo ta, kad alkoholio paveiktas žmogus LENGVAI PASIDUODA PSICHINIAM POVEIKIUI, NES ALKOHOLIS ARDO NATŪRALIĄ ŽMOGAUS APSAUGĄ!

Bet ir tai dar ne viskas!

Alkoholis ardo ne tik geriančio žmogaus sveikatą ir psichiką, bet sukelia ir genetinius pakitimus. Nustatyta, kad, suvartojant VIRŠ 89 LITRŲ ETILO SPIRITO PER METUS SKAIČIUOJANT VIENAM GYVENTOJUI, ĮVYKSTA NEGRĮŽTAMI GENETINIAI POKYČIAI! Šiuo metu Rusijoje etilo spirito per metus sunaudojama VIRŠ 18 LITRŲ VIENAM GYVENTOJUI! Socialiniai parazitai ETILO SPIRITĄ PAVERTĖ GENETINIU GINKLU! Ir baisiausia, kad žmonės veikiami tos įtakos poveikio programos, “savanoriškai” naikina save, savo vaikų ateitį ir naciją visumoje!

Bet ir tai dar ne viskas!

Jaunajai kartai aktyviai peršami ir platinami narkotikai, kurie pražudo ne nacijos ateitį, o DABARTĮ!

Bet ir tai dar ne viskas! Visi Rusijos Federacijos gimdymo namai UŽKRĖSTI AUKSINIU STAFILOKOKU! Kai vos gimęs kūdikis pradeda kvėpuoti, per pirmąsias tris gyvenimo dienas auksinio stafilokoko sporos per nosiaryklę patenka į nugaros smegenų skystį, po to stafilokokinė infekcija pradeda ŽMOGAUS ORGANIZMO IMUNINĖS SISTEMOS ardomąjį darbą. Dėl to žmogaus imuninė sistema nusilpsta ir prasideda visa eilė šlapimo-lytinės sistemos ligų, harmoninės sistemos sutrikimų, regėjimo praradimai ir t.t. Be to, stafilokokine infekcija užsikrečia ne tik gimdymo namuose gimę kūdikiai, bet ir lankydamiesi klinikose ir ligoninėse! Šia infekcija užkrėstos praktiškai visos medicininės įstaigos, ir tai yra tuo metu, kada medikai puikiai žino, kas yra tas auksinis stafilokokas ir tai, jeigu gimdymo namai UŽKRĖSTI šia infekcija, NIEKAS NEPAJĖGUS TOS INFEKCIJOS SUNAIKINTI, taip pat ir patalpų apdorojimas ultravioletiniais spinduliais! Ir tik visiškas gimdymo namų pastatų sunaikinimas – vienintelė išeitis iš šios situacijos.

Bet ir tai dar ne viskas!

Sunaikinę Rusijos žemės ūkį, socialiniai parazitai intensyviai bando visiems, tame tarpe ir Rusijai, primesti GENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ ORGANIZMŲ naudojimą! Iš genetiškai modifikuotų augalų ir gyvūnų pagaminti maisto produktai yra pats tikriausias GENETINIS GINKLAS! Išoriškai tokie produktai lyg ir niekuo nesiskiria nuo normalių produktų, ir būtent tuo jie labai pavojingi. Duona atrodo kaip duona, mėsa – kaip mėsa, vaisiai ir daržovės atrodo net geriau, kaip normalūs. Ir skonis toks pat! Bet… užtat yra esminis skirtumas GENETINIAME LYGMENYJE. Genetiškai modifikuotų organizmų chromosomos savyje turi mokslininkų įdiegtus kitų augalų ir gyvūnų organizmų fragmentus, ir ne tik! Tie “kukliai” nutylimi genetiniai pakeitimai augaluose ir gyvūnuose, keičia ir žmonių organizmus, kurie tuos genetiškai modifikuotus produktus naudoja, TAI NEGRĮŽTAMI PAKITIMAI, KURIE PRIVEDA PRIE VISIŠKO STERILUMO TREČIOJE KARTOJE!

Tiesiog prieš kelis mėnesius JAV laboratorijose pasirodė tokie genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), kuriuos panaudojus maiste, STERILUMAS ATSIRANDA JAU PIRMOJE KARTOJE! Kitais žodžiais, jeigu šiuolaikinis jaunimas vartos produktus su šiais genetiškai modifikuotais organizmais, VISI JIE TAPS STERILŪS! Be to, genetinis ginklas sukurtas taip, kad genetiškai modifikuoti produktai (GMO) STERILIZUOJA KONKREČIĄ NACIJĄ ARBA TAU PASIRINKTINAI! Ir būtent tai socialiniai parazitai perša Rusijai!!!

Matomai socialiniai parazitai niekaip negali nurimti, MIEGA IR SAPNUOJA SUNAIKINTAS RUSŲ IR KITAS RUSIJOS TAUTAS! Vis dėlto, SOCIALINIAI PARAZITAI BIJO RUSIJOS LIAUDIES! Nepavyko jiems savo planų realizuoti Antrojo Pasaulinio Karo metais, nesunaikino slavų. Priminsiu, kad pagal Adolfo Hitlerio planą “Barbarosa”, po Tarybų Sąjungos sutriuškinimo buvo planuojama SUNAIKINTI PENKIASDEŠIMT PROCENTŲ SLAVŲ, O LIKUSIUOSIUS PENKIASDEŠIMT PROCENTŲ — STERILIZUOTI! Tada socialiniams parazitams nepasisekė, nors už tai, kad sustabdyti to plano vykdymą, gyvybes atidavė virš TRISDEŠIMTIES MILIJONŲ ŽMONIŲ!

Bet, kaip matome, socialiniai parazitai savo idėjos NEATSISAKĖ! Todėl, kad dabar jie neturi galimybių rusų liaudies sunaikinti fiziškai, jie pasitelkė GENETINĮ GINKLĄ, patį niekšiškiausią jo variantą — tokiu ginklu paversti maisto produktus! Iš pradžių dirbtinai sukelti badą, o po to kaip “gelbėtojai” nuo alkanos mirties, pas alkanus vaikus ateiti su genetiškai modifikuotais maisto produktais! Ypač niekšiška todėl, kad nei vaikai, nei jų tėvai nesupras, kad toks valgis mirtinai pavojingas! Bet pabandykite tai paaiškinti alkanų vaikų motinoms, ypač tada, kai kitokių produktų iš viso nėra, ir išoriškai mirtinai pavojingi produktai niekuo NESISKIRIA NUO NORMALIŲ!

Bet ir tai dar ne viskas!

Socialiniai parazitai Rusijos tautas bando sunaikinti ir per VAKCINACIJĄ, kuri “lyg tai” apsaugo nuo pavojingų infekcijų! Iš pradžių per masines informacijos priemones sukuriama MASINĖ PSICHOZĖ, be to, visame pasaulyje, o po to grasinimais ir gąsdinimais žmones priverčia SKIEPYTIS! Akivaizdus pavyzdys yra sukelta masinė psichozė dėl KIAULIŲ GRIPO! Ir pastebėkite, kad iki “vakcinacijos” pradžios, Rusijoje NEBUVO ATVEJŲ, KAD ŽMONĖS MIRTŲ NUO TO GRIPO, O PRADĖJO MIRTI TIK PO VAKCINACIJOS. Ir kas įdomiausia, kad VAKCINA PRIEŠ KIAULIŲ GRIPĄ PASIRODĖ BEVEIK TUO PAČIU METU, KAIP IR PATS KIAULIŲ GRIPAS!

O stebina todėl, kad GRIPO VIRUSAS MUTUOJA DU KARTUS PER METUS, O VAKCINA PRIEŠ KIEKVIENO GRIPO MUTACIJĄ KURIAMA KETURIS-PENKIS METUS! Būtent todėl Rusijoje jau seniai atsisakė gaminti PRIEŠGRIPINES VAKCINAS. Kitais žodžiais, kol mokslininkai sukuria vakciną prieš konkretaus gripo viruso štamą, pats virusas MUTUOJA AŠTUONIS-DEŠIMT KARTŲ, IR TODĖL SUKURTA VAKCINA JAU NEVEIKSMINGA PRIEŠ EGZISTUOJANČIO GRIPO VIRUSO ŠTAMĄ.

Kitais žodžiais, VAKCINACIJA PRIEŠ GRIPĄBEPRASMIŠKA! O dabar kyla klausimas: kokiu būdu atsirado VAKCINA PRIEŠ KIAULIŲ GRIPĄ PRAKTIŠKAI KARTU SU PAČIU KIAULIŲ GRIPU? Ir atsakymas į šį klausimą labai paprastas: ir pats kiaulių gripo štamas, ir vakcina prieš jį buvo SUKURTI LABORATORIJOSE, o vėliau KIAULIŲ GRIPO VIRUSAS BUVO PALEISTAS Į LAISVĘ! Ir sukurtas tas virusas JAV bakteriologinėse laboratorijose Los Andžele, į laisvę buvo paleistas Meksikoje ir iš ten labai greitai peršoko atgal į JAV. Tuo pat metu su kiaulių gripo pasirodymu, JAV ir kitų Vakarų šalių masinėse informavimo priemonėse buvo sukelta isterija..

Kam visa tai daroma?!

Žinoma, neapseita ir be farmakologinių monstrų finansinių interesų, kurie jau ne pirmą kartą savo laboratorijose sukuria naujas ligas, o po to jas paleidžia į pasaulį, kad priverstų žmonės mokėti už vaistus ir vakcinas, kurios “stebuklingai” labai laiku atsiranda. Bet su kiaulių gripu viskas žymiai blogiau. Tokios psichozės per masines informavimo priemones dar nė karto nebuvo sukėlę, nors farmakologiniai monstrai savo purviną darbą daro jau ne vieną dešimtmetį.

Tai kame esmė?

O esmė tame, kad šiuo atveju pavojingas ne pats KIAULIŲ GRIPAS, O VAKCINA PRIEŠ JĮ! Masinė psichozė masinėse informavimo priemonėse sukelta tam, kad PRIVERSTI ŽMONES VAKCINUOTIS. O priežastis tame, kad PAVOJINGAS NE KIAULIŲ GRIPAS, O BŪTENT VAKCINA PRIEŠ JĮ! Būtent vakcina pavojinga žmonėms, nes savyje turi genetiškai pakeistą virusą, kuris žmogaus organizme jį keičia genetiškai, sukelia sterilumą ir eilę ligų. Taip kad vakcinacija — tai dar vienas būdas NAIKINTI ŽMONES, EILINIS NEMATOMO GENOCIDO BŪDAS!

Žinoma, tai nereiškia, kad prieš tai nesiimama jokių priemonių, bet tai vyksta ne vyriausybiniu lygiu. Egzistuoja metodai, kuriais įmanoma pasipriešinti socialinių parazitų veiksmams ir yra vilties, kad tos priemonės kovoje prieš matomą ir nematomą genocidą bus efektyvios, bet… jeigu žmonės pasiduos provokacijoms, kai koks aukų skaičius neišvengiamas. Socialiniams parazitams nepavyko paukščių gripo pagalba pasiekti norimo rezultato, nors paukščių gripo virusas, kaip ir kiaulių gripo virusas, taip pat buvo sukurtas karinėse biologinėse laboratorijose. Be to, po sukeltos masinės psichozės ir vakcinacijos, mirusiųjų skaičius Rusijoje (ir visame pasaulyje) nedidelis ir pseudoepidemija netapo masinė, nors socialiniai parazitai apie tai svajojo. Bet tai nereiškia, kad viskas jau tvarkoje ir galima nurimti. Socialiniai parazitai ir toliau stengiasi dirtinai sukelti badą Rusijoje, kad per genetiškai modifikuotus pavojingus maisto produktus sunaikinti rusų ir kitas Rusijoje gyvenančias tautas. Jie nenurims, kol egzistuoja rusų liaudis!

Žinoma, pasipriešinimas prieš juos visada egzistavo, ir būtent to pasipriešinimo dėka socialiniams parazitams nepavyksta sunaikinti rusų ir kitų Rusijos tautų, nors ir patiriama daug žmonių praradimų. Per paskutinius dvidešimt penkis metus Šviesiosioms Jėgoms pavyko gerokai prispausti Tamsiąsias Jėgas – socialinius parazitus. Jie patyrė daug pralaimėjimų įvairiuose lygmenyse, bet dar tebėra stiprūs. Jusdami artėjantį visišką pralaimėjimą, socialiniai parazitai pradėjo veikti be kaukių, už kurių jie slapstėsi ne vieną tūkstantmetį.

2009 metų rugsėjo 19 d. socialiniai parazitai pradėjo savo paskutinį karą — karą, kuriame jie pasmerkti. Bet tai nereiškia, kad galima nusiraminti. Net į kampą įvarytas zuikis tampa pavojingas. Bet tas paskutinis karas tarp Šviesiųjų ir Tamsiųjų jėgų išėjo į tokį lygmenį, kuris TAMSIOSIOMS JĖGOMS NEPASIEKIAMAS! Jie tai žino ir supranta, ir todėl atsisveikinimui “jie pasiryžę trenkti durimis taip, kad sudrebės visas pasaulis”! Bet jiems niekas neleis “trenkti durimis” ir jie tai jau pajuto. Bet tam, kad rusai ir kitos Rusijos tautos nusimestų jungą, būtina, kad žmonės atsibustų, kad prabustų genetinė protėvių atmintis ir jie nusiplėštų vergiškos filosofijos skraistę, kuri mums primesta jau virš tūkstančio metų. Laikas atsibusti, jeigu mes nenorime, kad miegas būtų amžinas!

Nikolajus Levašovas,2009 m. lapkričio 22 d.

.

  1. «Пятикнижие и гафтарот». Книга «Дварим», Йешаягу LX, 2-5, 9-12, 16, 1286-1288 с, Издательство «Мосты культуры», 2004, ISBN 5-93273-047-1.

  2. Ten pat.

  3. Vladimir Dij ”Pravoslaviška Rusia iki krikščionybės priėmimo ir po jos”.

  4. Senasis Testamentas. Esteros knyga. 8 Skyrius. Karalius leidžia keršyti judėjų priešams.

  5. А. Smirnov “Kazokų atamanai”. SPb, Leidyklos namai “Neva”, 2002 m.