MĄSTAU, BET NESISKUNDŽIU…
(suteikimas Pagalbos žmonėms…)
Klausimas suteikimo pagalbos gerinant sveikatą žmonėms su MANO TIESIOGINIU DALYVAVIMU sąveikaujant (derinant) su „SvetL“ Programomis ir be jų, man pastaruoju metu TAPO LABAI SKAUSMINGAS. Žinoma, aš supratau ir suprantu, kad praktiškai pats jį inicijavau savo veiksmais, pradedant nuo 2013 m. Bet tai buvo kelias pažinimo. Jei norite, – tam tikras „eksperimentas“ sąveikaujant su Programomis, suprantant fiziką jų taikymo, ir ne tik sveikatos gerinimo klausimais. Tiesą sakant, ateityje tai ir leido man, remiantis, atsiradusiomis žiniomis ir patirtimi, jei galima taip pasakyti, – TOBULINTI esamas Programas ir KURTI NAUJAS, atsižvelgiant į besikeičiančią tikrovę. Būtent tai buvo nepaprastai svarbu ir, mano nuomone, – pateisinama. Mane pirmiausia domino galimybė iš N. Levašovo ir A. Hatybovo darbų gautas teorines žinias paversti praktiniais rezultatais.
Tai lietė RIMTČIAUSIASIAS LIGAS, tokias kaip vėžys, vaikų autizmas, sunkiausia nėštumo eiga, diabetas, kepenų cirozė, hepatitas, įvairūs navikai ir daug daugiau, prieš kurias šiandieninė medicina yra bejėgė. Tai buvo susiję ir su prisitaikymu ir sąveika „SvetL-Flora“ Kompleksais, o taip pat lietė „įtaką“ situacijoms įvairiuose Planetos taškuose – tiek savarankiškai, tiek ir („pakvietus“ jei galima taip pasakyti) „komandai“ …
Visa tai ir tapo pažinimu: fizikos ląstelės, fizikos Smegenų ir fizikos Energijų.
Nereklamavau savo „eksperimentų“, kurie išaugo į galimybes, tačiau ir nuo niekieno nieko NE SLĖPIAU, kartais daug ką atskleisdamas savo straipsniuose. Tačiau žmonės yra žmonės ir jie patys pradėjo dalintis su kitais savo sėkme sveikatos gerinimo klausimais, žinoma, kalbėdami apie MANO DALYVAVIMĄ sprendžiant jų problemas. Kaip sakoma – „žemė gandais sklidina“ …
Tai išsivystė į nevaldomą klausimų, prašymų ir tiesiog „pagalbos prašymų“ srautą … Visi, kurie rašė ir rašo man šiandien, savo laiškus pradeda gyvenimo problemomis ir prašymais gydyti. Puikiai suprantu, kodėl taip yra. LAIKAS BĖGA NENUVALDOMAI į priekį. Pokyčiai, vykstantys mums prieš akis, yra tokie didžiuliai, kad jiems reikia skirti daug dėmesio ir adekvačios reakcijos NE TIK mano, bet ir visų žmonių, nors ir nesąmoningai, nors ir nesuprantant to, kas vyksta, tačiau reakcijos.
Tokie prašymai – taip pat yra tam tikra reakcija į sveikatos problemų paūmėjimą, o tai, deja, yra NEATIMAMA PUSĖ pokyčių Gyvybės Palaikymo Sistemoje. Be to, permąstomos socialinės problemos, nemažai temų, susijusių su istorija, gamta, ekologija, smurtu, rasizmu, badu pasaulyje, aplinkos tarša.
Ir mums REIKIA MOKYTIS REAGUOTI į šiuos procesus savarankiškai, ieškoti išeities iš esamos padėties, o NE TIKĖTI į kokį nors „dėdę“, kuris „spragtels pirštais“ – ir viskas tuoj pat pasitaisys. Ne viskas, ką mes laikome be priekaištų, iš tikrųjų yra tiesa. Praktiškai, aš pakartojau N. Levašovo kelią šiais klausimais, – sunkiais santykių su žmonėmis klausimais. Galima, žinoma gi, atsisakyti vykdyti prašymą, tačiau NEGALITE ATSISAKYTI jį išklausyti.
Galima rasti pasiteisinimą ir atidėti įvykdymą kokio tai prašymo, kaip patį tinkamiausią būdą atsisakyti, bet aš iki šiol nėjau šiuo keliu.
Aš suprantu, kad žmogus turi sielvartą, jis pats serga, kažkas iš jo šeimos serga ir panašiai. Bet supraskite – aš NE GALIU išgydyti VISUS, KAS NORI, to iš manęs gauti visomis „tiesomis“, ir ne tiesomis – tuo labiau, kad visada pabrėžiu – AŠ – NE GYDYTOJAS ir tapti juo
Generatorius veikime
NE SIEKIU. Aš ir Kompleksą „SvetL“ pirmiausia sumaniau kaip tam tikrą įrankį, kuris „išlaisvintų“ N. Levašovą nuo tokių dalykų. Bet rezultate paaiškėjo, kad aš pats „patekau“ į tą pačią situaciją, kaip ir jis. Kad suprasti klausimus, su kuriais kreipiasi, reikia nuodugniai visą kame išsiaiškinti, todėl kad paprastai patarimais, daugeliu atvejų, PROBLEMOS NE IŠSPRĘSTI. Tačiau tuo pačiu metu, jei vienas ar du draugiški žodžiai gali padaryti žmogų laimingą, reikia būti piktadariu, kad jam to nepasakytumėte. Tačiau ir tai šiuo metu NEĮMANOMA, nes per parą yra tik 24 valandos. Aš ir taip skiriu daug laiko – po 6–8 valandas per parą tam, kad ,,dirbti“ su tais žmonėmis, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių pažadėjau ir įkvėpiau viltį. Dirbti tiesiogiai ar per Kompleksus „SvetL“, kuriant įvairias „schemas“, kas vis vien reikalauja kone kasdienio stebėjimo iš mano pusės ir reikalingos korekcijos. AŠ NE GALIU aprėpti visų.
Net jei bus ne 24, o 34 valandos – negalėsiu. Reikia juk daugelį KITŲ DARBŲ DARYTI, kurie objektyviai SVARBESNI be vykstančio šiandiena. Bet kiekvienam žmogui, ir aš tai puikiai suprantu, jo sveikata, artimųjų ir draugų ligos ir pan. – tai PATI DIDŽIAUSIA PROBLEMA. Štai todėl ir ,,atsirado“ Kompleksai „SvetL“. O tiems, kurie abejoja jo galimybėmis, efektyvumu arba dėl kokių nors priežasčių negali jo įgyti, mes siūlome iš savo išteklių „Sveikatingumo seansus“, kuriuos (savo laiku dėl tų pačių priežasčių) sukūrė N. Levašovas. Mes juos daug kartų sustiprinome, o 2014 m. pavasarį papildėme trečiuoju seansu „Mėnesienos sonata 432 Hz“ pagal Ludwigo van Bethoveno muziką, sukurtą siekiant padidinti pirmųjų dviejų galimybes, būtent išspręsti momentines problemas, susijusias su prastu miegu, širdies veikla ir stresinėmis situacijomis. Atsižvelgiant į vykstančius Žmogaus Gyvybės Palaikymo Sistemos pokyčius, 2020 m. rugsėjo mėn. buvo sukurtas naujas sveikatingumo „Seansas greitoji pagalba {Mėnesienos sonata} _369“ {Sutrumpintai kaip „Seansas 369“}, esantis „Telegram“ Kanalo online – platformoje «СветЛая Помощь» (Šviesioji Pagalba) ir naudojamas TIK iš mobiliojo telefono, kai reikalingas skubus palaikymas ir pagalba. Tačiau dėl sparčiai besivystančių ir ne mažiau sparčiai besikeičiančių procesų, o taip pat dėl atsiradusių išplėstų techninių galimybių, tų pačių metų gruodį buvo atlikti reikšmingi „Seanso_369“ Programų pakoregavimai, kurie buvo išbandyti ir pademonstravo gilų „Seanso efektyvumo padidėjimą 369 “.
Visus keturis Sveikatingumo Seansus galima atsisiųsti ir taikyti visiškai nemokamai. Jie jau PAKANKAMAI ILGĄ LAIKĄ puikiai dirba ir duoda savo rezultatus.
Tačiau laiškai nuo žmonių, kurie, kaip jie mano, yra „aklavietėje“, EINA NESIBAIGIANČIA VIRTINE. Rašo iš daugelio Rusijos miestų, užsienio ir ypač iš Ukrainos.
Ką gi, ar aš turėčiau vykti į kitą miestą, kad ten būčiau su žmogumi? O gal žmogus turėtų atvykti šešiems mėnesiams, metams ar daugiau, atsižvelgiant į problemą, – kad būti šalia manęs? Ar AŠ PRIVALU, būdamas vietoje kurti įvairius bendravimo su šiais žmonėmis derinius, nuolat kontroliuodamas procesą ir eikvoti savo laiko bei jėgų (patikėkit – tam tikru mastu ribotus) išteklius?
Tai tiesiog nerealu. Todėl turiu tik vieną viltį – į žmonių SĄVARANKIŠKĄ NAUDOJIMĄ „SvetL“ Kompleksų ir jų Programų, o taip pat „Sveikatingumo seansų“, kurie padeda išspręsti daugelį klausimų, ir sveikatos gerinimą tame tarpe. Suprasti ir išmokti visa tai galite savarankiškai, skaitydami tai, kas per paskutinius kelerius metus skelbiama visuose mūsų šaltiniuose. Žmogus pats turi priimti sprendimą šiais klausimais.
Dar kartą noriu pakartoti – mano užduotis kita. Man visada buvo svarbu žmonėms perduoti tą informaciją, kurios reikia, kad jie nustotų būti vergais, kad jie patys pradėtų matyti ir suprasti, kas vyksta, kad patys išmoktų duoti SAVO VERTINIMUS ir daryti SAVO IŠVADAS.
Na, pasakykit, kokia prasmė gydyti žmones, jei žinai, kad rytoj juos gali sunaikinti tie, kurie šiandien net nesupranta, ką daro! Kai susidaro tokia situacija, turiu padaryti viską, kad būtent šito NE NUTIKTŲ. Būtina būtent tame dalyvauti visose įmanomose dalyse – užkirsti kelią galimybei zombinti ir sunaikinti žmones..
Ir tai NE SKAMBŪS žodžiai. Tai realybė, apie kurią kalbėjau ir pakartosiu dar daug kartų. Būtina nuolat peržiūrėti ir tobulinti „SvetL“ Programas, reikia jau dabar galvoti apie trečią „SvetL“ Kompleksų kartą, atsižvelgiant į visą teigiamą, o kai kuriais atvejais ir neigiamą pirmosios ir antrosios kartos Kompleksų naudojimo patirtį.. Ir ką? Man tai mesti ir VISĄ SAVO LAIKĄ nukreipti į besikreipiančių žmonių sveikatą? Akivaizdu, kad tikslingiau tuo užsiimti, KAI YRA GALIMYBĖ, ne eksperimentų rėmuose arba kai kuriais atvejais lygiagrečiai su jais.
Tiesą sakant, apibendrindamas noriu pasakyti, kad DAUGUMA ŽMONIŲ, tiesiogiai ar netiesiogiai gavę iš manęs pagalbos, liko patenkinti ir patenkinti tuo, ką gavo. Bet ne tame mano gyvenimo prasmė. Mano gyvenimo prasmė yra plėtoti „SvetL“ Programas, plačiau suprantant jų galimybes; kad jos MAKSIMALIAI PADĖTŲ žmonėms spręsti problemas, susijusias su sveikimu, vystymusi ir daug ko daugiau …
Bet kas įdomiausia, daugelis, sulaukę iš manęs pagalbą, susijusią su sveikimu, su visišku pagijimu, su pertvarkymu individualiai pagal juos jų Kompleksų „SvetL“, su perdiegimu Generatorių ant „SvetL“ Kompleksų ir dar daug ko, paskui TAMPA PRIEŠAIS, pila purvą tarsi atsakydami į tai, kad jiems gera buvo daroma jų pačių primygtinais ir beviltiškais prašymais. Aš skaitau tokius žmonės tiesiog neraštingais ir neadekvačiais dėl vykstančių procesų, kurie šiandien paveikė visus.
Žinoma, kai yra galimybė padėti, – aš visada padedu, tačiau tai, deja, NE REIŠKIA, kad aš galiu padėti kiekvienam, kas, tikriausiai, ir taip aišku visiems. Bet vis tiek kiekvienas mano, kad BŪTENT JAM, aš būtinai TURIU PADĖTI. Ir kas įdomiausia – taip mano beveik visi, kas į mane kreipiasi. Nėra nė vieno Žmogaus, kuris mano, kad kažkam gali reikėti šito labiau. Beveik visi prašo: „… padėk man, nes aš tikiu, kad pagalbos reikia man ar tik mano artimiesiems ir pan. …“ Ir dar vienas labai tipiškas pavyzdys – po to kai situacija (iš esmės, su sveikata) pataisyta, daugelis NET PAMIRŠTA PADĖKOTI. Bet kai tik po kurio laiko atsiranda koks nors negalavimas, ne komfortas, net nesusijęs su tuo, ko žmogus jau atsikratė, ateina laiškai – prašymai, kuriuose nurodoma, kas vyksta – tiesiog SU REIKALAVIMU vėl užsiimti šiuo žmogumi. Ir būtent tai daroma kategorišku pavidalu, tarsi aš DAVIAU ĮSIPAREIGOJIMUS visą gyvenimą užsiimti su šiais žmonėmis. Daugelis žmonių taip formuoja savo elgesį dėl gana suprantamų priežasčių – jie paprasčiausiai, suprasdami medicinos bejėgiškumą ir sparčiai augančias sveikatos problemas, aktyviai ieško būdų, kaip jas išspręsti, įskaitant susisiekimą su manimi, tačiau tuo pačiu metu NE LABAI- JAU tiki galimybe tokios pagalbos, tačiau ir suprasti, kaip, kas ir kodėl vyksta, būtinybės neturi. Visi nori vieno dalyko – kad viskas praeitų kartą ir visiems laikams. Ir nors dauguma turi jau SAVO DIDELĘ PATIRTĮ, bandymais įvairiais būdais išspręsti problemas (kuri kužda jiems, kad iš karto ir lengvai NIEKO NE PADARYTI, o su tradiciniais metodais ir pastangomis išvis tik blogėja), noras viską GAUTI „GREITAI IR IŠKART“ nuo to nepraeina, o tik sustiprėja. Todėl sąmoningai ar nesąmoningai žmonės savo pagalbos prašymą papildo iššūkiu ir savo netikėjimu tikrove galimybių (mano ar Programų). Natūralu, kad kartu su pagalba jie, atrodo, gauna atsakomąjį iššūkį „medicina ne sugebėjo, o aš sugebėjau“. Bet tai ne taip, šį iššūkį žmonės patys savo galvoje sukuria ir formuoja savo tikėjimu, ar ne tikėjimu, kuriuo savo valia jie PAKEIČIA SUPRATIMĄ. Aš gi – tiesiog darau tai, kas mano galioje, kad išspręsti klausimą. Todėl, kai tam tikros problemos savijautos sugrįžta, tai DAUGELIUI ATRODO BROKAS darbo, natūraliai sukeliantis nepasitenkinimą ir, kaip to rezultatas, – įvardyti reikalavimai pašalinti problemą. Juk žmogus laukė „visko ir iš kart“, dar daugiau to, tam tikru momentu jis net įtikėjo, kad tai gavo, todėl ūmus nusivylimas sukelia nepasitenkinimą ir natūralias pretenzijas – ar tai ilgalaikio skausmo po korekcijos apraiška, ar apskritai neįmanoma suteikti pagalbos.
Bet juk aš niekada nedaviau priežasties laikyti viską, ką darau, panacėja, magija ar kokiu nors fokusu. Visos bėdos – pradedant nuo bejėgiškumo ligos akivaizdoje ir baigiant NEPAGRĮSTU REIKALAVIMU PAGALBOS – didžiąja dauguma IŠ NEMOKŠIŠKUMO, nenoru išsiaiškinti to kas vyksta ir įgyti pilnutinį supratimą, o ne aklą tikėjimą. Tačiau žmonės patys pasirenka – kuriuo keliu eiti, o jei aš nepateisinu jų lūkesčių, tai jau problema ne manyje, o jų lūkesčiuose. Noriu jums priminti, kad yra DAUGYBĖ KLINIKŲ ir Izraelyje, ir Šveicarijoje, ir Vokietijoje ir JAV, į kurias gali kreiptis (bet kas gali), ir ten jums be ABEJONĖS suteiks pagalbą, tiesa, be jokių specialių garantijų. BET tuo atveju paprastai „iškyla“ finansinė problema. Bet, tikriausiai, tai NE MANO klausimas. Kiekvienas turi pasirinkimo teisę.
Aš visada maniau ir vis dar manau, kad bet koks darbas turi būti atsilygintas, jei norite – privalo būti apmokėtas. Turiu omenyje NE BŪTINAI pinigais. Tačiau iš didžiulio skaičiaus prašymų nedaugelis parašė man apie tai, veikiau netgi NE GALVODAMI šia kryptimi, ir tai nepaisant to, kad daugeliu atvejų klausimas buvo apie visą gyvenimą trunkančią negalią ir atsikratymą jos, apie pilnavertį gimstančių arba gimusių vaikų, o kartais tiesiog – apie gyvybę ar apie jų mirtį … Aš nesiskundžiu. Aš paprasčiausiai konstatuoju. Daugeliu atvejų, išskyrus keletą, man NIEKAS NE SAKĖ ir neparašė, kad, pavyzdžiui, jis (ji) viską darė žmonių labui, ir jį reikia atstatyti, kad galėtų tęsti savo darbą – toliau padėti žmonėms. Paprasčiausiai – „… ne,…. Jūs turite man padėti … tai viskas!” Atsakymą į klausimą, kam gi reikia padėti, aš siūlau rasti N. Levašovo knygose, jo autobiografijoje, kur parašyta gana aiškiai ir gerai. Ne kiekvienas, kurie prašo pagalbos, yra vertas šios pagalbos, ir ne visiems ji turėtų būti suteikta! Ir tegul kažkas pabando man įrodyti priešingai.
Po ilgos ir nemalonios patirties priėjau prie sprendimo – padėti tiems žmonėms, kurie yra verti, kurie tikrai galvoja NE TIK apie savo nuosava kailį, bet ir apie kitus, kurie tikrai yra pasirengę, turėdami sveikatos kovoti už kitų laimę, o ne pirmiausia už savo laimę. Štai tokiems žmonėms, PADEDU IR TOLIAU PADĖSIU, o ne tiems, kas, gavę sau tai, ko nori, tuo nusiramina, net negalvodami nei apie dėkingumą nei apie tai, kiek įdėta darbo jam (jai). Daugelis mąsto, tarsi jie mąstytų. O iš tikrųjų jie tiesiog perdėlioja senus prietarus nauja tvarka.
P. S.
- Komarovo, Pirtis, Knyga Kelionių Užrašai Diletanto nuo Mokslo… {iš 3 Knygos, skyrius 5 (2 redakcija)} https://proza.ru/2019/02/09/771
- 3 Knyga „Šviesioji Šluota“, N. Levašovo, „Pirtie Reikaluose“ A. Hatybovo ir Darbo kastuvas (2 leidimas)
- 5.7 skyrius. Atsisakyti ar išklausyti … 2017-05-06
2020 m. gruodžio 29 d
Fiodoras Škrūdnievas