Palaiminti sielos vargšai – 2

 

Iš tikrųjų, palaiminti sielos vargšai! Tuo aš eilinį kartą įsitikinau, kai perskaičiau straipsnį „Prigyvenome iki aukso amžiaus…“ Šį kartą autorius „surizikavo“ pasirašyti savo tikru vardu! Tai jau didelis „progresas“, lyginant su kitais straipsniais, kurių autoriai arba visiškai nepasirašinėjo, arba prisidengdavo falsifikatais. Taip kad, šio straipsnio autorių galima gerbti už tai, kad jis išstojo su „atvira srėbtuve“. Bet, kaip bebūtų gaila, tuo jo kilnumas ir pasibaigia. Visu kitu straipsnio autorius — protojerejus Jevgenij Sokolov — mažai kuo skiriasi nuo visų praeitų straipsnių anoniminių autorių. Ir štai to patvirtinimas:

„…Tame ir esmė, kad Levašovas praktiškai beveik niekada nenurodo kokių nors pirminių šaltinių. To „akademiko“ maniera, paprasčiai, pateikti, ir tai, ką jis sako, visi privalo priimti kaip nenuginčijamą tiesą… Ką gi, tebūnie. Apie ką gi galima kalbėti su žmogumi, kuris išdavė savo protėvių tikėjimą ir iš jo tyčiojasi, prie to, dar didžiuojasi akademiko titulu. Nieko, kaip prisimename iš rusų patarlės: „Dievas pabars, iškęsime“! Na, o keiksmus pravoslavų adresu iš ateistų sektos mes kenčiame daug metų. Ką gi darysi? Pakentėsime dar…“[1]

Iš šios citatos matosi, kad Archangelsko ir Cholmogorsko eparchijų (епархий) misijų skyriaus vadovas nei mano knygų, nei mano straipsnių neskaitė, o savo straipsnį parašė pagal kažkieno tai žodžius. Tik tokiu atveju jis galėjo parašyti šiuos žodžius visiškai nežinodamas mano knygų turinio! Nemokšiškumas niekada nieko nepuošė! Jeigu manyti, kad „šventasis“ tėvas vis dėl to nors kiek pavartė mano knygas, tai tada reikalai visiškai apverktini! Apverktini todėl, kad žmogus, kalbantis apie aukštą dvasingumą, meluoti iš viso, o tuo labiau, šmeižti kitus iš viso, NEGALI!

Arba net dviejų eparchijų misijos vadovui visos priemonės geros?! Matyt, kad jis turėjo gerus „mokytojus“, — jėzuitus, — kurie savo katalikiškojo ordino devizu pasirinko: „Geras tikslas pateisina priemones, kurių pagalba jis pasiekiamas!“, ir jų pasekėjai dvidešimtame amžiuje — bolševikai-leniniečiai, — kurių „dvasinis“ lyderis „gyvesnis už gyvuosius“ — Uljanovas-Leninas — „giliamintiškai“ rašė savo straipsnyje „Apie kompromisus“[2]: „…Yra kompromisai ir YRA KOMPROMISAI!..“. Tai išvertus į normalią žmonių kalbą yra tas pats, kas ir jėzuitų lozungas!

Taip kad, „šventasis tėvas“ eina savo „didžiųjų“ pirmeivių jau pramintu taku! Melagingi tvirtinimai ir šmeižtas niekada nebuvo krikščioniškosios bažnyčios gerų darbų sąrašuose, kurios vardu „veikia“ „šventasis“ tėvas! Todėl visose savo knygose ir straipsniuose aš nurodau ne tik autorių, knygos ar straipsnio pavadinimą, iš kur aš paėmiau vieną arba kitą citatą, bet nurodau ir skyrių, puslapį, kuriame yra pateikiama citata, išleidimo metus, ir, pagal galimybes, ir leidyklą, ir ISBN! Tiesa, gailiuosi, esu „nuodėmingas“: nenurodau, ties kuriuo abzacu iš puslapio viršaus ar apačios prasideda mano pateikiama citata!

Ir tuo labiau — NEIŠKRAIPAU VIENO ŽODŽIO MANO NAUDOJAMOSE CITATOSE! Ir ne tik tai — aš citatą pateikiu VISĄ, kad matytusi PABAIGTA AUTORIAUS MINTIS, ko, kaip bebūtų gaila, negalima pasakyti apie „šventąjį“ tėvą! Todėl, kad iš konteksto ištrauktą citatą lengva iškreipti, ką ir daro įšventintas šventikas! Jo tikslas aiškus — padaryti viską, kad jo ganytiniai, „neduok Dieve“, nepradėtų skaityti mano knygų ir straipsnių, ypač religojos temomis!

Bet, gal būt tik „naujieji“ bažnyčios tarnai dar neatsikratė nuo komunistinio palikimo, o tik „senieji“, ikirevoliuciniai tarnai buvo aukštų moralinių ir dorovinių teisingo krikščioniškojo tikėjimo principų nešėjai į liaudies mases? Išsiaiškinkime su tuo „aukštu“ „pravoslaviškojo“ krikščioniškojo tikėjimo dvasingumu, kuris vadovaujasi ta pačia Evangelija, kaip ir katalikiškoji bažnyčia ir daugybė jos sektų! Bet prieš tai, kaip kreiptis tokia opia krikščionims tema, noriu atkreipti dėmesį į dar vieną, niekuo nepagrįstą „aršaus“ dvasingumo gynėjo „pareiškimą“! „Šventasis“ tėvas taip pat pergyvena dėl to, kad aš „išdaviau“ SAVO PROTĖVIŲ TIKĖJIMĄ!

Pirma, reikia atskirti du terminus — TIKĖJIMĄ ir RELIGIJĄ! Žodis TIKĖJIMAS (ВЕРА) Iš senų senovės reiškė NUŠVITIMĄ ŽINIOMIS ir buvo užrašomas dviejomis slavų-arijų RUNOMIS, todėl turi dvi šaknis — VE ir RA. Pirmoji runa reiškia garsą VE ir reiškia ŽINIAS! Būtent todėl daugelyje rusų kalbos žodžių, kurie, kai kurie iš jų šiandiena skaitomi „pasenusiais“, turi tą šaknį: ŽInoti (ВЕдать), ŽYnys (ВЕдун), Žynė (ВЕдунья), ŽInios (ВЕсти), Žinantis (ВЕдущий), ŽInojimas (ВЕдение), ŽInant (ВЕдомо), ŽIniarštis (ВЕдомость), Žinyba (ВЕдомство) ir t.t.

Antroji runa reiškia garsą RA ir reiškia ŠVIESĄ! Ir taip pat daugelyje tos pačios rusų kalbos žodžių yra šaknies pavidalu, nors šiuolaikinėje „kalbininkystėje“ viskas sąmoningai iškreipta taip, kad runos RA pagrindu sudarytuose žodžiuose, RA niekada nebūtų kaip žodžio šaknis! Štai tik keletas iš tų žodžių šiuolaikinėje rusų kalboje: РАдуга (vaivorykštė), РАссвет (aušra), РАдость (džiaugsmas), РАскол (skilimas), РАскольник (skaldytojas, sentikis), РАсияние (nušvietimas), РАссеяние (išsisklaidymas), кРАмола (sąmokslas), кРАмольник (sąmokslininkas), РАдио (radijas), РАдужный (nuoširdus), РАдушие (nuoširdumas), РАзблаговестить (paskleisti žinias), РАзбогатеть (praturtėti), РАзбой (plėšimas), РАсследовать (ištirti), РАзбРАнить (išbarti), РАсбРАсывать (išmėtyti), Развитие (vystymasis), РАзВЕдать (išžvalgyti), РАзбудить (pažadinti), РАзвести (išskirti) ir t.t.

Filologai tikriausiai taip pat širs dėl tokios „šventvagystės“, tik norisi jų paklausti, kas juos „mokė“ rusų kalbos, kas sugalvojo naujas rusų kalbos taisykles po 1917 metų „rusų“ revoliucijos, kas iš rusų abėcėlės dėl popieriaus „sutaupymo“ išmetė keletą raidžių, vieną iš kurių net neįmanoma atspausdinti, nes nėra analogų kokia nors kita kalba, o kitą raidę įmanoma atspausdinti tik pasitelkus raidę iš „lotyniško“ alfabeto — i! Dėl tokios „revoliucijos“ rusų kalboje, mes ne tik praradome rusų alfabeto raides, bet ir praradome daugelį žodžių, praradome dalį rusų kalbos lobyno!

Pavyzdžiui, iki revoliucijos buvo du žodžiai — МИР ir МIР, pirmasis žodis, reiškia tą patį, kaip ir dabar (Taika), o štai žodis „мiр“ iki revoliucijos reiškė bendruomenę, tik visiškai kitu aspektu, negu šį žodį suprantame dabar! Klausimas tik vienas: kas gi moko rusus rusų kalbos, kas gi rusų kalboje „įvykdė“ dar ir „didžiają revoliuciją“!?

O tai padarė palikuonys vienų, kurie rusų žemėse apsigyveno šiek tiek daugiau negu prieš tris šimtus metų ir palikuonys kitų, kurie Rusijos imperijos platybėse atsirado Jeterinos II laikais ir vėliau, ir… rusų tautybės žmonių tarp tų „mokytojų“ praktiškai nėra! Aš turiu omeny tuos, kas nustatinėjo tai pačiai rusų kalbai taisykles, kuriomis vadovaudamiesi visi likusieji vėliau moko tuos pačius rusų žmones rusų kalbos!

Įdomu ir tai, kad dėl atliktos „revoliucijos“ rusų kalboje, daugelis žodžių, kurie iš prigimties turėjo skirtingą prasmę ir reikšmę, buvo „paskelbti“ žodžiais-sinonimais! Pavyzdžiui, žodžiai PRAturtėti (РАзбогатеть) ir turtėti (богатеть)! Žodis turtėti (богатеть), iš principo, reiškė tą patį, ką ir šiandiena. Tik turtėti galima skirtingai — pinigais, draugais, vaikais, meile, laime ir t.t. Jeigu žmogus turtingėjo žiniomis — sakė, kad jis PRAturtėjo (РАзбогател) ir t.t.! Žodis РАзВЕдать (išžvalgyti) reiškė pasiekti nušvitimą žiniomis per tobulėjimą. Tas žodis veidrodinis žodžiui VERA (tikėjimas), kuriame šaknis VE stovi prieš šaknį RA. Tokiu skiemenų-šaknų išdėstymu įdedama atitinkama prasmė, kuri šiuolaikinėje kalboje jau prarasta.

VERA — tai jau žmogaus būsena, kuria jis pasiekė per nušvitimą žiniomis ir, tokliu būdu, jis jau pats tampa ŠVIESOS, ŽINIŲ NEŠĖJU. Paprastai tokių žmonių buvo nedaug, ir jie sudarė dvasinų rusų elitą, todėl tuos žmones vadino šviesybėmis, nes iš tokių žmonių spinduliavo ŠVIESA, ir daugel;is iš mūsų protėvių tą ŠVIESĄ matė savo akimis!

Žodyje РАзВЕдать (išžvalgyti) pirmuoju stovi šaknis-skiemuo RA, o antruoju — šaknis-skiemuo VE, ir jis reiškia, kad žmogus ATĖJO prie nušvitimo žiniomis per ŠVIESĄ. Ir kad dėl to, žmogus iš TAMSAUS ŽMOGAUS PAVIRTO Į ŠVIESŲ! Iki pat šiol rusų kalboje išliko pasakymas „tamsus žmogus“, t.y. — nemokša, neišsilavinęs visais aspektais. „Ech tu, tamsuma“ («Эх ты, темнота!“) — anksčiau kiekvienam žinoma paniekinanti išraiška kreipiantis į žmogų, kuris nebuvo pasiekęs nušvitimo žiniomis, tą patį tai reiškia ir šiais laikais, tik daug siauresne prasme. Taip sako, kada žmogus nežino ko nors garsaus, bet tai jau visiškai kitas aspektas. Ir pasiekia TAMSUS žmogus, kokiu jis gimė, ŠVIESĄ, kai jis savyje žadina ŠVIESĄ per tikras žinias.

Tą veiksmą atitiko žodis PAžadinti (РАзбудить), kuris reiškė nušvitimo žiniomis procesą! Šiuolaikinėje interpretacijoje žodis PAŽADINTI (РАзБУДИТЬ) reiškia tą patį, ką ir žodis ŽADINTI (БУДИТЬ), o tai yra visiškai ne tas pats. ŽADINTI galima žmogų iš miego, žmogui galima ŽADINTI SĄŽINĘ, galima žmogui ŽADINTI MEILĘ ir, pagaliau, galima žmugui ŽADINTI ŽINIAS, ir būtent paskutiniojo apibūdinimui buvo naudojamas žodis PAŽADINTI (РАзБУДИТЬ)!

Iš tikrųjų, rusų kalba neišpasakytai turtinga pagal savo turinį. Kalbos turtingumas, daugybės žodžių egzistavimas nusakyti niuansams, plonybėms ir žmogaus minčių pilnumo nusakymui, kalba apie KALBOS SENUMĄ ir LAUDIES, KURI KALBA TA KALBA, DVASINĮ TURTINGUMĄ. Ir gaunasi, kad rusų kalba iki krikščionybės įvedimo buvo daug turtingesnė! Kalbos turtingumas yra TIESIOGINIS LAUDIES KULTŪRINIO IR DVASINIO IŠSIVYSTYMO ATSPINDYS! Ir tai ne mano išsigalvojimai, o tiesa, pagrįsta daugelio tautų ir rasių kultūrų tyrinėjimais.

Kuo primityvesnė kalba — tuo žemesnis kultūrinis ir dvasinis išsivystymas liaudies, kuri kalba ta kalba! Taip kad, krikščionybės viešpatavimas per tūkstantmetį privedė prie RUSŲ TAUTOS DALIES DVASINGUMO IR KULTŪRINIŲ TURTŲ PRARADIMO! Taip kad, su dvasingumu reikalai klostosi visiškai atvirkščiai, negu kalba šventikai!

Žodžiais apie „dvasingumą“ galima kalbėti daug ir ilgai, bet dvasingumas turi ir savo išraišką, ir, pirmiausia, ta išraiška pasireiškia per KALBĄ, KURIA KALBA VIENA AR KITA TAUTA! Taip kad, faktai, patinka tai kam nors ar ne, sako apie tai, kad rusų tauta prarado dalį savo dvasingumo BŪTENT PO TO, KAI RUSŲ ŽEMĖSE BUVO PRIMESTA GRAIKŲ RELIGIJA, TAIP IŠ PRADŽIŲ VADINOSI RELIGIJA, KURIĄ RUSAMS JĖGA PRIMETĖ KUNIGAIKŠTIS VLADIMIRAS-KRIKŠTYTOJAS, nors jį dar vadino ir VLADIMIRU-KRUVINUOJU!

Be to, kultūrinis lygis ir dvasingumas visada būdavo nustatomas pagal tos pačios tautos išsilavinimą! Ir ką gi mes matome!? O matome štai ką.

Pirma, IX-X amžiais atokiose provincijose ir užkampiuose, nedideliuose gyvenvietėse ir kaimuose gyvenantys paprasti žmonės RAŠĖ VIENAS KITAM LAIŠKUS ANT BERŽO TOŠIES! Ne tik laiškus rašė, bet ir vedė SURINKTO DERLIAUS APSKAITĄ, viską ir apie viską surašydavo ant tos pačios beržo tošies! O tai reiškė, kad žemdirbiai žinojo, bet kuriuo atveju, SKAIČIUS IR ARITMETIKĄ! Tai, ką galėjo ir mokėjo mūsų protėviai, kuriuos šiuolaikiniai „istorikai“ paskelbė laukiniais, gyvenančiais urvuose žemėje!

O dabar paižiūrėkime, prie ko privedė tūkstantį metų trukusi krikščionybės „dvasinė“ įtaka! O štai prie ko: 1917 m. „rusų“ revoliucijos momentui PAGRINDINĖ LAUDIES DAUGUMA BUVO VISIŠKAI NERAŠTINGI!!! Žmonės NEMOKĖJO nei SKAITYTI, nei RAŠYTI, nekalbant jau apie ARITMETIKĄ!!!

Štai tau „senele“ ir Jurijaus diena!

Antra, terminas „PRAVOSLAVIJA“ JOKIO RYŠIO SU KRIKŠČIONIŠKĄJA BAŽNYČIA NETURI! Visame pasaulyje rusų krikščioniškąją cerkvę vadina RUSŲ ORTODOKSINE CERKVE (Russian Orthodox Church)! Ir, kas įdomiausia — niekas dėl to neprieštarauja ir net patys „šventieji“ tėvai, kalbėdami kitomis kalbomis būtent taip ir išverčia rusų krikščioniškąją cerkvę!

Bet ne tik tai! Nei SENAJAME TESTAMENTE, nei NAUJAJAME TESTAMENTE nėra termino “PRAVOSLAVIJA“! O toks terminas yra RUSŲ VEDINĖSE TRADICIJOSE! Tik rusų vedinėse tradicijose yra tokie supratimai, kaip — JAV (ЯВЬ), NAV (НАВЬ), PRAV (ПРАВЬ) ir SLAV (СЛАВЬ):

JAV (ЯВЬ) — tai fiziškai tankus pasaulis, NAV (НАВЬ) —tai mirusiųjų pasaulis, PRAV (ПРАВЬ) — Šviesiųjų Dievų pasaulis, visuotinė taisyklė, kurią įvedė Daždbogas, tiesos ir išminties įsikūnijimas. Kiekvienas žemės sutvėrimas, kuris yra JAV (ЯВЬ) pasaulyje, vykdo PRAV (ПРАВЬ) valią, pats tampa to pasaulio dalimi. Kiekvieno žmogaus buvimo žemėje prasmė — dieviškosios PRAVI valia būdamas ištrauktas iš nebūties, sugrįžti į ją, pasistengęs per gyvenimą pakilti į viršų tobulumo ir teisingų žinių laiptais“[3].

Taip ir slavų mitologijoje, pagal slavų vedų tradicijas, kurias kažkodėl vadina „pagoniškomis“, nustatytos PRAVI taisyklės. Kad pilniau suprastumėte terminą „PRAVOSLAVIJA, kreipkimės į Slavų-Arijų Vedas:

„…Mes — PRAVOSLAVIŠKI, nes mes PRAV ir SLAV garbiname. Mes gerai žinome, kad PRAV — mūsų Šviesiųjų Dievų Pasaulis, o SLAV — Šviesusis Pasaulis, kur gyvena mūsų Didieji ir Išmintingieji Protėviai.

Mes — Slavai, nes iš visos širdies garbiname visus Šviesiuosius senovės Dievus iš Šventai Išmintingus mūsų Protėvius..“[4]

Taip kad, terminas „PRAVOSLAVIJA“ egzistavo ir egzistuoja TIK RUSŲ VEDINĖSE TRADICIJOSE ir jokio ryšio su krikščionybe neturi. O ta vedinė tradicija atsirado prieš daug tūkstančių metų iki atsirandant krikščionybei!

Trečia, išsisaiškinkime, kokį gi tokį „dvasingumą“ neša krikščionybė?

Nuo pat vystyklų žemdirbiui kemšama į galvą mintis, kad jis — VERGAS, DIEVO VERGAS, Caro-imperatoriaus VERGAS, savo Pono VERGAS! Būtent pagal tokį hierarcijos eiliškumą žmogui į galvą kemšamas supratimas apie jo VERGIŠKĄ DALIĄ! Be to, žmogui įperšama mintis, kad jis turi nuolankiai priimti visus gyvenimo sunkumus, visus pažeminimus, nusižeminęs žiūrėti, kaip jį plėšia, atima jo darbo vaisius, prievartauja jo dukteris ir žmoną! Nes viskam — DIEVO VALIA!

Šventikas tikinčiąjam krikščioniui visada išaiškins, kad viskas, kas su juo vyksta, yra atlygis už jo nuodėmes ir reikia nusižeminusiai priimti DIEVO BAUSMĘ! O jeigu žmogus nepadarė jokių nuodėmių, tai tada šventikas ras kitokį atsakymą, kad paaiškintų įvykius. Ir pasakys, kad žmogui Viešpats Dievas siunčia išbandymus dėl jo tikėjimo tvirtumo, ir, jeigu jis nusižeminęs priims tuos išbandymus, nepasiduos savo IŠDIDUMUI, tai tada VIEŠPATS DIEVAS priims jį į DANGIŠKĄ ROJŲ, kur jam bus garantuotas amžinas gyvenimas ir kur pieno upės su kisieliaus krantais…

Tokiu būdu, ir „nuodėmingam“, ir „teisuoliui“ PO MIRTIES garantuojamas dangiškasis rojus! Vienam už tai, kad jis išpirko savo „nuodėmes“, kitam — už tai, kad jis praėjo išbandymus dėl tikėjimo tvirtumo! Ar ne tiesa, kad neblogai sugalvota!!!

Aukščiausia krikščionio paskitis — NUMIRTI! Ir tai neišsigalvojimas: kai neseniai mirė užsienietiškos rusų cerkvės vadovas Lauras (Лавр), tada visoje šalyje buvo paskelbta, kad jis įvykdė SAVO AUKŠČIAUSIĄJĄ PASKIRTĮMIRĖ!

Keista, ar ne tiesa!? Man visada atrodė, kad aukščiausia žmogaus paskirtis — garbingai gyventi, siekti dvasinio tobulėjimo ir t.t. Pasirodo, kad ne, aukščiausia žmogaus paskirtis — MIRTIS! Atleiskite, ne paprasto žmogaus, o KRIKŠČIONIO!

Tada iškyla logiškas klausimas: kam tada krikščioniui kankintis, kentėti ir t.t.!? Kodėl gi iš karto ir neįvykdžius savo AUKŠČIAUSIOS PASKIRTIES?!

Bet tada, kas gi vergiškai dirbs laukuose ir fabrikuose, kas gi tada kurs gėrybes socialiniams parazitams!?

Ne, socialiniams parazitams to nereikia, o reikia, kad tokia filosofija apkvailintas žmogus neprieštaraudamas dirbtų socialinių parazitų labui ir, kad nemurmėtų! Ir tai darytų štai dėl ko ir kam:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2. Kam gi Jums atseikėti sidabro, kas nėra duona, ir uždirbta Jūsų darbu — už tai, kas nepasotina? Paklausykite gi manęs, ir maitinktės gėriu, ir APSALS JŪSŲ SIELA.3. Įsiklausykite ir eikite pas mate, klausykite, ir gyva bus Jūsų siela, ir aš SUDARYSIU su Jumis AMŽINĄ SĄJUNGĄ — atsilyginant už ištikimą Dovydo garbinimą.4. Nes pavyzdžiu tautoms aš jį paskyriau, VALDOVU ir TAUTŲ ŠEIMININKU. 5. Štai, pritrauksi tu tautą, kurios nežinojai, ir tauta nežinojo tavęs, atbėgs prie tavęs, kad vykdytų tavo valią — švento DIEVO IZRAELIO vardu, nes IŠAUKŠTINO jis tave. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .[5]

Pasirodo, DIEVAS JACHVE-JEHOVA SUDARĖ SU JUDĖJAIS AMŽINĄ SUTARTĮ IR IZRAELIO TAUTĄ PASKYRĖ TAUTŲ VALDOVU IR ŠEIMINIKU! Ir už tai VIEŠPATS DIEVAS pareikalavo iš JUDĖJŲ tik besąlygiško paklusnumo sau!

Labai jau tai primeną sandėrį su Nelabuoju, jeigu apie tai kalbėti religine kalba!

Štai, tik KRAUJO… trūksta to sandėrio patvirtinimui! Ir, kaip nekeista, ten pat galima rasti ir KRAUJĄ sandėrio patvirtinimui, ir tokį sandėrį privalo sudaryti kiekvienas JUDĖJAS:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15. Kiekvienas atvėręs burną pirmagimis kiekvieno sutvėrimo, kurį atneš dievui, NUO ŽMONIŲ ir NUO GYVULIŲ, tau bus, bet tu privalai išpirkti pirmagimį iš žmonių ir iš nešvarių gyvulių.16. O jo išpirka: kai jam sueis mėnuo, išpirk jį pagal tokią kainą: penki sidabriniai šekeliai, po pašventintą šekelį, dvidešimt monetų sumokėk (двадцать монет «Гера» он).17. Bet jaučių pirmagimį, arba avių pirmagimį, arba ožkų pirmagimį neišpirkinėk — jie šventi; KRAUJU APŠLAKSTYK AUKURĄ, o jų riebalus paversk liepsnojančia ir siautėjančia ugnimi, kuri taip maloni Dievui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . [6]

Kaip matytis iš tos TOROS ištraukos, kiekvienas JUDĖJAS SAVO SĄJUNGĄ SU DIEVU JACHVE-JEHOVA PRIVALO SUTVIRTINTI KRAUJU! Iš pradžių ir savo nuosavo PIRMAGIMIO krauju, kas taip pat aišku iš šios TOROS ištraukos!

KAM LEISTI IŠPIRKTI SAVO PIRMAGIMĮ NUO PAAUKOJIMO DIEVUI JACHVE-JEHOVAI, JEIGU NEBUVO REIKALO JO AUKOTI IŠ PAT PRADŽIŲ!?

Pirmagimio išpirkimas — tai jo PAAUKOJIMO PAKEITIMAS PINIGAIS!

Nebūtų buvę tokio aukojimo, — nebūtų ir išpirkos už jį! Reikia tik atidžiai skaityti, kas parašyta ir mąstyti! Vėliau judėjams buvo leista paaukoti ne savo pirmagimį, o GOJŲ vaiką! Bet tai — atskiro pokalbio tema, o kol kas tęskime “skrydžių” analizę…

Kaip visiškai aiškiai matome iš aukšiau pateiktų TOROS ištraukų, Dievo Jachvės-Jehovos pasirinkta tauta krauju sutvirtindavo savo sąjungą su “Dievu”! Ir, žinoma, tai JUDAIZMOAUKŠTO DVASINGUMO” pavyzdys!!!

Bet prie ko čia judaizmas, jeigu kalba eina apie krikščionybę!?

O prie to, kad SENASIS TESTAMENTAS yra dėl GOJŲ šiek tiek pakeista TORA, iš kurios, paprasčiausiai, pašalino labiausiai aštrius aprašymus, ir tuos, kurie neskirti GOJŲ akims! Ir kas svarbiausia — KRIKŠČIONIŲ DIEVAS YRA VIS TAS PATS DIEVAS JACHVE-JEHOVA!!!

Judėjų ir krikščionių — VIENAS DIEVAS!

Ko tas “DIEVAS” reikalauja iš GOJŲ-KRIKŠČIONIŲ, visiškai aišku — susitaikymo su bet kokiu neteisingumu ir vergišku gyvenimu, ir už tai PO MIRTIES TEISINGAI TIKINTIS KRIKŠČIONIS PATENKA Į ROJŲ!!! Dėl to, manau, visiems viskas aišku ir nekelia jokių abejonių!

O dabar “pasižiūrėkime”, ko iš JUDĖJŲ, iš savo pasirinktos tautos, reikalauja, TAS PATS DIEVAS JACHVE-JEHOVA?! Dievas Jachve-Jechova iš judėjų reikalauja aklai pasitikėti jo įsakymais ir sąjungą su juo patvirtinti krauju. To jis reikalauja iš savo pasirinktos tautos, o ką gi jis žada už IŠTIKIMĄ TARNYSTĘ sau?

Atsakymo paieškokime toje pačioje TOROJE:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2. Nes, SUTEMOS APGAUBS ŽEMĘ IR MIGLA — TAUTAS, O VIRŠ TAVĘS NUŠVIS DIEVO ŠVIESA, ir garbė virš tavęs atsiras. 3. IR VAIKŠČIOS TAUTOS TAVO ŠVIESOJE IR KARALIAI — TAVO SPINDESIO ŠEŠĖLYJE.4. Pakelk savo akis, apsižvalgyk aplink ir žiūrėk: visi jie SUSIRINKO IŠ TREMTIES VIETŲ ir eina pas tave, sūnūs tavo iš toli eina, ir DUKTERYS TAVO šalia KARALIŲ BUS AUKLĖJAMOS.5. Tada tu pamatysi, ir nušvisi, ir pasimesi iš džiaugsmo, ir prisipildys tavo širdis dėkingumu, — nes TAVO TAPS VISOS VAKARŲ ŠALIŲ GĖRYBĖS, TURTAI TAUTŲ PEREIS TAU. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9. Nes pas mane salų gyventojai susirinks ir laivai iš Taršino priekyje — kad pargabentų TAVO SŪNUS iš toli, SIDABRAS ir AUKSAS su jais: Tavo Dievo, Visagalio tavo Dievo ir švento Izraelio Dievo vardu, nes savo didingumu jis tave puošia.10. Ir statys svetimų tautų sūnūs tavo sienas, o karaliai tau patarnaus, nes supykęs aš tave nubaudžiau, bet maloniai tavęs pasigailėjau.11. Ir tavo vartai visada bus atviri, nei dieną nei naktį nebus jie uždaryti, kad TAU NEŠTŲ TAUTŲ TURTUS, o KARALIAI būtų atvedami kaip VERGAI.12. Nes TA TAUTA ir TA KARALYSTĖ, kuri TAU NETARNAUS, ŽUS, ir TOS TAUTOS BUS SUNAIKINTOS.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

16. Ir gersi tu pieną, IMSI VISA, KAS GERIAUSIA IŠ TAUTŲ, iš karališkų krūtinių pieną gersi, ir sužinosi, kad aš — Dievas, tavo Gelbėtojas ir Išvaduotojas, Valdovas Jakovo.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . [7]

Įdomiai gaunasi, iš GOJŲ-KRIKŠČIONIŲ DIEVAS JACHVE-JEHOVA REIKALAUJA NUSIŽEMINUSIAI PRIIMTI VERGIŠKĄ LIKIMĄ, IR TAS PATS VIEŠPATS DIEVAS SAVO IŠRINKTAI TAUTAI KITAS TAUTAS PASKIRIA VERGAIS, O TŲ TAUTŲ TURTUSKAIP ATLYGĮ IŠTIKIMĄ TARNYSTĘ!

VIENINTELIS PRINCIPIALUS SKIRTUMAS TARP JUDAIZMO IR KRIKŠČIONYBĖS – PRIPAŽINIMAS ARBA NEPRIPAŽINIMAS JĖZAUS KRISTAUS DIEVIŠKUOJU MESIJUMI!

Vienas ir tas pats Viešpats Dievas, viena ŠVENTOJI KNYGATora, tik dėl GOJŲ iš Toros pašalino labiausiai aštrius tekstus, kurie atskleidžia tikrąją tos knygos esmę. Juk neatsitiktinai sakomaJEIGU GOJAS PERSKAITĖ TORĄ, TAI BŪTINA UŽMUŠTI!!!

Tokiu būdu, principialus skirtumas tarp judaistų ir krikščioniųir jų tikėjime į tą patį Viešpatį Dievą, ir tai pasireiškia tuo, kad vieni Dieviškuoju MESIJU pripažįsta TIK MOZĘ ir laukia NAUJO MESIJO, tuo metu, kai kiti pripažįsta Dieviškais mesijais ir MOZĘ, ir JĖZŲ KRISTŲ, ir laukia antro jo sugrįžimo!!! Visi kiti skirtumai antraeiliai!

Ir kas gi gaunasi, VIENAS ir TAS PATS DIEVAS JACHVE-JEHOVA judėjams žada ROJŲ ŽEMĖJE ir visos kitos tautos bus VERGAIS, o tų tautų TURTAIkaip atlygis už ištikimą tarnystę, o TAUTOMS, kurias jis pažadėjo judėjams kaip vergus, žada AMŽINĄ ROJAUS GYVENIMĄ PO MIRTIES, JEIGU JIE NUOLANKIAI PRIIMS JIEMS SKIRTĄ VERGIŠKĄ LIKIMĄ!!! O tiems, kam toks likimas nepatinkažada VISIŠKĄ SUNAIKINIMĄ!!!

Ir tam Viešpačiui Dievui tarnauja protojerejus Jevgenijus Sokolovas, kaip ir visi likusieji krikščionių šventikai, nepriklausomai nuo to, kokiai krikščionybės šakai jie tarnauja! Iki kokio gi aklumo lygio jie priėjo, kad nemato tokių akivaizdžių dalykų!!! Ir tie žmonės ne tik išdavė SAVO PROTĖVIŲ TIKĖJIMĄ, bet ir tapo ištikimais tarnais tų, kas jų pačių TAUTAS paverčia VERGAIS!

Tada iškyla klausimas: kas gi tie žmonės, kurie save pašventė tarnauti TOKIAM DIEVUI!?

Jiegu tai rusų kilmės žmonės, tai tada jie IŠDAVĖ SAVO NUOSAVĄ TAUTĄ, o jeigu jie JUDĖJŲ kilmės, tai tada tampa visiškai aišku, KODĖL jie bando rusų ir kitoms gojų tautoms primesti savo religiją! Ir kad dar aiškiau nušviesti, kokį “dvasingumą” neša rusų ir kitoms tautoms krikščionybė, pakanka sugrįžti į netolimą mūsų praeitį, į 20 amžiaus pradžią, į 1917 metų “rusų” revoliucijos ir vėlesnio pilietinio karo laikus!

Juk 20 amžiaus pradžioje KRIKŠČIONIŠKOJI CERKVĖ jau TŪKSTANTĮ METŲ VIEŠPATAVO RUSŲ TAUTOS DVASINGUMO SFEROJE! Nuo pat vystyklų žmonės lankė cerkvę, kur šventikai jiems skaitė “šventuosius raštus”, pamokslus, kvietė susitaikyti su jų vergišku likimu, mokė jos “aukštos” krikščioniškos moralės!

Klausimas tik vienas: kokiu būdu tie “aukštos moralės” žmonės vieną, toli gražu, ne tokį puikų momentą, PRAKTIŠKAI VISI TIE “GERI KRIKŠČIONYS PAVIRTO PAČIAIS TIKRAISIAIS MORALINIAIS LUOŠIAIS? Kai jie vienas kitam pjovė gerkles, prievartavo, kankino ir tyčiojosi iš kitų “gerų” krikščionių, plėšė ir naikino kitus! O jus dar visai neseniai ir vieni, ir kiti tose pačiose cerkvėse meldėsi vienam ir tam pačiam Viešpačiui Dievui, klausėsi tų pačių šventikų! Ir “staiga”, kaip mostelėjus “stebuklinga” lazdele”, pavirto išgamomis! Žinoma gi, apie kokį “aukštą dvasingumą” gali kalbėti vergai!? Ir kas baisiausia, dvasios vergai! Pakako tik kažkam pasakyti, kažkam leisti, kad jie gali prievartauti, žudyti ir, kad visi tie veiksmai vardan “NAUJOS” šviesios ateities, kurioje jau jie, ir tik jie bus VALDOVAIS, ir jau KITI bus jų VERGAIS, ir visi jie tuoj pat pamiršo apie “aukštą dvasingumą”.

Ir pasipylė upeliais rusų kraujas, ir nuėjo brolis prieš brolį, sūnus prieš savo tėvą, duktė prieš savo motiną, ir buvo sunaikinti milijonai žmonių, ir visa tai buvo daroma rankomis ŽMONIŲ, KURIŲ DAUGELIS PROTĖVIŲ KARTŲ TŪKSTANTĮ METŲ GYVENO “NUŠVIESTI” “AUKŠTO” KRIKŠČIONIŲ CERKVĖS “DVASINGUMO”!!!

Jeigu žmogus turi aukštą dvasingumą, tai jis per vieną dieną niekur neišnyksta, kaip tai buvo 1917 metais! Dar būtų suprantama, jeigu tokia transformacija būtų įvykusi su nedideliu skaičiumi žmonių, tai ne, visa tai atsitiko kaip tik su dauguma gerų” krikščionių! Kitaip ir negalėjo būti, žmonės, kuriems nuo vystyklų buvo diegiama, kad jie vergai, ir kad jiems iš prigimties nulemta būti vergais, tampa ir dvasios vergais, ir tai neišvengiama!

Būtent dėl tokio “dvasingumo” ir pergyvena protojerejus Jevgenijus Sokolovas! O juk pagal vedines rusų tradicijas mūsų protėviai visada sakė: “Mes Daždbogo vaikai ir anūkai”! Pastebėkite, ne VERGAI, o VAIKAI ir ANŪKAI!

Niekada rusų žemių platybėse vergovės nebuvo! Žmonės visada buvo laisvi, net karo belaisviai nebuvo vergais tikrąja to žodžio prasme. Bet kuriam į nelaisvę paimtam priešui, kuris ateidavo į Rusią su ginklu rankoje, būdavo paskiriama keleto metų bausmė darbu. Į nelaisvę paimtus priešus paskirstydavo tarp karių, ir jie sugrįžę iš mūšio lauko, tęsdavo priešų puolimo nutrauktus darbus. Belaisviai dirbdavo kartu su šeimininkais, valgydavo už vieno stalo, o atidirbus paskirtą laiką, belaisvis pagal savo norą arba sugrįždavo į savo namus, arba galėjo susirasti sau nuotaką ir pasilikti tarp slavų, taip įgydamas visas teises, kokias turėjo ir visi likusieji.

Taip kad, to niekaip neįmanoma pavadinti vergove!

Mūsų protėviai pripažino bausmes darbu, bet NIEKADA NEPRIPAŽINO, KAD VIENAS ŽMOGUS PRIKLAUSYTŲ KITAM! Socialinis organizmas, kuriame nėra vergovės, jau pats savaime kalba apie aukštą tokios visuomenės moralinio dvasingumo lygį. Ir tas lygis KELIAIS LAIPSNIAIS AUKŠTESNIS už socialinių organizmų lygį, kurie PAGRĮSTI VERGOVE!

Bet juk būtent socialiniuose organizmuose, kurių pagrindas buvo vergovė, ir atsirado tokios religijos, kaip OZIRIO KULTAS, ATIS’o KULTAS, ADONIO KULTAS, … DIONISO KULTAS IR KRISTAUS KULTAS! Visus tuos kultus siejo tik vienajie atsirasdavo TIK ŠALYSE, kur viešpatavo VERGOVĖ! Ir tie kultai buvo skirti tik tam, kad būtų lengviau išlaikyti vergus, tiems žmonėms “išaiškinti”, kodėl jie vergai, ir ką jiems reikia daryti, kad iš to išsivaduotų.

Ir jiems būdavo suteikiamas tik vienas pasirinkimasviską vergas gaus tik po savo mirties, o jeigu nuolankiai nesusitaikys su vergo likimu, tai po mirties negaus ir topaklius į PRAGARĄ, kur tūkstantį kartų blogiau, negu vergovėje!

Apie kokį “aukštą” dvasingumą galima kalbėti esant tokiai socialiniai santvarkai ir religijai, kuri PATEISINA VERGOVĘ IR JĄ SUTVIRTINA!

Taip kad, ne dvasingumą į rusų žemių platybes atnešė graikų religija, o RUSŲ IR KITŲ TAUTŲ DVASINĮ IR FIZINĮ PAVERGIMĄ, KURIOS NIEKADA NEŽINOJO VERGOVĖSNEI DVASINĖS, NEI FIZINĖS!!!

Taip kad, protojerejus Jevgenijus Sokolovas arba visiškai aklas, aba išduota savo paties tautą, jeigu jis bando primesti žmonėms religiją, kuri visoms tautoms, ir ne tik rusų tautai neša dvasinę ir fizinę vergovę. O kas jis iš tikrųjų yra, tegul pasirenka patsarba sutinka, kad buvo aklas, arba sutinka, kad jis išdavikas! Jis turi visišką pasirinkimo laisvę! Jeigu jis buvo aklas ir nori praregėtivisada sulauks pagalbos, o jeigus jis fanatiškai aklas, tai tada jis blogiau už išdaviką! Išdavikas nors supranta savo išdavystę, o fanatiškas aklasis to net nepajėgia suprasti. O jeigu fanatikas dar ir nemokša, tai čia jau diagnozė. Dabar protojerejus Jevgenijų Sokolovą patikrinkime dėl NEMOKŠIŠKUMO:

„…Tame ir esmė, kad Levašovas praktiškai beveik niekada nenurodo kokių nors pirminių šaltinių. To „akademiko“ maniera, paprasčiai, pateikti, ir tai, ką jis sako, visi privalo priimti kaip nenuginčijamą tiesą. Dabar blogiausia, kas yra tame straipsnyje – tai Šv. Rašto citavimas. Visada buvo ir yra bendra taisyklė: jeigu jūs cituojate Šventąjį Raštą pažodžiui, tai būtina nurodyti knygos pavadinimą, skyrių ir eilutę. Levašovas Bibliją cituoja daug kartų. Antrame ir trečiame puslapyje pateiktos šešios plačios citatos, kurios pretenduoja į biblinį tekstą, bet nei viena iš tų citatų nepalydima reikalingomis nuorodomis. Ir iš karto į akis krenta biblinio teksto iškraipymai tose citatose, bet kuriuo atveju, jeigu lyginti su sinodiniu Biblijos vertimu. Kaip galima taip elgtis su Šv. Raštu, nesuprantama?»[8]

Kai skaitai tas eilutes, be nuostabos, nieko daugiau nejauti. Ir juokingiausia, kad stebiesi ne tuo, kaip autorius bando įžeisti, visiškai ne! Stebiesi straipsnio autoriaus nemokšiškumu! Aš suprantu, kad jis mano knygų ir straipsnių NESKAITĖ, tai aš supratau, bet man neaišku, kodėl jis nežino SENOJO TESTAMENTO arba jį labai blogai žino? Arba jis straipsnį rašė iš kieno nors žodžių, arba jis visiškai nieko nesupranta, apie ką rašo!

Kad taip save pateiktumreikia labai pasistengti! Visa esmė tame, kad mano straipsnyje “Apie pranašus, netikrus pranašus ir bendrai …О пророках, лжепророках и вообще…») citatos pateiktos ne iš SENOJO TESTAMENTO, o iš TOROS! Ir kas juokingiausia, kad aš apie tai nurodau pačiame straipsnyje! Ir ten ne šešios plačios citatos, o TIK VIENA CITATA, kuri yra iš ŠEŠIŲ EILIŲ TOROS TEKSTO!!! Ir ne tik pateikiu citatą iš TOROS, bet ir nurodau tikslią vietą, iš kur ta citata paimta, nurodau net puslapį! Ir ta nuoroda yra puslapio apačioje, ten, kur ji ir turi būti!

O štai, kokiu būdu “šventasis” tėvas nepamatė tos nuorodos, tik “vienam Dievui žinoma”!!! Ir kad niekam nekiltų dėl to jokių abejonių, pateikiu citą iš savo paties straipsnio:

“…Kaip jau minėjau, Senasis Testamentas šiek tiek skiriasi nuo TOROS, „paprasčiausiai“, iš Penkiaknygės pašalino kai kuriuos „aštrius“ momentus ir… viskas! Ir į vieną iš tų „aštrių“ momentų noriu atkreipti smalsių skaitytojų dėmesį:

1. Viską, ką Jums PALIEPSIU, GRIEŽTAI VYKDYKITE; NEPRIDĖKITE PRIE TO NIEKO ir NIEKO NUO TO NEATIMKITE.

2. Jeigu jūsų tarpe PASIRODYS PRANAŠAS arba AIŠKIAREGYS ir DUOS TAU ŽENKLĄ arba STEBUKLĄ.

3. IR PASIRODYS ŽENKLAS ir STEBUKLAS, apie kurį JIS PASAKOJO, kad PASAKYTŲ: „SEKITE PASKUI KITUS DIEVUS, kurių tu NEŽINOJAI, ir TARNAUKITE JIEMS“.

4. Tai NESIKLAUSYKITE TO PRANAŠO arba AIŠKIAREGIO ŽODŽIŲ, NES BANDO JUS DIEVAS, VISAGALIS JŪSŲ, KAD SUŽINOTŲ, AR MYLITE JŪS DIEVĄ, VISAGALĮ JŪSŲ, visa savo širdimi ir siela.

5. Paskui Dievą, Visagalį Jūsų, sekite ir jo bijokite, ir priesakus jo vykdykite, ir jo balso klausykite. Ir jam tarnaukite, ir prie jo šliekitės.

6. O tas PRANAŠAS arba tas AIŠKEREGYS MIRČIAI privalo būti ATIDUOTAS už tai, kad JIS KALBĖJO NUSIKALSTAMAI PRIEŠ JŪSŲ VISAGALĮ DIEVĄ, kuris Jus išvedė iš Egipto šalies ir išgelbėjo tave nuo vergovės, — kad IŠVESTŲ TAVE IŠ KELIO, KURIUO TAVE LIEPĖ EITI DIEVAS, VISAGALIS TAVO; IŠRAUK GI BLOGĮSAVO APLINKOS.…»[9]

.

Greičiausiai, kad protojerejus Jevgenijus Sokolovas TOROS neskaitė, tai ir suprantama, kaip ten bebūtų, jis krikščionių šventikas, o ne rabinas! O gaila, gali būti, kad bent kartą būtų perskaitęs Torą, kas žino, kaip jis būtų sureagavęs į informaciją, kuri joje parašyta net ne užslaptintu, o atviru tekstu! Bet iš kitos pusės, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Tora labai nežymiai skiriasi nuo Senojo Testamento: Ir iš karto į akis krenta biblinio teksto iškraipymai tose citatose …”. Biblinio teksto iškraipymaiir tai rašo šventikas, Archangelsko ir Cholmogorsko eparchijų misijos skyriaus viršininkas! Tuo jis tik asmeniškai patvirtina visas išvadas, kurias aš pateikiau savo straipsnyje!

Be ne tik tai, kas išdėstyta aukščiau, sukelia šventojo tėvo įniršio priepuolį! Ne mažiau “šventasis” tėvas lieja apmaudą ir dėl to, kad aš ateistas!

Įdomiai gaunasi, nepasisekė “draugams-prieteliams” man užkabinti okultisto etiketės, nors jie ir labai stengėsi tai padaryti! Nesigavo! Dabar “šventuosius” tėvus netenkina tai, kad aš ateistasnetikiu Viešpaties Dievo egzistavimu!

Tiesa, žodis okultizmas tik paskutiniu metu įgijo neigiamą prasmę. Jeigu pasižiūrėtume į to žodžio ištakas, tai matome visiškai kitą “paveikslą”:

«The word occult comes from the Latin word occultus (clandestine, hidden, secret), referring to „knowledge of the hidden“. In the medical sense it is used to refer to a structure or process that is hidden, e.g. an „occult bleed“ may be one detected indirectly by the presence of otherwise unexplained anaemia…»[10]

“Žodis occult sudarytas iš lotyniško žodžio occultus (slaptas, paslėptas, pasltingas), reiškia — “slaptas žinias”. Medicinoje naudojamas nusakyti struktūras arba procesus, kurie paslėpti, pavyzdžiui “occult bleed” — vidinis kraujavimas, kuris gali būti nustatytas tik pagal šalutinius simtomus dėl nesuprantamos mažakraujystės”.

Kai matome iš to enciklopedinio paaiškinimo, pirminė žodžio okultizmas reikšmė buvo visiškai kita, negu į tą žodį sudėta šiandiena. Tas žodis diskredituotas specialiai, taip pat, kaip ir iškreipta daugelio kitų žodžių reikšmė. Tokiu pirminės žodžių reikšmės iškraipymo pavyzdžiu gali tarnauti žodis “крамола”, “крамольник” (“sąmokslas”, “sąmokslininkas”. Dabar šis žodis reiškia riaušes, priešvalstybinę veiklą. O pirminė reikšmė net arti nebuvo prie šiuolaikinės reikšmės. Žodis “кРАмола” (sąmokslas) sudarytas susiliejus keliems žodžiams — k RA mola ir reiškė atsisukimą į Saulę ir, atitinkamai, žodis “kramolnik” reiškė saulės garbintoją!

Šiame pavyzdyje matome, kaip kardinaliai dėl vienų ar kitų priežasčių laikui bėgant pasikeitė žodžių reikšmės, net iki priešingų reikšmių arba įgavo nieko nereiškiančią prasmę. Tai šiaipsau, aiškumo dėlei. Tai štai, kai nepavyko ant manęs užkabinti “okultisto” etiketės, nusprendė pakeisti taktiką ir mane atakuoti jau kaip ateistą:

“…Pasižiūrėkime į pačių garsiausių ateistų sąrašą, kurie išgarsėjo savo darbais. Na, pirmiausiai: Karlas Marksas, Fridrichas Engelsas, Uljanovas-Leninas, Stalinas, Trockis, Sverdlovas, Gorbačiovas — tai labiausiai žinomi politikai, filosofai, ekonomistai iš ateistų tarpo. Prisiminkime akademiką, prezidentą V. Lysenko, kuris visa savo audringa veikla pasiekė, kad mūsų šalyje ilgiems metams būtų uždrausta genetika. Galime prisiminti dar visą eilę akademikų-ateistų, kurie įrodė šalies vadovybei (keletą daktariškų disertacijų perskaičiau asmeniškai), kad kibernetika — melagingas mokslas, “parsiduodanti imperializmo mergužėlė…”[11]

Praktiškai visi iš pateiktų vardų susiję su marksizmo-leninizmo teorijos sukūrimu ir jos praktiniu įgyvendinimu! Bet kokį ryšį marksizmo-leninizmo mokymas turi su ateizmu!? Nes iš pat pradžių marksizmas-leninizmas buvo dogma, nauja religija, kada bet kokie abejojimai tikru “amžinuoju” mokymu buvo baudžiami MIRTIMI! Tai, kad jie pasiskelbė ateistais, nieko nereiškia.

Marksizmas-leninizmas — tai sekantis ir paskutinis laiptelis judėjams stengiantis užgrobti valdžią, kas visiškai atitinka TOROS reikalavimus.

Paprasčiausia, rusų tautai judėjų primesta krikščionybė atliko savo užduotį ir trukdė perėjimui prie sekančio etapo judėjams užgrobiant valdžią. Bet krikščionybė padarė savo darbą — didelę dalį žmonių pavertė dvasiniais ir fiziniais vergais. Būtent toks fundamentas buvo reikalingas judėjams, kad jie galėtų atvirai užgrobti valdžią Rusų Imperijoje, o vėliau ir visame Pasaulyje.

Kruvina dvidešimtojo amžiaus tiesa patvirtina tai, kas pasakyta. Be tūkstantį metų trukusios krikščionybės priespaudos tokio dalyko niekada nebūtų įvykę, nes įvykiai visiškai atitiko psichologinį VERGŲ elgesį, o ne laisvų žmonių, kokiais buvo mūsų protėviai iki jiems jėga primetant krikščionybę.

Praktiškai visi iš “šventojo” tėvo paminėtų žmonių buvo judėjais. Karlas Marksas iš rabinų šeimos ir buvo priskiriamas levitams — judėjų elitui. Kaip jis, taip ir visi kiti iš sąrašo, priklausė slaptoms judėjų organizacijoms. Neraštingų žmonių kvailinimui Karlas Marksas “sukūrė” pseudo mokymus, kurių esmę išdėstė savo darbe “Kapitalas”.

Tame mokyme jis gana sumaniai pasinaudojo tuščiais terminais ir taip sukūrė savo mokymą. Ir svarbiausia, kad jis pats nė sekundei nesuabejojo apie tai, kam reikalingas tas mokslas — priversti liaudies mases judėjams “ant lėkštutės su mėlynu kaspinėliu” atnešti ilgai lauktą valdžią ir turtus, kuriuos jiems žadėjo Dievas Jachve-Jehova. Ir viskas — pagal planą, kurį socialiniai parazitai realizavo ne vieną tūkstantį metų.

Kiekviena judėjų karta, kaip skruzdės, savo tolimiems palikuonis statė fundamentą, kurį jų palikuonys sugebėjo realizuoti tik 20 amžiuje! O kad tuo įsitikintume, kad taip ir atsitiko po 1917 metų “rusų revoliucijos”, pakanka susipažinti su Andrejaus Dykij knyga “Žydai Rusijoje ir TSRS” («Евреи в России и в СССР»)[12].

Ir vėl gi, tai eilinį kartą įrodo, kad “šventasis” tėvas niekada neskaitė mano knygų, nes knygoje “Rusija Kreivuose veidrodžiuose” («Россия в кривых зеркалах») aš apie tai rašau detaliai!

Socialiniams parazitams buvo nesvarbu, kiek išrinktųjų tarnų kartų dirbs įgyvendinant pasaulinio viešpatavimo planą. Kiekviena judėjų karta aklai vykdė “savo” planą konkrečiame etape.

Iš pradžių buvo pirminio kapitalo kaupimo fazė, kai judėjai sukūrė pasaulinį prekybinį antstatą ir visiems diktavo savo sąlygas, įvarydami tautas į finansinę kabalą. Paraleliai jie visur, kur tik pasirodydavo, primesdavo Ozirio, Adonio, Atis’o, Dioniso, Kristaus religijas-kultus. Tos religijos pasirodydavo ten, kur pasirodydavo judėjai arba “bėglių” pavidalu, arba kaip prekeiviai. Judėjiškos faktorijos visur tapdavo “naujų” religijų centrais! Ir tai objektyvi realybė, o ne fantazijos!

Kažkodėl niekas nesidomėjo, kodėl tos religijos atsirasdavo ten, kur pasirodydavo judėjai!? Ir kodėl po tų religijų pasirodymo, civilizacijos, kuriose tai atsirasdavo, labai greitai eidavo link savo saulėlydžio ir labai greitai išnykdavo iš istorinės arenos!?.

Kai socialinių organizmų formavimasis perėjo prie kapitalo nuasmeninimo, judėjų sukauptas kapitalas buvo paleistas į apyvartą, ir jie pradėjo kontroliuoti ne tik finansus, bet ir ekonominį, kultūrinį, ir mokslinį civilizacijų vystymąsi, ir tuoj pat pradėjo tautų dorovinių ir moralinių normų ardymą ne tik per religijų kūrimą ir jų primetimą, bet ir per masines informacijos priemones, kurios labai greitai atsidūrė jų rankose!

Ir kai atėjo tinkamas momentas, pasirodė marksizmo-leninizmo “mokymas”, kuris, vėl gi, visiškai “atsitiktinai” buvo sukurtas judėjų, ir jis buvo įgyvendintas, vėl gi, panaudojant judėjų kapitalą, ir to rezultatu tapo RUSŲ IR KITŲ RUSIJOS TAUTŲ GENOCIDU, REALIŲ, O NE FIKTYVIŲ MILIJONŲ ŽMONIŲ SUNAIKINIMAS, IR NE, PAPRASTAI, MILIJONŲO DEŠIMČIŲ MILIJONŲ!

Taip kad, labai jau ne vietoje “šventasis” tėvas pateikė tuos vardus kaip ateizmo “korifėjus”! Vėl jis “prašovė pro šalį”!

Baigdamas savo straipsnį, noriu priminti dar apie vieną aspektą, kurį savo straipsnyje palietė protojerejus Jevgenij Sokolov — apie Archangelsko srities vandenų išvalymą. Nematau prasmės kartoti tai, ką rašiau savo straipsnyje Apie pranašus, netikrus pranašus ir bendrai… («О пророках, лжепророках и вообще…»)! Tame straipsnyje aš detaliai atsakiau į visus klausimus dėl realių faktų, o ne išsigalvotų, kuriais vadovaujasi “šventasis” tėvas.

Galiu tik įsivaizduoti, kad protojerejaus Jevgenijaus Sokolovo asmenyje mes atradome naują “didįjį kankinį”, pasiryžusį išgerti patį švariausią krikšto vandenį, pašventintą pačio “kiečiausio” batiuškos, į tą vandenį prieš tai įpylus šiek tiek kanalizacijos turinio, šiek tiek nuodingų pramonės nutekamųjų vandenų ir dėl pilno “kokteilio” — šiek tiek raketinio kuro, nes jo supratimu, “šventas” vanduo net po tokių priedų privalo išlikti kristališkai švarus…

Nikolaj Levašov, 2008 m. rugpjūčio 4 d..

.

  1. „Prigyvenome iki aukso amžiaus…“ protojerejus Jevgenij Sokolov.

  2. V.I. Leninas, Pilnas Rinkinys. Straipaniai. 34 Tomas. — 133 psl.

  3. „Svarogo namai“, slavų mitologijos žodynas, www.swarog.ru

  4. „Slavų-Arijų Vedos, Trečioji knyga, 1 dalis, 17 psl., 2000, Leidykla «АРКОР», г. Омск, ISBN 5-89115-014-Х.

  5. «Пятикнижие и гафтарот». Книга «Дварим», Йешаягу, LV, 2-5, 1187 с, Издательство «Мосты культуры», 2004, ISBN 5-93273-047-1.

  6. «Пятикнижие и гафтарот». Книга «Дварим», Корах XVIII, 15-17, 915 с, Издательство «Мосты культуры», 2004, ISBN 5-93273-047-1.

  7. «Пятикнижие и гафтарот». Книга «Дварим», Йешаягу LX, 2-5, 9-12, 16, 1286-1288 с, Издательство «Мосты культуры», 2004, ISBN 5-93273-047-1.

  8. “Prigyvenome iki aukso amžiaus…”, protojerejus Jevgenij Sokolov.

  9. «Пятикнижие и гафтарот». Книга «Рьэ» XIII, 1-6, 1163-1168 с, Издательство «Мосты культуры», 2004, ISBN 5-93273-047-1.

  10. Wikipedia — The Free Encyclopedia, бесплатная Энциклопедия.

  11. “Prigyvenome iki aukso amžiaus…”, protojerejus Jevgenij Sokolov.

  12. Новосибирск, Изд-во «Культурно-просветительское предприятие «Благовест», 2005, ISBN 586117014-2.