PRIVATI PAMOKA DĖL „SvetL“ PROGRAMŲ TAIKYMO

                      Kondrakov I. M., Škrudnev F. D., RNTO

Straipsnyje atsispindi „SvetL“ Programų vaidmuo dabartiniame pereinamojo laikotarpio etape. Gana aiškiai parodyta šiuolaikinės medicinos aklavietė, kuri net ir bandydama gydyti, nesupranta ligų kilmės. Pabrėžiama, kad kūnas visada turėtų būti vertinamas kaip visuma, o ne pagal jo atskirus organus ir sistemas. Unikalus „SvetL“ programų bruožas yra atkūrimas, kuris atliekamas pašalinant trūkumus plonų kūnų lygyje ir suformuojant sveikas ląsteles su grįžtamuoju ryšiu, kuris iš esmės išskiria šį požiūrį iš šiuo metu žinomo tradicinėje medicinoje. Pateikiami ryškūs asmeninės praktikos pavyzdžiai, pagrįsti „SvetL“ komplekso naudojimo patirtimi. Pastebėta, kad cukrinis diabetas normalizuoja cukraus kiekį kraujyje, padidėja darbingumas, energingumas ir pagerėja atmintis.

Daugelyje publikacijų, kurių bendras pavadinimas «ŽINOS iš Pradžios» (“ЗНАНИЯ от NA_чала“ ) (h. 1-26) išdėstyti svetainėje pateikiami abėcėlės ir Naujų Žinių gramatikos pagrindai, kurie daugeliui tapo Nauju Savęs Pažinimo Pagrindu. Būtina pakeisti pagrindą – pagrindinių žinių ir sąvokų rinkinį, už kruopštų tyrimą ir supratimą susijusios knygos-suteiks galimybę įgyti ir suprasti naujas žinias bei jų praktinį naudojimą. Pirmiau pateikti tekstai yra

parinkti taip, kad kiek įmanoma atsakykite į klausimus, susijusius su žmogaus Sveikata, suprasdami jį – „kas yra ligos ir sergimai…“, kas ir kaip „kontroliuoja“ ŽMOGAUS organizmo procesus (priešingai nei „žinios“, kurias mums suteikia šiuolaikinė medicina ir kur šios „žinios“ mus vedė).

Jie taip pat išsamiai išnagrinėjo naujas technologijas, susijusias su gerai žinomomis „SvetL“ programomis, ir kaip šios programos padeda žmogui, atsidūrusiam sunkioje padėtyje «Pereinamojoje PERIODE», kaip ŽMOGAUS organizmas atsigauna naudodamas šias programas. Kas ir kaip gali ir turėtų jas taikyti, kurios PROGRAMŲ veislės jau „išbandytos ir paleistos“ šiandien, kurios PROGRAMOS bus pritaikytos artimiausiu metu.

Šioje medžiagoje bus aprašytas „SvetL“ komplekso naudojimo savo sveikatai atkurti supratimas ir rezultatai, vienų iš šios medžiagos autorių.

       Pradėsime gydyti, ar leisti jam gyventi?

.

Taigi galite apibūdinti moderniosios medicinos poziciją, kuri „įvedant rinkos santykius“ saugiai pamiršo Hipokrato priesaiką ir sėkmingai jiems perduota. Tuo pačiu metu, be abejo, liko gydytojų, kurie prisiminė savo pareigą, tačiau ne jie nustato „politika“ taikomojoje ar pagrindinėje medicinoje, kuri beveik pateko į aklavietę. Mes paklauskim savęs: ką mes žinome apie sveikatą, apie ligas ir apskritai apie visą žmogaus kūną? Galima sakyti, kad beveik nieko. Bet galų gale mūsų žinios apie save lemia mūsų „politiką“ mūsų gydymo atžvilgiu. Tačiau šiuolaikinė medicina jau žino daugiau nei pusantro tūkstančio ligų. Nuo šių ligų sukurta daugybė vaistų ir preparatų.

Dabar vaistinės yra ant kiekvieno kampo ir siūlo platų „vaistų“ asortimentas „visiems ligos atvejams“. Deja, su jų pagalba medicina neišmoko išvengti ligų. Ji, kaip ir Don Kichotas, kovoja su pasekmėmis, bet ne su priežastimis, kurios sukėlė ligą. Ir tai taikoma tiek daugeliui ligų, ypač todėl, kad esant rinkos sąlygoms ir visiškai nežinant, gydymas dažnai virsta verslu. Netgi tarp gydytojų ir vaistinių susiformavo savotiška simbiozė: „Gydymas“ garantuojamas tik kaip rezultatas brangių vaistų vartojimas, ant kuriu receptą, išrašo gydytojas.. 

« A p i b e n d r i n a n t     s p e c i a l i s t ų nuomones» apie sveikatos fenomeną, galima suformuluoti keletą aksiomiškai pagrįstų nuostatų.

Iš šių nuostatų darytina išvada, kad sveikatos būklę reikia suskirstyti į tokį lygį, kuris skirtingais laipsniais atitiktų priimtą sąlyginį sveikatos standartą. Žmonės jau seniai turi tradiciją suskirstyti sveikatą į „gerą“ ir „blogą“, o „blogos“ versijos sveikata jokiu būdu nebuvo lygiavertė ligai – šiuo atveju buvo numanoma savotiška nestabili sveikatos būklė.

Kaip oficialioji medicina apibūdina ligą? Liga, (lotyniškas morbus) yra normalaus gyvenimo, darbingumo, socialiai naudingos veiklos ir organizmo gyvenimo trukmės pažeidimas, atsirandantis reaguojant į patogeninius veiksnius ir jo gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančių išorinės ir vidinės aplinkos sąlygų, kartu suaktyvinant apsaugines-kompensacines-adaptacines reakcijas ir mechanizmus.

Paprasčiau: Liga yra organizmo būklė, išreiškiama pažeidžiant normalų jo funkcionavimą, gyvenimo trukmę ir jo sugebėjimą išlaikyti homeostazę. Tai yra ribotos gyvosios sistemos energijos ir funkcinių galimybių pasekmė, priešingai nei patogeniniai veiksniai. Ligų priežastys yra įvairios, tačiau jas visas galima apibendrinti grupėmis:

Tuo pačiu metu oficialioji medicina daugeliu atvejų kovoja ne su priežastimis, o su pasekmėmis. Liga yra informacija, grįžtamasis ryšys, atsirandantis dėl sąlyčio su organizmu faktoriaus, ir organizmo reakcija į jį (ŽINOS iš Pradžios 5 dalis Ligos priežastys ir šių problemų sprendimas «SvetL» pagalba). Negalvodama apie tai, kas yra sveikata, medicina labai dažnai išgydo vieną, o kitą žaloja. Nes nėra atskirų ligų – visada serga visas Organizmas.

  Atskirų ligų nėra – serga visada visas kūnas

Medicina bando kovoti su ligomis atskirai, tačiau visa kūną nedaveda iki sveikos būklės. Ji labai mechaniškai artėja prie Žmogaus, laiko jį kaip atskirų organų visumą, o ne kaip vientisą, neatsiejamą Būtybę, susijungusią su Gamta. Ir kadangi liga yra kūno vientisumo pažeidimas, būtina naudoti sistemingą požiūrį, kad būtų pašalintos jo individualios apraiškos.

Yra du būdai kovoti su liga: jau progresuojančios ligos gydymas, t. su pasekme, arba reguliari prevencija, t. nustatyti ligos simptomus ankstyvoje vystymosi stadijoje, užkirsti kelią ligos vystymuisi pašalinant ją dar kūdikystėje ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.

Įvairių rūšių priemonių kompleksas, skirtas užkirsti kelią bet kokiam reiškiniui ir

(arba) pašalinti rizikos veiksnius. Prevencinės priemonės — svarbiausias s v e i k a t o s p r i e ž i ū r o s s i s t e m o s komponentas, nukreiptas į gyventojų medicininės ir socialinės veiklos formavimąsi bei sveikos gyvensenos motyvaciją.

Tačiau jei praleidžiamas profilaktinis ligos prevencijos laikotarpis, pradedamas sergančio organizmo „gydymas“ (terapija). Gydymas, atsigavimas – procesas, kurio tikslas yra palengvinti, nuimti ar pašalinti ligos simptomus ir apraiškas, patologinę būklę ar kitokį normalizacijos sutrikimą, sutrikdytų gyvybinių procesų normalizavimą ir atsigavimą, sveikatos atkūrimą. Yra žinomi šie gydymo metodai:

Etiotropine terapija siekiama pašalinti ligos priežastį (pvz., Infekcinių ligų gydymas antibakterinį terapija).

Patogenetinė terapija yra nukreipta ligos vystymosi mechanizmai. Ji naudojama, kai neįmanoma atlikti etiotropinę terapiją (pvz., Insulino pakaitinė terapija sergant cukriniu diabetu dėl nepakankamo šio hormono gaminimo kasoje ir nesugebėjimo atkurti šios funkcijos esant dabartiniam medicinos išsivystymo lygiui).

Simptominis gydymas naudojamas pašalinti tam tikrus ligos simptomus (pavyzdžiui, skausmą malšinančių vaistų, karščiavimą mažinančių vaistų „aukštoje temperatūroje“ ir kt.) Ji gali būti naudojamas kartu su etiotropine ir patogenetine terapija.

Tuo tarpu bet kokia liga yra ne kas kita, kaip šiurkštus elementarių įstatymų pažeidimas žmogaus kūno gyvenimo, Gamtos įstatymų. Todėl neįmanoma išgydyti ligos vaistais, nes norint nuoširdžiai gydytis, pirmiausia turite atstatyti biologinius kūno dėsnius, o tam jūs turite žinoti, kas yra šie įstatymai – Sveikatos įstatymai. Deja, Medicina Nestudijuoja Sveikatos

Dėsnių, ji tiria tik Ligas.

Medicina kovoja su atskiromis ligomis ir visiškai nesirūpina, kaip atkurti organizmą sveiką būseną, atkurti ir palaikyti viso organizmo sveikatą. Todėl mes turime ne Sveikatos Centrus, o ligonines. Gydytojai atsiranda dėl ligos, o ne dėl sveikatos; liga jiems tampa gijimo proceso, o ne sveikatos, atrama! Sveikatos požymiai nėra tiriami medicinos mokyklose; studentai studijuoja „Žmogų“, išpjaustydami lavonus anatomiškai, todėl medicinos studentams nereikia mokytis

sveikų žmonių. Medicinos profesoriai niekada nenuskaito, kas yra sveikata, tačiau jie visada kalba apie Ligas. Taigi paaiškėja, kad Medicina tiesiog nežino, kas yra SVEIKATA.

Tai yra kaip fizikai, kurie, žinodami apie 10% materijos, bando kalbėti apie Visatos struktūrą, kuriant ir evoliucionuojant dalyvavo 100% materijos, ir apie kurią jie beveik neturi supratimo. Su medicina situacija panaši: kaip žmogų galima išgydyti, tai yra, atnešti jam sveikatos, nežinant, kas tai yra – sveikata ?

Liga — yra ne kas kita, kaip organizmo bandymas panaudoti apsaugines jėgas į veiksmus, bandymas atkurti prarastą harmoniją, atstatyti sutrikusią pusiausvyrą. Taigi, kad ir kaip sunku būtų, patikėti ja, liga ateina ne kaip priešas, o kaip padėjėjas. Liga nori, mums padėti atstatyti prarastą pusiausvyrą organizme.

Liga — yra vienintelis būdas, kuriuo kūnas gali bandyti savarankiškai išspręsti iškylančias problemas.

Tai yra tam tikras pagalbos signalas, tai ženklas, kad įvyko avarija ir kad reikia kviesti „gelbėtojus“. Tačiau mes neatsakome į šį kūno potraukį ir pradedame jį „gydyti“, dažniausiai vaistais. Ir praktiškai visų be išimties vaistų veikimo principas grindžiamas tuo, kad šie nuodai daro slegiantį poveikį bet kuriam gyvam organizmui, tiek ligos sukėlėjui, tiek pačiam Žmogaus organizmui. Manoma, kad tokie nuodai, greitai užmušantys ligos sukėlėjus, tik šiek tiek pažeidžia kūną, o tas labai greitai gali grįžti į normalų. Bet infekcija, kaip ir gyvas organizmas, labai greitai prisitaiko prie šių nuodų, kad galėtų išgyventi, ir niekaip į juos nereaguoja. Dėl šios priežasties narkotikai nustoja „gydyti“, o tai pastaruoju metu ypač išryškėja todėl kad susijęs su pokyčiais, vykstančiais Žemėje.

Tradicinė medicina išmokė mus, kad jei mūsų kūnas serga, tada gydytojas, kuris paskirs „teisingą“ vaistą, suteiks vilties jo pasveikimui. Šia filosofija yra prisotinta visa mūsų Sąmonė. Kai mums sakoma, kad „yra specialių deficitiniu tablečių“, kurios mums palengvins. Žmogus labai stengiasi jų gauti – juk Sveikata brangesnė!

Tačiau pažvelkime į šią problemą iš šiek tiek netradicinės pusės. Per potvynį Europoje Šveicarijoje buvo išplautos senos kapinės, ant kurių buvo palaikai, palaidoti XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Koks siurprizas buvo tada, kai buvo išsiaiškinta, kad žuvusiųjų lavonai buvo išsaugoti puikios būklės, susidaro įspūdis, kad jie buvo palaidoti neseniai. Nustatyta, kad pagrindinė kūnų išsaugojimo priežastis buvo gausus mirusiųjų vaistų vartojimas jų gyvenimo metu, kurie „užkonservavo“ kūnus taip, kad net „kapinių kirminai“ negalėjo „perdirbti“ lavonų. Panaši situacija yra ir dabar Lietuvoje: pacientai yra prisotinti vaistų – chemikalų – per ir per, po to organizmas yra taip apsinuodijęs, kad tada niekas jo neima. Taigi paaiškėja, kad esame apsinuodiję vaistais, esame apsinuodiję aplinkos tarša, mes apsinuodijame maistu, kuriame yra GMO ir daug kepimo miltelių, konservantų, moderatorių ir kt. chemikalai.

Taigi paaiškėja, kad plėtojant šiuolaikinę mediciną, kurios filosofija grindžiama ligos gydymo prioritetu, galima apibūdinti gerai žinomu anekdotu:

-„Daktare, kur jūs mane vežat ?“ – Kaip kur? – Į morgą!

– Daktare! Bet aš dar nemiriau !?

-„Bet mes dar ir neatvykome!“

Taigi tradicinis kūno gydymo metodas išnaudojo visas jo galimybes ir, be to, prieštarauja gyvenimo raidos dėsniams.

Kur yra išeitis? Išeitis yra perėjimas prie Naujųjų Technologijų, pagrįstų Gyvenimo Įstatymų Žinojimu. Nežinant ląstelių, organų, viso kūno, veikimo visais jų organizavimo lygmenimis dėsnių, neįmanoma suprasti, kas yra sveikata, kai atsiranda liga, ir kaip ją gydyti, jei ji jau įvaldė organizmą.

.

              Nuo „mokslinio“ neišmanymo iki Naujų Technologijų!

   Mes susipažinome su „moksliniais“ požiūriais į žmogaus kūno gydymą, kuris yra šiuolaikinės medicinos pagrindas. Ir dabar tas pačias problemas mes svarstysime kitu požiūriu – iš Naujų Žinių pozicijos (Levashovas N.V. «Paskutinis Kreipimasis į Žmoniją» ).

Pirmiausia pabandykime nustatyti, kokias ligas galima paryškinti:

Iš koncepcijos N.V. Levašovo («Esmė ir Išmintis» tomas 1 ir 2) žinoma, kad Žemė nėra tik Planeta, kurioje gyvename, tai yra fiziškai tankus kūnas, turintis dar 6 fizines sferas, susintetintas iš pirminių medžiagų (A, B, C, D, E, F, G tipai), ir įterptos viena į kitą kaip lizdinė lėlė (eterinė, astralinė, pirmoji mentalinė, antroji mentalinė, trečioji mentalinė ir ketvirtoji mentalinė sfera, žr. 1 pav.).

Visi pokyčiai, kurie vyksta ląstelėse fiziškai tankaus kūno lygyje, t.

organizmas, atsispindi ant plonų kūnų, kurie yra fiziškai tankaus kūno ląstelių matricos.

Todėl visi defektai, esantys matricoje subtilių kūnų lygyje, perduodami su pirminių medžiagų srautais į fiziškai tankią lygį, kur susidaro Nauja Ląstelė, tačiau su defektu. JOKIAIS VAISTAIS, ŠIRURGINĖS intervencijos ir kitų fizinių metodų negalima pašalinti Šiuos Trūkumus (defektus ) neįmanoma pašalinti.

Čia mums reikia visiškai kitokio požiūrio – sugebėjimo veikti subtilius kūnus ir valdyti Pirminių Medžiagų srautus, kurie palaiko gyvybinę kūno veiklą, t. reikia Naujų Technologijų.

Neatsižvelgus į visas šias savybes, gyvenimo raidos dėsnių išmanymą, neįmanoma suprasti, kas yra žmogaus kūnas, kaip jis funkcionuoja ir nuo ko priklauso jo sveikata. Todėl visi šiuolaikiniai kūno sveikatos palaikymo ir jo gydymo metodai turėtų būti pagrįsti žiniomis apie aukščiau išvardintus gyvenimo funkcionavimo ir vystymosi bruožus.

„SvetL“ programinė įranga ne tik „kontroliuoja energijos srautą“, bet ir sukuria reikiamą poveikį įvairiems žmogaus kūno Organams ir Sistemoms.

Šis poveikis nėra stimuliuojantis, bet transformuojantis – pažeistos ląstelės ir

audiniai atnaujinami, o vietoj morfologiškai pakitusių ląstelių atsiranda „naujos“, sveikos, nepažeistos vienokios ar kitokios patologijos. „SvetL“ programinė įranga suteikia šių energijų įtaką žmogaus fiziniam kūnui ir kaip to pasekmė, fizinis kūnas atsikrato patologijų. Žmogaus kūne fiziškai tankios medžiagos yra suskaidomos (maistas, vanduo ir kt.), o išsiskyrimo metu išsiskyręs potencialas užtikrina optimalų viso gyvo organizmo funkcionavimą.

Reikia pabrėžti, kad Smegenys negalvoja, Smegenys reaguoja tik į Signalus, sklindančius iš tinklainės formavimosi. Todėl, siekiant išvengti žmogaus smegenų kovos su teigiamais pokyčiais, kuriuos sukelia „SvetL“ programinės įrangos veiksmai, jis atlieka atitinkamą tinklainės formacijos koregavimą ir reguliuoja valdymo signalus nauju kokybiniu Smegenų lygiu, atitinkančiu sveiką kūną.

Po to prasideda viso organizmo suderinimas ir įsteigimas „biotermostato“ iki lygio į sveiką organizmo būklę.

  Svarbu suprasti, kad „SvetL“ programinės įrangos darbas įgyvendinant „Sveikatos programas“ yra daug laiko reikalaujantis procesas, o ne momentinis stebuklingas gydymas ar energinga mityba, nors kai kuriais ypatingais atvejais tai gali būti įmanoma.

.