Šachmatų lenta

Formuojant iniciatyvias strategijas nereikėtų pasikliauti tik teoriniais pamąstymais, nes yra tam tikrų bruožų ir klausimų, kurių požiūris ir svarstymas turėtų būti grindžiamas daugelio dabartinės viešojo administravimo struktūrų specialistų kartų sukaupta praktine patirtimi. Be abejo, jų patirtis yra vertinga, o praktiniai įgūdžiai ne tik naudingi, bet būtinai pritaikomi, nes tai elementas istorinės vadybos mokyklos.

Kuo didesnio masto keliama tema ir kuo ji gilesnė, tuo stipriau žmonės gina jiems įprastas tiesas. Nedaug kas sugeba išgirsti kritiką savo elementarių tiesų. Nenuostabu, kad R. Dekartas sakė, kad pagrindinė kliūtis kelyje į naujas pažiūras ir žinias – MŪSŲ ABĖCĖLINĖS TIESOS. Kas jums patinka, tame jūs pliusus pervertinsite, o minusus sumenkinsite. Kas jums nepatinka, tame, atvirkščiai, minusus pervertinsite, o pliusus menkinsite.

Neįmanoma įtikinti žmogaus į tą, ką jis SĄMONINGAI NEIGIA. Tai taikoma net mokslui. Kaip kartą pasakė Maksas Planckas: «…mokslas vystosi nuo laidotuvių iki laidotuvių». Seno nešėjai neužleidžia vietos naujam ne todėl, kad mato klaidas, o todėl, kad jiems tai ne patinka. Jei žmogus, spaudžiamas faktų ir logikos, sutinka su tuo, su kuo jis nenori sutikti – tai NIEKO NE KEIČIA. Po trumpo laiko jis pamirš įrodymų bazę, kuri privertė jį persigalvoti. O įsišaknijusių jo pasąmonėje jausmų jis NIEKADA ne pamirš. Nereikėtų manyti, kad idėja daro įspūdį net ir kultūringam protui tik tuomet, kai buvo įrodyta, kad ji teisinga. Tuo nesunku įsitikinti būtent šiandien, stebint, kaip mažai įtakos daugumai žmonių daro net patys nenuginčijamiausi įrodymai. Įrodymai, jei jie labai ryškūs, gali pastebėti koks nors išsilavinęs žmogus iš minios, tačiau naujokas, būdamas pasąmonės galioje, vis tiek labai greitai grįš prie savo pirminių pažiūrų. Jei pamatysite jį po kelių dienų, jis vėl pateiks jums visus savo ankstesnius argumentus ir tomis pačiomis sąlygomis, nes yra paveiktas ankstesnių idėjų, ypač tų, kurios nuolat semiasi iš «internetinės informacijos», lavinos, kuri tapo jausmais; būtent pastarieji ir yra gilūs mūsų kalbų ir veiksmų varikliai.

Kai profesorius C. Cremonini neturėjo ko prieštarauti G. Galileo argumentams, jis galvojate – ką? Pripažino, jo teisumą? Jokiu būdu. Jis tiesiog atsisakė žiūrėti į teleskopą. Ir pateisino savo atsisakymą tuo, kad jis per šį vamzdį nematys nieko, išskyrus optinę iliuziją. Ir atsisveikindamas pasakė nustebusiam Galileo, kad jam labiau patinka semtis informacijos iš Biblijos. Jei nepaneigiama logika ir faktai prispaus tikintįjį prie sienos, kad jam nebūtų ką prieštarauti, ar manai, kad jis atsisakys savo pažiūrų? Jokiu būdu. Jis išsitrauks iš savo kišenės Tertulijoną ¹ – „Tikiu, nes tai absurdiška“ ir liks prie savo nuomonės.

Jūs negalėsite, kad ir kaip besistengtumėte, paveikti žmogaus, kuris pasąmonėje yra įsitikinęs, kad yra teisus. Žmonės tiesa laiko tai, ką įprasta laikyti tiesa ir kas atitinka jų konstituciją. Kad ir ką besakytumėte, kokius argumentus, logiką ir faktus bepateiktume, žmogus visada ras, kam paprieštarauti. Ir net jei jis neras verto paprieštaravimo, jis vis tiek nepriims to, ko NE NORI priimti. Mes nenorime įsitikinti tuo, kuo mums nemalonu įsitikinti, kas neatitinka mūsų pažiūrų, konfliktuoja su mūsų pasąmonės nuostatomis. Beprasminga svarstyti, gerai tai ar blogai. Taip iš pradžių buvo sutvarkytas pasaulis ir žmogus. Teisingiau būtų sakyti —žmonės dėl to nekalti dėl procesų kurie vyko ir ypač intensyviai, pastaruosius du tūkstančius metų. Taip yra. Tai reikia priimti kaip medžiagos kokybę ir dirbti su realybe, o ne NE BĖDOTI į tai,  kad ji NE ATITINKA lūkesčių.

Šiandien labai svarbus žingsnis siekiant suvokti, kas vyksta realybėje– tai supratimas to, kad tos ar kitos situacijos NE VYKSTA «savaime». Pateiksiu jums vieną šiandien populiarų pavyzdį: «Sviestas pabrango!». Taigi, ne sviestas pabrango (pats), o tam tikri KONKRETŪS ŽMONĖS pakėlė sviesto kainas. Tai ir bus tikroji realybė. Kaip sakė draugas I. Stalinas, «kiekviena klaida turi pavardę». Šiame kontekste negaliu nepaminėti Juodojoje jūroje įvykusios tragedijos, kurią internete ir visose žiniasklaidos priemonėse atkartojo daugybė „ekspertų“ ir „ekspertų“. Šiuo atveju kalbama NE APIE KLAIDA. Kreiseris «Maskva» NE «ATSIRADO», kaip rašo daugelis žurnalistų ar tinklaraštininkų, prie Ukrainos krantų (pats taip paėmė ir «atsirado») – ne, jį ten atsiuntė konkretūs žmonės (Rusijos laivyno vadai). O jie, savo ruožtu, galbūt, gavo tam sankciją (arba tiesioginius nurodymus) iš kai kurių kitų žmonių (valdančiųjų valdžioje). Esu tikras, kad laikui bėgant visi šie žmonės taps žinomi ir VISAS PAVEIKSLAS to kas nutiko bus visiškai atkurtas. Tik noriu pastebėti, kad jei nėra supratimo apie visą šachmatų lentą, neįmanoma net pagalvoti apie teisingą ėjimą (ypač jūsų minčių eigą). Kai aprėptis dalinė, bet koks judėjimas bus be visumos.

Šiuo metu esu tikras (deja), kad bandyti įtikinti žmones panašiu požiūriu į jų viziją apie tai, kas vyksta, – tai NE TIK nenaudingas laiko ir pastangų švaistymas, bet ir kenkia daugelio supratimui, kaip mums atrodo, gyvybiškai svarbioms temoms. Įrodyti tam, KURIS NE NORI  klausytis  naujo ir neįprasto jam, jūs vis tiek negalėsite,  o kiekis tam skiriamo laiko, kurio šiandien katastrofiškai trūksta kažkam svarbesnio ir gyvybiškesnio jums, – išauga. Tai gali apsunkinti aprėpimą bendro vaizdo tam, kuris pasirengęs naujam. Pagrindinė problema ne tame, kad daugumos protas surambėjąs, o tame, kad ŽMONĖS NE SUVOKIA to, o daugelis ir nenori suvokti. Senosios Valdymo Sistemos rėmuose, kuri vis dar yra automotorinė mūsų Smegenyse, realizavosi tai, kad KUO MAŽIAU žmogus turi savo nuomonių, minčių ir vertinimų, kuo labiau jis vadovavosi programa Smegenų genotipų raidos rėmuose, tuo labiau jis laikė ir laiko šiandien save laisvu. Kuo labiau žmogus šiandien vadovaujasi savo nuomone ir mažiau – programa, tuo mažiau jis botas ² ir tuo labiau mato save nelaisvu. Kas nelaiko savęs sergančiu, tas negali norėti gydytis. Kas nemato SAVO NELAISVĖS, tas neturės noro būti išlaisvintas.

Šiandien niekas nežino, kaip stebėtinai sutapo laike „nesunaikinamas virusas“, įvykių Ukrainoje pradžia ir kiti veiksniai detonuoti to ir destabilizuojantys visą pasaulio tvarką. Su masine žiniasklaidos, televizijos, socialinių tinklų parama jie karinės demobilizacijos tempu sustabdė(!) visą pasaulį, socialinę ir politinę ekonomiją.  Taip greitai tai NE PAVYKO padaryti niekam net per pasaulinius karus.

Situacija pasaulyje ir mūsų šalyje susiklostė fantastiška, ir paaiškinimas to kas vyksta, kurį mes girdim pastoviai – taip pat atrodo fantastiškas. Informacija apie tai, KODĖL TAI PADARYTA, – aplinkoje tų, kurie ir toliau save įsivaizduoja esantys „valdantysis elitas“, būdamas didžiąja dalimi, kaip ir turėtų būti, VISIŠKAME NEADEKVATUME ( kas aiškiai pasireiškia, jei pažvelgti į visą „šachmatų lenta“, jų sprendimais ir veiksmais) – tariami jų (dažniausiai – pašnibždomis, su maniakiška idėja «būti užsirašomi…») – SAKRALINĖMIS ŽINIOMIS, t.y. žiniomis, prie kurių: 1 – prileidžiami tik asmenys „viršnacionalinio skrydžio“; 2 – niekas nežino, kas jie ir jie negali būti paveikti; 3 – jokiomis aplinkybėmis sakralinis žinojimas apie tai, kas vyksta dabar, netaps žinomas nepašvęstam.

O kas gi? Kas nutiko? Arba, tiksliau, kaip įvykdomi tam tikri tikslų vektoriai per Naujosios Valdymo Sistemos veikimą per liaudį į naują konstrukciją valdomos organizacinės būties išreikštuose įvykiuose (sukurtuose ir kuriamuose laike), kuriuos mes su jumis stebime ir kuriuose dalyvaujame. Tačiau dažniausiai darome mažo miestelio išvadas savo žinių lygmeniu (nesistengdami jų išplėsti per teisingą informacijos analizę, kuri vėliau tampa mūsų žiniomis), o tai NE LEIDŽIA matyti visą „ šachmatų lentą“, akcentuojant mūsų dėmesį tik į atskirus epizodus ir figūras šios lentos.

A. Virusas, naftos kainos, vadinamoji „specialioji operacija“ (karas) pasitarnavo tik kaip pretekstas išbandyti ir vėliau griauti globalizacijos stabilumą ir, remiantis gautais rezultatais – jo rekonstrukciją: globalizacija tapo problema tiems, kurie ją „sumąstė“.

B. Todėl taip vadinamieji „reformatoriai“ per kelias dienas prigudravo pašalinti pagrindinį globalizacijos veiksnį – «PASAULIS – BE SIENŲ». Tapo neįmanoma: 1) perkelti gamybą be sienų, 2) perkelti žmones be sienų, 3) perkelti prekes be sienų, 4) be sienų skleisti informaciją. Vėl atkurtos  sienos NE TIK valstybėms, bet net ir asmenims „saviizoliacijos“ metodu. Atkurtos sienos, kietos sienos, tam įtakos turėjo „specialioji operacija Ukrainoje“, kaip vienas iš jos taikymo veiksnių.

.

C. Galimas visiškas bet kokių judėjimų planetoje sustabdymas dėl: 1 – «perskaitymo» visos gyvybės palaikymo sistemos Žemėje; 2 – realių priemonių priėmimas naujam viso ir visko planetoje zonavimui. Visiškas «gyvenimo sustojimas», išreikštas tokiame įvykdyme, leis ją atnaujinti visiškai nauju formatu. Su didele tikimybe galimas naujas teritorijų zonavimas: nustatomos naujos vietos pramonei, žaliavų gavybai, gyvenimui, poilsiui, valdymo centrams, „protų centrams“ (visiškai naujais formatais rekomendacijoms rengti) remiantis Naujomis Žiniomis), ginkluotosioms pajėgoms, maisto gamybai ir kt.

D. Šalys, o tiksliau – jų «vadovai», demoralizuoti «nokauto» visos importo ir eksporto sistemos, nesugebėjimo aprūpinti gyventojus būtiniausiomis prekėmis, automotoriškai priims iškeltas sąlygas tokių pat «vadovų – valdovų»: suvereniteto išsižadėjimą; atsisakys savo vietos pasauliniame darbo pasidalijime; atsisakys savo pinigų, nuo sutarčių vykdymo ir pretenzijų kitoms šalims bei įmonėms. Priėmimas naujos finansinių operacijų sistemos, atsiskaitymo formų, visiškas paklusnumas virš valstybinių institucijų nurodymams (svajonė, kuri neišsipildė, bet noras ją įgyvendinti išlieka) ir t.t. Štai taip vyksta pasaulinis procesas nunulinimo Naujosios Valdymo Sistemos rėmuose.

D. Svarbiausia. Projektas «Koronavirusas» ir «Ukraina», kuri jį per naktį sustabdžiusi (be jokios įtampos, o tai reikšminga) – sukūrė sąlygas „Pasaulio be sienų paralyžiui“ , kad būtų galima atlikti «mokymus – testą – 2022» globalaus pasaulio valdymo: 1 – galimybės vienu metu įtraukimo visų planetos informacinių išteklių, kad būtų sukurta «virusinė ir karinė psichozė»; 2 – galimybė vienu metu uždaryti sienas tarp visų šalių ir net šių šalių regionų, siekiant sustabdyti ekonominį procesą; 3 – galimybės išjungti «visuomenę vartotojišką» iki visiško visų maisto ir energijos išteklių išeikvojimo; 4 – galimybės sukelti visišką priešiškumą bet kuriai gyventojų populiacijai iki visiškos izoliacijos ir pasirengimo ją sunaikinti (kol kas tai seni žmonės); 5 – bandymai galimybės pakeisti lyderius šalių, kurios ne visiškai sutinka su taisyklėmis «viršnacionalinės valdžios»; 6 – galimybės realizuoti tikslus koronaviruso ir veiksmus Projektų «Koronavirusas» ir «Ukraina» su PILNU IGNORAVIMU  elementarių loginių, mokslinių, teisinių, ekonominių įrodymų. Mūsų atmintyje to dar niekada nebuvo!

E. Šių «pratybų» rezultatai jau leido pradėti visišką pasaulio santvarkos rekonstrukciją, kurios tikslas Senosios Valdymo Sistemos rėmuose buvo «suplanuotas» paskutiniame Programos etape «Smegenų genotipų vystymas», skirta pradėti populiacijos mažinimą naudojant „pratybose-2020-22“ išbandytus metodus ir galutinį Pasaulio „valdymo piramidės“ atitinkamai pagal konkrečių Smegenų genotipą.

.

Fantastika – taip pasirodys daugeliui. Tačiau kaip pavyzdys sprendžiant tai ir galimybė suvokti, kas vyksta šiandien – būtent tokia buvo dviejų pasaulinių ir Napoleono karų prasmė ir tikslas. Mastas buvo mažesnis dėl valdžios tik dalyje pasaulio. Po šių karų vietoj senųjų šalių atsirado nauji „valstybingumai“ su naujais pinigais, įstatymais ir nauju įtraukimu į pasaulinį darbo pasidalijimą. Kitaip tariant: nauji pinigai, naujos valstybės, niekas niekam nieko neskolingas – gyvenimas prasidėjo «nuo tuščio lapo».

D. Visiškai aišku, kad tik PILNAS SUSTABDYMAS visų gyvybę palaikančių sistemų  leis išeiti iš aklavietės, į kurią papuolė pasaulio tvarka, vedama globalizacijos ir «Breton Woods» ¹ . Panašios situacijos sistemingai kartojosi istorijoje ir visada buvo sprendžiamos pasaulinių karų pagalba, kurie «maišė visas kortas ir dalino naujas». Bet taip buvo pagal Senąją Valdymo Sistemą. Tik noriu pastebėti, kad šiandien «svajonės» daugiau nebekartojąs įgyvendinant sugalvotą.

E. Esant branduoliniams ginklams, pasaulinis karas neįmanomas, nors šiandien apie tai daug kalbama. Ir ne todėl, kad «jis yra…». Visai įmanoma gauti efektą «pokario suniokojimo» sutapimo momentu: a) ekonominis persitvarkymas su  b) natūraliais prognozuojamais saulės aktyvumo ciklais pagal A. Čiževskį (kaip pavyzdys) ir kitais galimais kataklizmais  NE PROGNOZUOJAMAIS niekieno (cunamiai, uraganai, žemės drebėjimai ir kt.). Dabar atėjo toks momentas, kai tikimasi veiklos pabudimo visų «pasaulių» esančių Žemėje: bakteriologinio, fizinio, psichologinio, socialinio, ekonominio, kurie būtini pasenusios, perpildytos pasaulio tvarkos radikalios rekonstrukcijos procesams suaktyvinti. Galima prognozuoti tą patį poveikį 36 metų istorinėms Fibonačio spiralės ir kitoms panašioms bangoms, tačiau įvykiai vystosi ir vystysis KAIKIEK KITOMIS fizinėmis sąvokomis, Naujosios Valdymo Sistemos darbo rėmuose ir žmonių gyvybės palaikymo sistemoje. Vienaip ar kitaip, milijonai žmonių, pagauti netikėtumo įvedant projektus «Koronavirusas» ir «Ukraina» (startuojančių vystyme jau pasireiškiančių globalių pokyčių, Naujosios programos Žemės Valdyme, rėmuose) JAU MOKOSI gyventi naujame politinės tikrovės pasaulyje: neįprastume, nepriimtinume, staigume, netikėtume. Kol jie tik mokosi, o kai kuriems net linksma, tarsi jiems tai nerūpėtų. Tačiau labai greitai tai palies visus, ir jie turės kovoti už savo gyvybę, kaip ir pačiais blogiausiais žmonijos istorijos laikais. Viskas, ką jie šiandien žino, sugeba, supranta, ką įvaldę, kokį statusą turi – bus «nunulinta».

Nežiūrint į fantastiškumą totalios blokados planetoje visa ko ir visko, pasaulio tvarkos atnaujinimas įgauna pagreitį, vis greičiau ir greičiau įsibėgėja. Mano nuomone, trūksta vieno komponento – GLOBALIOS IDĖJOS, kuri sujungs visus dalyvius ir ne tik mūsų šalyje. Bet apie tai kalbėsime vėliau, nes dar daug ką reikia suprasti, kodėl ir kam kilo ši idėja, ir būtent šiuo NE PAPRASTU laiku.

Dabar, jau daugelio supratimo rėmuose, galima manyti (žinoma, kad supaprastinta versija), kad planetoje vyksta dramatiška kova tarp globalizacijos šalininkų su jos priešininkais. Akivaizdu, kad daugeliui „valdovų“  NE PATINKA globalizacija  ta forma, kuria bandė ją «sukurti», ir jie išėjo iš paklusnumo globalios pasaulio tvarkos autoriams? Tačiau «autoriams» priimantiems sprendimus, reikia kur nors įdėti trilijonus dolerių, pumpuojamų į naftos kainą, ir dar daug trilijonų dolerių, išspausdintų «bankų sistemos gelbėjimui». Jie nėra aprūpinti visais planetos ištekliais, už juos galima nusipirkti Mėnulį ir Marsą. Bet kur šie doleriai – niekas nežino. Vienu žodžiu, «Virusas» ir «Ukraina» jau ATLIKO VAIDMENĮ PRIELINKSNIO sustabdymui visam pasaulio ekonominiam gyvenimui, siekiant jį performatuoti, ir šis pasaulio tvarkos performatavimas nebegali apsiriboti «dolerio pasiūlos ir išvestinių priemonių pertekliaus išvalymu». Viskas tik prasideda – toliau mūsų laukia įvykiai, įspūdingesni nei stebimi šiandien: kasdien, kiekvieną savaitę ateis naujienos, neturinčios analogų žmonijos istorijoje. O toliau bus galima pamąstyti ir pagal A. Čiževskį (kad būtų lengviau suprasti) – «2030-2040 metais Saulė «nepaprastai stipriai suaktyvina» viską Žemėje, kas šiandien dar snaudžia, bet praneš apie save, kaip tai būdavo priešistoriniais laikais». Reikia mums visiems išmokti gyventi naujoje politinėje realybėje, kad išgelbėtume savo šalį ir savo tautą. Kas iškels tokią užduotį? Tokia užduotis gali būti nustatyta tik rėmuose visiems priimtinos ir GLOBALIOS IDĖJOS…

Kad galėtume judėti toliau, vis tiek apibrėžkime, skirtumą TARP ŽINIŲ IR SUPRATIMO, apie ką šiandien nuolat kalbama. Tai vienas svarbiausių momentų pažinime mus supančio pasaulio, kas vyksta aplink mus ir šiame pasaulyje ir rimtas žingsnis link «šachmatų lentos», kurią reikia pamatyti visapusiškai.

Žmogaus protas susijęs su teorine veikla, jis – kažkas uždaro ir giliai nepriklausomo. Ne žmogus turi protą, o Jis, Protas «gyvena žmoguje», užgoždamas jo valią ir troškimus, bet NE PASIDUODAMAS JAM. Pačiame savyje Protas neša savo tikslą ir veikiau verčia žmogų pamiršti visus poreikius ir reikiamumus, nei jiems tarnauti. Išorinė veikla slopina jį. Protas nėra vienodas pas skirtingus žmones, ir supratimas būdingas jiems ne vienodai. Tik per Protą žmogus pasiekia Supratimą savęs ir išorinio pasaulio, kuris BŪTINAI ATSIRANDA pagal tikslą. Supratimas atskleidžia tai, kas guli po išoriniais objektais ir formomis, tai, kas juos gamina. Supratimo tikslas – pasiekti atskirus reiškinius jų tarpusavio ryšiuose, SUPRASTI VISUMĄ, dalys kurio sudaro šį reiškinį. Supratime viskas reikalinga ir suprantama. Supratimas tobulėja, tampa gilesnis ir pilnesnis. Tiesos susijungia tik supratime. Supratimas formuojasi dalyvaujant dominuojančiam žmogaus protui, ir jausmai mūsų – tik įrankiai jam.

Protas  susijęs tik su praktine veikla: jis gali klysti, JIS NESAVARANKIŠKAS, prisirišęs prie kitų sugebėjimų, yra jų įrankis konkrečių žinomų tikslų siekimui. Jis NE TURI savo užduočių, ir todėl neaktyvus ir silpnėja, kai nėra veiklos. PROTAS MINTA ŽINIOMIS. Protas apsiriboja tais ženklais ir formomis, kurios yra prieinamos juslėms. Protas suteikia žinių, kurios atsiranda dėl priežasties, apsiribojančios paprastu suvokimu to, kad daiktas egzistuoja.

Žinios fragmentiškos, nesusijusios, jos nesujungia įvairių reiškinių į vieną visumą, neatsiejamai sutvirtintą vidiniu priežastiniu ryšiu. Žiniose viskas yra atsitiktinė ir nepaaiškinama. Žinios didėja paprasčiausiai pridedant vienas žinias prie kitų. Kiekvienos įgytos žinios yra uždaros savyje ir NE SUKELIA poreikio naujų žinių, ribojasi išoriniais ženklais ir išorinėmis formomis, bet ne vidine prigimtimi žinomo reiškinio. Tai ir yra savotiškas «liekamasis» reiškinys, įteigtas mums visiems Senosios Valdymo Sistemos, kurį mes patys privalome pataisyti, išmokę «semti» naujas žinias iš didžiulio informacijos srauto mus užgriuvusio.

Kaip prie to prieiti? Kaip priartėti prie iššifravimo proceso ir supratimo rezultato?

Pavyzdžiui, TEKSTO SUPRATIMAS – tai nepalyginamai daugiau, nei skaitymas. Mūsų šalies švietimo sistema propagavo savitą ir klaidinantį sampratą apie supratimą. Mokyklos ir kasdieniai reikalavimai sumažino supratimą iki įsiminimo to, ką reikia suprasti. Gebėjimas atkartoti «mintinai», atkurti visiškai ir be klaidų tam tikrą tekstą LAIKOMAS SUPRATIMU daugumoje «liaudies» švietimo sistemų. Mokykloje mintinai mokomi eilėraščiai, kvadratinių lygčių sprendimo formulės, D. Mendelejevo lentelė ir pan. Viskas įsimenama ir tiek. Tokio ugdymo vaisiai šiandien skinami suaugusiųjų politiniame gyvenime. Skaitymo klaida slypi tame, kad ji NUMATO ĮSIMINIMĄ IR VEIKSMUS “duotos informacijos ribose “. O SUPRATIMAS REIŠKIA «peržengti duotąją informaciją»  – darbą su tuo, ko tekste, jūsų gautoje informacijoje už teksto ribų (garso, vaizdo), – nėra. Tai galima paaiškinti tokiu pavyzdžiu: supratimui pateikiama skaičių serija: 144; 89; 21; 377. Užduodu klausimą: «ar aišku, kas tai?». Beveik visada atsakymas toks: „Tai aritmetiniai skaičiai 144, 89, 21, 377“ (duotos informacijos ribose) – tai grynas įsiminimas, kuris visiškai nieko NE DUODA žmogui. Šiuo atveju naudojama galimybė atsiminti, išsaugoti ir po kurio laiko atkurti keturis skaičius, kad visos šalys būtų patenkintos – mokykloje ir institute rašo „puikiai“. Tačiau supratimą čia pakeičia įsiminimas.

.

Savo laiku A.I Jurjevas ⁴ , mano draugas ir mokytojas, mokė mus, atėjusius į politiką žmones, kurie buvo praktiškai už jos ribų, – supratimo ir, svarbiausia, – supratimo tipų, skirdamas tam labai didelį akcentą. Schemos pateiktos čia, sukurtos jo ir išbandytos ne tik mano veikloje, bet ir daugelyje kitų. Visa tai nusprendžiau atiduoti skaitytojams, kurie patys žengia į pažinimo kelią ir kurie nėra abejingi tam, ką pasakiau aukščiau, įskaitant straipsnių ciklą „369“ . Išvados ir, svarbiausia, – supratimas – žinoma, priklauso nuo jūsų.

Pirmasis supratimo tipas –  «sunaikintos informacijos atkūrimas». Šiuo atveju tai pateiktų skaičių eiliškumo atkūrimas (21, 89,114, 377), o tada atradimas trūkstamų skaičių Fibonačio eilėje (34, 55, 144, 233) ir parodymas visos eilės teisinga tvarka – 21, 34, 55, 89, 144 , 233, 377.

Šiandien beveik VISA POLITINĖ informacija pateikiama visuomenei «sugriauta» dėl savo sudėtingumo, tyčia ar dėl nemokšiškumo. Šiuo atveju tai gali būti tapatinama su politikos tikslų numatymu. Tuo užsiima «politikos analitikai» visų lygių ir krypčių esamajame laike.

Antrasis supratimo tipas –  «ankstesnės informacijos atkūrimas». Mūsų pavyzdyje tai nurodo visus Fibonačio serijos skaičius, einančius prieš iš pradžių pateiktus skaičius: 1, 2, 3, 5, 8, 13 – jų NE BUVO tiesiogiai pateiktoje informacijoje. Panašiai visi politiniai įvykiai ir organizacijos turi iš anksto nulemtą šimtmečių ankstesnę istoriją. Nežinant «nulemimo» dėsnio konkrečių įvykių, neįsivaizduojama teisingai suprasti trumpus pranešimus apie dabartinę politiką. Tik tokiame kontekste galima suprasti politikos tikslingumą. Tai politinio «istoriko» darbas praeityje, nes dabar tokie dalykai «nebeveikia».

Trečiasis supratimo tipas – «prieš žavėjimasis sekančios informacijos. Čia – Fibonačio eilės skaičių išvardijimas, sekančių po 377: 610, 987, 1597, 2584 ir kt. iki be galybės. Duoti politinę ar kitokią prognozę, remiantis tiesiogiai šia informacija, neturint jos rakto (kaip Fibonačio eilės dėsnis) REIKALAS NEĮMANOMAS.  Politikoje yra sava logika, tokia pat griežta kaip ir matematinė, ir NE GALI būti įvykių, ne nenulemtų kai kurių psichologinių dėsnių jų atsiradimo. Mūsų pavyzdyje tai arti politikos tikslo kryptingumo. Tai darbas politinio futurologo ateities laike su sąlyga, kad jis turi bent mažą dalelę supratimo to, kas vyksta naujosios Valdymo Sistemos rėmuose, tame tarpe ir ką ji iš savęs parodo.

Ketvirtasis supratimo tipas – «realizacija pateiktos informacijos». Fibonačio eilė turi pagrinde «aukso pjūvį» (vieno segmento padalijimas 0,618 atžvilgiu). Ji yra VISŲ BENDRAS ĮSTATYMAS gyvojo ir negyvojo pasaulio, užtikrinantis jo stabilumą ir harmoniškumą. Politikos tikslo siekimas susijęs su šiuo supratimo variantu. Tai politinio stratego darbas, naudojančio politinio proceso ir praeitį, ir dabartį ir ateitį. Tačiau tokių šiandien – labai mažai, deja.

Ir žinoma gi – supratimo kriterijai.

Emocinis supratimo kriterijus – naudoja planšetinių kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kt. tekstų vartotojai. Kiti žino apie Fibonačio dėsnį ir naudoja šias žinias praktiškai kurdami architektūrines konstrukcijas, projektuodami automobilius, literatūrinėje kūryboje.

Empirinis supratimo kriterijus informacinių, techninių, estetinių sistemų gamintojams. Treti, susipažinę su Fibonačio eilės skaičių teorija, naudoja ją atradimui vis daugiau jos dėsningumų ir pasekmių iš jos. Tai – logiškas supratimo kriterijus politinių, socialinių, techninių ir kitų sistemų projektuotojams.

Nesunku paskaičiuoti, kad EGZISTUOJA 12 TIPŲ supratimo,  kiekvienas iš kurių leidžia išgauti iš teksto tik vieną dvyliktąją jo turinio. Supratimas neatsiejamai susijęs su tuo, ką reikia TIKSLIAI ŽINOTI, ką tu ieškai tekste. Žmogus suranda, ištraukia ir naudoja, bet tuo tarpu 11 teksto prasmių iš dvylikos lieka nežinomos jam, tarsi jų tekste jir nebūtų. O jos yra – eksperimentiškai įrodyta, kad jos yra.

Supratimas numato rėmimąsi į šiuolaikinius mąstymo įsivaizdavimus apie mąstymą, kurios turi būti būtinai įtrauktas į politinio tyrimo ir rekomendacijų formulavimo procesą: analizės metodas, mokslinis požiūris, sisteminis požiūris ir t.t. – kas leis priartėti prie POLITIKOS SUPRATIMO.

Politinis elgesys yra daugiasluoksnė sistema, kurios paviršiuje guli prieinamas ne specialistams Faktologinis lygis jo supratimo (faktai, poelgiai, datos, vardai), tačiau jo tikroji esmė PASLĖPTA GILUMINIUOSE LYGIUOSE: konteksto, potekstės, sakralinių žinių, sukeliančių politinį elgesį.

Giliau faktologinio supratimo lygio guli kontekstas, kuris slepia tikrąją elgesio paskirtį – keisti žmogaus požiūrį į gyvenimo vertybes, išaukštinant kai kurias iš jų ir nubloškiant kitas. Griežtai kalbant, kontekstas – apsupimas faktų, vardų ir kitko, įtakojančio jų «supratimą» jo prasmės.

 

Politika taip pat yra daugiasluoksnė sistema, ypač šiandieninė, nepaisant to, kad daugelis «politikų» prarado šios daugiasluoksnės sistemos sampratą.

Politikos supratimo lygis faktologinis (faktai, poelgiai, datos, vardai) slepia giluminius lygius: konteksto, potekstės, sakralinių žinių, kurios ir formuoja politiką.

Konteksto lygį sudaro tikroji politikos paskirtis – pakeisti žmogaus požiūrį į GYVENIMO VERTYBES, išaukštinant kai kurias iš jų, ir nubloškiant kitas. Griežtai kalbant, kontekstas – apsupimas faktų, vardų ir kitko, įtakojančio jį jų «supratimą».

Politikos supratimo lygiai
1. Faktologinis (elgesio supratimo lygis)	Konkrečių politinio darbo faktų analizė	Įvykiai, faktai, datos, vardai, poelgiai – Politiko tarnyba? Nauja gyvenimiška pozicija?
2. Elgesio kontekstas (antrasis elgesio supratimo lygis)	Nagrinėjimas vertybių, dinamizuojančių politinį darbą	Kokias vertybes atstovauja politikas? Koks jo Pašaukimas? Nauja pasaulėžiūra?
3. Elgesio potekstė (trečiasis elgesio supratimo lygis)	Politinės veiklos politinio tikslo nustatymas	Kokiais tikslais vykdoma politinė veikla, kokia jos Lemtis? Naujas pasaulio Paveikslas?
4. Sakralinis elgesio lygis (ketvirtas elgesio supratimo lygis)	Politinio aktyvumo prasmės supratimas	Kokia prasmė įdedama į politinį aktyvumą, kokią Misiją ji atlieka? Naujas gyvenimo Būdas? .

Potekstės lygis sudaro tikslą, iš kurio POLITIKA PAKEIČIA VERTYBES. Tam reikia turite mokslinį pasaulio paveikslą, pagal kurį nustatomas tikslas – politikos pokyčių trajektorija. Potekstė lemia tikslo numatymą (nustatymą pradinės vietos pasaulio paveiksle ir norimos vietos pasaulio paveiksle suradimas); tikslo kryptingumas (pokyčių kryptis judant link nurodyto tikslo); nusistatyti tikslo siekimas (pasiūlyti resursų, kurių pakaks judėti link pasirinkto tikslo); tikslingumas (apskaičiuokite siūlomo pasaulio paveikslo taško pasiekimo laiką, grafiką).

Politikos sakralinių žinių lygis sudaro jos prasmę. Viskas kur kas paprasčiau ir įdomiau: sakraliame politinio elgesio supratimo lygmenyje glūdi įvairios žmogaus gyvenimo prasmės versijos, aplink kurias jau daugelį amžių vyksta politinė kova. Visa šiuolaikinė politika – TAI KOVA PRASMIŲ, nors daugeliui atrodo, kad tai ekonomikų, armijų, specialiųjų tarnybų ir kt. Kieno gyvenimo prasmė bus įtraukta į didžiulės masės žmonių sąmonę, tas nenaudodamas ginklų, nugali bet kurį, net ir patį gausiausią ir iki dantų ginkluotą priešą. Aš neturiu omenyje ezoterinio supratimo sakralinių žinių, kaip turinčių «slaptą prasmę», kaip «slaptas žinias» ankstesnių civilizacijų, kurios sudarė turinį knygų, sunaikintų viduramžiais, viduramžių inkvizicijos epochoje. Ši pratarmė NE TURI nieko bendra su slaptomis galimybėmis žmogaus Smegenų, organizmo, laiko tėkmės valdymu, gravitacijos, kitų žmonių ir pan.).

Kaip mums prieiti prie naujos realybės, į kurią mes vis labiau pasineriame? Turbūt, vis gi kaip prie kažkokios Sistemos, kurią mes galėsime suprasti ir priimti apmąstydami. Kaip «sistema» klasikiniu jos įsivaizdavimu, suprantama tokia organizacija, kur ATSKIRI ELEMENTAI DIRBA KARTU, kad gautų išvesties efektą, kurio atskiras elementas pats savaime duoti negali. Tada sistema turi atitikti sekančias prielaidas:

1) turėti hierarchinę organizaciją, t. y. sistema žemesnės eilės yra integruota į aukštesnės eilės sistemą taip, kad jos išvesties efektas būtų suvokiamas aukštesnės eilės sistemos ir paverčiamas į procesą.

2) būti kryptingai, nes joje panaudotas žmogus, ir ji DIRBTINAI JO SUKURTA kam nors.

3) kiekvienas sistemos elementas turi paklusti bendram tikslui. Tikslas yra ATSKAITOS TAŠKAS sistemos kūrimui, tikslas lemia sistemos dalyvių veiklą, tikslas leidžia spręsti, ar sistema veikia teisingai.

4) kiekvienas sistemos elementas turi veikti visus kitus jos elementus, o išvesties efektai atskirų elementų turi būti transformuoti į išvesties efektą visos sistemos.

5) matavimas, vertinimas, grįžtamasis ryšys turi būti neatsiejami sistemos elementai.

Politika – toks pat SISTEMINIS REIŠKINYS, kaip pasaulinis klimatas, kaip planetos ekologija, kaip santykiai visuomenėje tarp žmonių. Politika kaip chaosas matoma tik tiems, kas nelaiko jos kaip sistemos. Paskutiniai pasauliniai įvykiai Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose – tai kūrimas labai sudėtingų penktos kartos politinių sistemų. Šiuolaikinė rusiška politika – tai nauja politika penktosios kartos post-globalizacijos epochos, tai sistema Naujosios valdymo Sistemos rėmuose, ir joje NĖRA NIEKO ATSITIKTINIO ir NĖRA NIEKO NEREIKALINGO. Kiekvienas įvykis politikoje, kaip sistemoje, neatsiejamai susijęs su visais kitais politiniais įvykiais. O visi politiniai įvykiai, kurie NE ĮSIPAIŠO į sistemą, NE GAUNA vystymosi, blėsta, išnyksta. Tai tiek pat sistemiška, ant kiek sisteminiai fiziniai reiškiniai, tokie kaip Omo Dėsnis.

Pasaulinės «filosofinės krizės» įtaka naujoje realybėje žmonėms pirmiausia pasireiškia tuo, kad – nėra apmąstymo globalių pokyčių žmonių gyvenime. Žmonės sąmoningai ir nesąmoningai nori gauti atsakymą į klausimą «kokiais jiems būti?». Daugelis tapo globalizacijos aukomis, kuri jų gyvenimą padarė nesuprantamu. Kvestionuojami atsakymai į klausimus: kas tai yra žmogus? Ką jis turėtų žinoti ir suprasti? Kas jam leidžiama, kaip žmogui, ir kas draudžiama? Žmonėms poveikį daro pasaulinė moralinė krizė, taip pat sukurtą globalizacijos, kuri egzistuoja tik su sąlyga pilnai pakeistos tradicinės moralės ir padorumo į visiškai NAUJAS NORMAS elgesio, pagrįstus skaitmenine civilizacija. Moralės normas pakeitė skaitmeniniais sėkmės kriterijais, kuriuos galima apdoroti matematiškai. Kadangi sąvokos sąžinės, sąmonės, pareigos, garbės, teisingumo NE PASIDUODA skaičiavimui, tai jos NĖRA globalizacijos vertybės. Pasaulinės intelektinės krizės įtaka žmonėms slypi tame, kad pas šiandieninę valdžią NĖRA SPRENDIMO konkrečioms globalioms mūsų laikų problemoms: ekologijai, užimtumui, nusikalstamumui, švietimui, kultūrai, medicinai ir daugeliui kitų. Einantys nenutrūkstama eile tarptautiniai forumai labiausiai išsilavinusių, protingiausių, atsakingiausių planetos žmonių NE SUKURIA sprendimų, kurie nors kažkaip pagerintų žmonių padėtį. Tai objektyvus procesas, procesas visiško nesupratimo šių žmonių nei vykstančio, nei pasekmių nuo priimtų jų sprendimų, su sąlyga to, kad šie sprendimai gali ir nepasitvirtinti realybėje, kurią jie sumanė. Poveikis pasaulinės finansų krizės žmonėms, kuris ryškėja vis labiau aiškiau jau visiems, – reiškinys daugeliui LABAI PASLAPTINGAS, ir tikėti tarptautinių finansininkų ir ekonomistų forumų diskusijų medžiaga vargu ar galima. Organizavimas RF finansų sistemos po prisijungimo prie Breton Woods susitarimų ir Vašingtono konsensuso yra vis dar uždara tema, ir tik neseniai buvo žengtas realus žingsnis siekiant sulaužyti šią nusistovėjusią schemą, vėlgi kaip dalis praktinio kelio pradžios Naujosios valdymo Sistemos vykdomuosiuose veiksmuose. Daugeliui žmonių jau aišku (ir TAI NEABEJOTINAS PLIUSAS ), kad visas šiuolaikinės civilizacijos projektas – rankų darbo, ir, paprastai tariant, tai tik verslo projektas: visa tai pagrįsta finansiniu reguliavimu su dolerio dominavimu ir, jei dar paprasčiau – rankų darbo sukurtą finansinį fašizmą žmonių atžvilgiu. Krizės ekonomikoje veda į pagundų ir pasaulio politikoje. Daugelis šiuolaikinių socialinių mokslų ir politikų pripažįsta ir šaukia savo prognozėmis apie artėjantį kolapsą tarptautinės politikos srityje, ir tai tikrai negali netrikdyti visuomenę. Visiškai pakanka tik paminėti šią nevaldomą būseną įsisenėjusio neapibrėžtumo politikoje kaip reikšmingam veiksnyje, įtakojantį į kompleksinį įvertinimą esamų būsenų, kurios šiandien pastebimos vis aiškiau ir aiškiau.

Neabejotina, įtakojančių vertinimo faktorių šiandien vykstančio, kaip bazinio pagrindo bendro paveikslo įvykių raidos pasaulyje, DAUG DAUGIAU, nei čia paminėta, tačiau aš neturiu tikslo tai analizuoti su skrupulingu tikslumu, sustosiu tik pastaraisiais metais sukurtą žiniasklaidos erdvę, kurios funkcionavimo vaisius mes dabar «pjauname». Media erdvė, pirmiausia Internetas, tapo nauja terpe žmonijos gyvavimo. Tačiau joje egzistuoja savos stichinės nelaimės – pavyzdžiui, informacijos antplūdis, užgriūvantis ant žmonių ir suryjantis jų laiką, laisvę ir sielos ramybę. Tai ŽYMIAI SUKOMPLIKAVO suvokimą naujosios realybės praktiškai viskuo. Yra realybė, kuri patvirtina realumą vykstančio. Reikalas tame, kad mūsų atmintis ir pojūčiai netobuli ir vienpusiški. Iki kiek realu yra tai, ką mes manome esant tikra? Kur prasideda «tikrovė, kurią, mes laikome tikrovė»?

Jūs galite ignoruoti realybę. Bet jūs NE GALITE ignoruoti pasekmes realybės ignoravimo. Mes galime pakeisti objektyvią tikrovę tik tuo atveju, jei pakeisime savo subjektyvią tikrovę. O šito reikia mokytis – mokytis per žinias ir jų taikymo patirtį. Sunkumas suvokimo naujosios realybės žmonėms šiandien yra tame, kad jos inovacijos visada įsivaizduojamos:

Aprašyti realybės negalima. Realybė matosi mums iš skirtingų požiūrio taškų. Realybė iš esmės nesuprantama, nes ji NEAPRĖPIAMAI ĮVAIRI ir suvokiama visada individualiai. Galima aprašinėti žmonių reakciją į šiandienos naują realybę – savo įspūdžius, savo požiūrį į ją.

Baimė. Veikiamas naujų potyrių ir pojūčių psichiškai sveikas žmogus nustoja atskirti realų nuo dirbtinio. Žemė slysta iš po kojų, nes pats normalios psichikos apibrėžimas, normalus gyvenimas, nustoja būti laikomas normaliu. Pokyčių srautas atneša precedento neturinčių komplikacijų gyvenimuose žmonių, kurie tampa aukomis futurašoko. Ateityje žmogaus laukia pasaulis, kuriame NĖRA NIEKO BENDRO su tuo pasauliu, prie kurio jis pripratęs… Jei tik vien technika būtų nutrūkus nuo grandinės, bet ir tada mūsų padėtis būtų gana sunki. Mirtinas pavojus slypi tame, kad ir kiti socialiniai procesai numetė kamanas ir įnirtingai veržiasi nežinoma kryptimi, atsisakydami paklusti visiems mūsų bandymams juos suvaldyti. O čia dar ir politika kaip – DALIS MŪSŲ REALYBĖS. Pavojus yra tame, kad politika neretai pareiškia apie save kaip apie vienintelę realybę.

Vienatvė. Išsakysiu įtarimą apie tai, kad anomija ⁵ atsiranda su sparčiais socialiniais ir ekonominiais pokyčiais, kurie pažeidžia tvarką socialinėje struktūroje. Socialinių normų griovimas ir apribojimų praradimas iššaukia pas žmones tokius jausmus, tarsi jie atsirado erdvėje BE ORENTYRŲ. Neturėdami atskaitos taškų, žmonės pavargsta nuo egzistencijos. Jų pastangos tampa nenaudingos, gyvenimas praranda savo vertę ir prasideda sparčiai besitęsiantis savęs naikinimas.

Nuobodulys. «Kuo gilesnis sielvartas, tuo ilgiau truks nuobodulys». Būtent NUOBODULYS STABDO socialinius, tyrimų, asmeninius procesus, atvedantis į stagnaciją visose visuomenės srityse. Žmogus intuityviai bando kovoti su nuoboduliu, kuris veda į jo asmenybės degradaciją, slydimą į primityvias ir nusikalstamas elgesio formas. Jei kovoja su nuoboduliu – reiškia, politizuoja.

Apatija – būsena, prie kurios viskas aplinkui tampa abejinga, nėra noro su niekuo kalbėtis ir ką nors daryti. Šis atsiribojimas nuo visko, kas vyksta, ir stoiška ramybė. Pasireiškia ABEJINGUMU APLINKINIAMS, kuris gali virsti pasibjaurėjimu gyvenimu. Požymiai: bloga nuotaika, mieguistumas, vangumas, stoka emocijų, apetito, abejingumas viskam, kas vyksta aplinkui. Nustoja domėti tai, kas anksčiau buvo labai svarbu ir reikšminga.

.

Kaip priimti naują realybę, kokie tai įrankiai..?

Gyvenimo prasmė – tai kažkas tokio, dėl ko žmogui VERTA GYVENTI. Prasmė randama, kai žmogus suvokia, kad yra už ką nors atsakingas kažkieno ar kažko atžvilgiu. Gyvenimas turi prasmę, kuri visada yra už ribos jo paties «Aš». Trūkstant prasmės, žmogus tampa silpnas, praranda atramą, bet kokia nepalanki gyvenimo situacija jį išbalansuoja.  Nėra didesnės gyvenime prasmės, kaip padėti žmonėms ją rasti.

Gyvenimiškos vertybės – tai, kas nenumaldomai traukia žmogų, ką jis yra pasirengęs apginti net savo gyvybės kaina. Jos pasireiškia kaip jausmas, kaip aistra kokiam nors užsiėmimui, sulyginamu su meilę. Gyvenimiškos vertybės – tai būdas ATIDUOTI ŽMONĖMS savo dovaną, talentą, viską, kuo žmogus turtingas iš prigimties. Jei gyvenimiškos vertybių nėra arba jos yra mažos, tai žmogaus sąmonė susiaurėja iki gyvulio ribos. Nesant gyvenimiškų vertybių, kuriomis žmogus šventai tiki, jis nustoja būti asmenybe ir praranda gebėjimą savarankiškumui.

Gyvenimo tikslas yra tikslo formavimo produktas, susidedantis iš: a) tikslo numatymo, grindžiamas visuomenės informaciniais – pažintiniais procesais, permąstančio adekvatumą visuomenės būklės; b) tikslo kryptingumas, pasireiškiantis charakteryje dar egzistuojančių politinių partijų, besirenkančių visuomenės raidos kryptį, bet, kaip matyti šiandien, jau nebegebančios to; c) tikslo siekiamumas, pagrįstas stiprios valios lyderių savybėmis (kurie yra pasirengę duoti žmonėms pagrindinę Idėja, kurios šiandien nėra) ir tautų, skatinančių politinius pokyčius; G) tikslo panašumu, priklausančiam nuo realių žmonių psichosomatinių galimybių pasiekti iškeltą tikslą. Tikslas, kaip sąmoningas numatomos ateities paveikslas, yra viena iš amžinų politikos problemų ir negali egzistuoti be Idėjos, paskelbtos lyderio. Štai kas, deja, – ne duota suprasti daugeliui ir politikų tame tarpe.

Kaip apibrėžti įžvalgų sistemą ir kuo vadovautis tokiu sunkiu mums visiems metu? Kokia pagrindinė mūsų veiksmų samprata?.  Svarbiausia, mano nuomone, yra stengtis pervesti žmonių NEIGIAMAS EMOCIJAS, kylančias susidūrus su nauja realybe, linkme apmastymo situacijos ir bendro novatoriškų problemų sprendimo bei prisitaikymo prie naujos socialinės – ekonominė realybės. Tai leis pervesti natūralų žmonių nepasitenkinimą pablogėjusia savo padėtimi iš emocinės (suvokimas) į racionalų (apmastymas). Svarbiausia – nuimti per didelę įtampą keliu INFORMACIJA, PAAIŠKINIMAI apie tai, kas vyksta, ir prisitaikymo metodų prie naujos tikrovės ir stengtis suprasti dėsningumus naujosios realybės pasaulyje ir Rusijoje. Tai tarsi politinio spektaklio siužetas, kuris veiksmas po veiksmo paaiškina, kokių pokyčių galima tikėtis iš naujosios tikrovės ir kaip žmonės ar konkretus žmogus gali sėkmingai įsilieti į šią naują tikrovę.

Kalbant su žmonėmis, aptarinėjant dabartines problemas supančios tikrovės, darau išvadą, kad dabartyje Rusijoje yra trys pagrindiniai požiūriai į tai, kas vyksta.

«Žmonės su antpečiais» daugumoje blaiviai vertina situaciją, visapusiškai palaiko projektą «Ukraina» (SVO) ir POSUKĮ VALSTYBĖS nepriklausomybės link. Ir nė vienas iš jų net neturi omenyje „policinės“ ar «diktatūrinės» valstybės artimiausioje perspektyvoje.

«Verslo žmonės» praktiškai paeiliui yra emocijose, laiko projektą «Ukrainą» (SVO) nesavalaikiu, BIJO SUSIDŪRIMO šalyje «policizmo» ar «diktatūros», kas dar stipriau pataikys į visus sunkius taškus jų verslo (daugiausia smulkaus ir vidutinio).

«Ofisinis planktonas» dažniau NE TURI savo tiksliai suformuluoto požiūrio ir dažnai svyruoja tarp dviejų ankstesnių nuomonių.

Likusi masė – užima LAUKIMO NIŠĄ, «namas kraštinis», «pagyvensim –pamatysim». Šiuo metu nepaprastai svarbu suprasti visiems mums, kas neša ar bando nešti ir «platinti» informaciją, kuri jau tapo jų (mūsų) žiniomis, TIK IR BŪTINAI DIALOGAS su žmonėmis, aiškinantis jiems kodėl ir už ką viskas, ką jie mato ir jaučia, kas vyksta, kaip tai atsispindi ir atsispindės dabartiniame gyvenime – yra galimybė suvokti, kad tai kas vyksta ir įgyti savo gyvenimo patirties šiuo sunkiausiu mums visiems kelyje, atsisakant emocijų ir «atjungus», galiausiai, – Žmogiškąjį savo protą. Galite piešti pasaulio paveikslą juodomis spalvomis kiek tik norite, nuo to ji AIŠKESNĖ IR SUPRANTAMESNĖ netaps ir naudos praktiniams veiksmams išbristi iš dabartinės katastrofiškos būklės neatneš. Žinoma gi dauguma tų, su kuriais jūs kalbatės ir kalbėsitės tokiomis temomis, visada paklaus – «o tu kur visa tai prisigaudei ir prisiskaitei..?». Atsakymą į šį klausimą rasite patys, jei prisiminsite aukščiau aprašytą požiūrį pamąstymuose – «sviestas pabrango». Kiek daugiau nei prieš 10 metų dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo paviešinta informacija, kuri buvo surinkta ir sukoncentruota į keturias knygos ir 10 priedų Kūrinio «Žmonijos Formavimosi Pagrindai». Žmonės, kurie surinko, sukaupė ir sukūrė šią informaciją – RUSŲ Liaudis, o jei tiksliau – Žmonės. Įvertinti šio jų darbo visapusiškai mes šiandien NE GALIME ne tik dėl jo svarbos visko ir viso supratimo, bet ir praktiniam pritaikymui šiandieninėje realybėje. Tai NE PROGNOZĖS – tai paaiškinimas visų tų procesų, kurie mūsų Žemėje buvo pradėti dėl objektyvumo ir kurie «atvedė mus visus» būtent į tą tašką (kaip vienas iš daugelio pavyzdžių) ir į tą įvykių raidą šiandien vykstančių prieš akis ir kurios tikrovėje paaiškinamos tik žinant visą šiuose darbuose pateiktą informaciją. Štai jiems, šiems žmonėms (pasvarstymuose mūsų dabartinių Smegenų vystyme), mes ir turėtume būti be galo dėkingi! Maža to, ši informacija NE KONSERVATYVI šiandien, o turi tęsinį savo laisvam informatyvume per tuos pačius (kai kurie jau paliko mus, deja) žmones mūsų objektyvioje realybėje ir jau yra prieinama. Būtina siūlyti visiems SAVARANKIŠKAI SKAITYTI viską, kas yra vieša, bet kadangi šiandien skaitymas, švelniai tariant, nėra «gerbiamas», reikia, atsižvelgiant į savo asmeninį supratimą konkrečių temų, daryti sau ištraukas iš pagrindinių ir jums suprantamų Kūrinio (ŽFP) paklausiomis temomis ir duoti paaiškinimus savo supratimo ribose, sukeldamas pašnekovo susidomėjimą pačia informacija ir norą pradėti skaityti ir pažinti patį šaltinį.

 

Aš pabandysiu viską, kas parašyta aukščiau, išversti į informacijos plotmę, pateiktą «Žmonijos Formavimosi Pagrinduose», glausta forma, prieinama žmonėms, kuriems tai NEŽINOMA, bet taip, kad iššauktų susidomėjimą eiti toliau.

Panašus kuria savo panašumą. Taip intervencinei Sistemai buvo tikslingiau ir lengviau valdyti ir įgyvendinti visas savo idėjas bendrame vystymosi procese įteigtos jų kaip – po Civilizacijos. Būtent todėl pakankama dalis žmonių buvo paveikti poveikio formuojant pas juos 42-46 Smegenų genotipą (22% planetos gyventojų). Bet jie buvo NE VALIOJ savęs atžvilgiu ir NE GALĖJO priešintis priverstinai duotoms ir nutaikytoms jiems ĮPATINGOMS BŪSENOMS jų sąmonės, nulemiančioms visą jų pasaulėžiūrą ir atitinkamą įkūnijamą jų gyvenimišką būtį, bet tik ribotose rėmuose neatskiriamumo ir privalomojo pasireiškimo SMURTO IR PARAZITIZMO bet kokiam maste jų darytuose veiksmuose! Šita iškreipta ar nukrypusi nuo tikrųjų žmogiškųjų vertybių sąmonė šiandien apibrėžiama (sąlygiškai supratimo rėmuose) kaip «parazitizmo fenomenas». Tačiau ar reikia suvokti ir vienpusiškai teigti apie tai, kad toks fenomenas yra gamtiškas «natūralumas», o visi atliekami žmonių veiksmai nuo tokios būsenos, nukreiptos nuo sąmonės tiesos, paveikto įtakai šio įteigto fenomeno – yra taip pat gamtos natūralumas ir tuo labiau istorinis dėsningumas? Žinoma gi, KATEGORIŠKAI NE ir dar daug kartų ne! Būtent tame visuomeninis mokslas giliai klydo ir iš dalies kaltas dėl šios katastrofiškos tragedijos, tiek dėl žmonių civilizacinio vystymosi (ypač praėjusiame amžiuje), tiek dėl atsiradimo paties fakto anti-civilizacinio sąmokslo tarptautinės oligarchijos – «Globalizacija». Taip, TAI YRA įsikišimas per smurtą iš intervencinės Sistemos pusės į procesus žmonių Proto vystymąsi. Taip, tai galų gale Sisteminis smurtas per visą civilizacijos vystymosi eigą, bet tai NĖRA natūrali prigimtis Žemei, o juo labiau TARSI ISTORINIS DĖSNINGUMAS, kurtas žmonių atliekamais veiksmais! Pagal šią SVARBIAUSIĄ IR VIENINTELĘ priežastį «primestas pasauliui neišvengiamumas anglo-amerikiečių ir europiečių civilizacinio pranašumo»  nieko bendra su natūralia tikrąja prigimtimi NE TURI, tai taip pat nėra besąlyginis istorinis dėsningumas, o tai tik yra iš dalies įvykęs produktas vykdomosios veiklos dalies žmonių, kurie buvo paveikti formavimo iškreiptos ir nukreiptos nuo tiesos sąmonės per prievartinį įtraukimą jų į intervencinės programos valdymo procesą – «Smegenų genotipų raida».

Tokiu būdu «anglo-amerikietiškas-europietiškas civilizacinis pranašumas» tėra tik dalelė iš bendros veikiančios būsenos kaip BAIGIAMOSIOS DALIES vektorinės programos proceso (pateikiama žmonėms kaip tam tikra civilizacinės raidos programa – «Globalizacija») intervencinės Valdymo Sistemos padarant Žemėje «Civilizaciją- parazitizmo ir prievartos» ! Jokio istorinio dėsningumo, jokios natūralios prigimties, jokio kitokio pamąstymo apie tai toliau BŪTI NE GALI! Šiuo metu nepriklausomų publicistų, istorikų ir pažangių socialinių mokslininkų dėmesys orientuotas į jų atradimą itin baisaus fakto apie tebevykstantį tarptautinio planetinio sąmokslo, kurį organizuoja ribotas «elitarinio» ratas iš terpės anglo-amerikiečių bendruomenės, kuri sąlyginai apibrėžiama kaip «Pasaulio Revoliucija – 2.0». Tikslai tokios konspiracinės revoliucijos «globalizuotos elitų degeneratų» gana išraiškingai suformulavo Maksimas Kalašnikovas:

«Suprasdami tai, kad IŠEIKVOTOS KAPITALIZMO GALIMYBĖS, ir jis stovi ant krizės slenksčio, pavojingo analogo Vakarų Romos imperijos žlugimo, valdovai kapsistemos sąmoningai transformuoja ją į naujosios vergijos kastų visuomenę. Negana to, šeimininkai šios visuomenės turi (dėka raidos medicinos ir biologijos, informacinių technologijų ir nanotechnologijų) gauti pirmiausia ilgą (kelis šimtmečius) aktyvų ir sveiką gyvenimą, o po to – ir praktiškai pilną fizinį nemirtingumą. Plius super galios. Tokiu būdu, jie suformuos tikrą «aukščiausią rasę», atskirtą nuo pavaldinio grynai biologiškai. Tai ne kas kita, kaip transhumanizmas, dirbtinis žmogaus keitimas biologinių ir kitų aukštųjų technologijų pagalba – bet tik siauram išrinktųjų ratui. Tuo pat metu lemiamo proveržio šia kryptimi tikimasi iki 2045 m».

Su tam tikra išankstine prielaida drįstame drąsiai pareikšti, kad jiems to padaryti NE BUS GALIMYBĖS, nes tai tikrai buvo tokia programos įgyvendinimo perspektyva vadovaujant senajai intervencinei Valdymo Sistemai, tačiau JI LIKVIDUOTA ir kaip Programa, ir kaip Sistema. Maža to, pats savaime planuojamas faktas atsiradimo 46-ojo Smegenų genotipo individų (pagal programą turėjo būti 984 000), kurie ir turėjo įvykdyti tokią programą «transhumanizmo», – taip pat neįvykęs, nes iškart po 461 genotipo atstovų pasirodymo, pritraukiant buvusį Kalifornijos VK, programa jų tolesnio pasireiškimo likviduota visiškai, t. y. Smegenų genotipas 462-466 ​​iš viso neatsirado.! Pasaulis gali būti ramus, o «sąmokslininkai» tegul lieka savo klastingose ​​svajonėse, jų ilgaamžiškumas ir visa kita yra APRIORI NEĮMANOMA APSKRITAI. Automotorinė apraiška jau nebekontroliuojamų ir nelydimų veiksmų rankomis «Startinių agresyvių praeities likučių» (dabartinių 461-ojo Smegenų genotipo) bus visiškai sunaikinta kartu su jų atstovais. Bet vis dėlto JI DAR KOLKAS egzistuoja ir yra savimi labai pavojingas destruktyvus procesas visai pasaulio bendruomenei. Ką mes šiandien visi ir stebime, jis pats procesas savo gilumu daugumai (tai skaitant) skaitoma tiesiog fantazija. Baigsiu tuo, kas bus išsamiai aptarta kituose šios serijos straipsniuose. Svajonė + būdas = Idėja. Svajonė – būdas = fantazija.

.

F. Škrūdnievas (Ф. Шкруднев)

23.04.2022 г.

¹ Garsusis „ Credo quia absurdum est“ („Tikiu, nes tai absurdiška“, tai yra metafizinis supratimu) yra Tertuliano kūrinio „Apie Kristaus kūną“ fragmentas, kuriame polemika su gnostišku „Ir Dievo Sūnus mirė: tai be c) diskutuotina, nes tai juokinga. Ir palaidotas jis prisikėlė: tai aišku, nes tai neįmanoma.

² Botas , taip pat interneto botas ir panašiai – virtualus robotas, veikiantis specialios programos pagrindu, kuris automatiškai ir/arba pagal nurodytą grafiką atlieka bet kokius veiksmus per žmonėms skirtas sąsajas.

³ Breton Vudso sistema , Breton Vudso susitarimas yra tarptautinė piniginių santykių ir prekybos atsiskaitymų organizavimo sistema, sukurta po Breton Vudso konferencijos, įvykusios 1944 m. liepos 1 d. iki liepos 22 d. Pakeitė finansų sistemą, pagrįstą „auksiniu standartu“. Konferencija pažymėjo tokių organizacijų kaip Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pradžią.

⁴ Aleksandras Ivanovičius Jurjevas (1942 m. spalio 6 d. Leningradas – 2020 m. lapkričio 26 d. Sankt Peterburgas) – sovietų ir rusų psichologas. Mokslinės krypties „politinė psichologija“ SSRS ir šiuolaikinėje Rusijoje įkūrėjas, psichologijos mokslų daktaras, profesorius.

⁵ Anomija – visuomenės būklė socialinių normų ir institucijų dezorganizacijos, žmogaus veiklos sąlygų neapibrėžtumo ir nestabilumo, skelbiamų viešų susirinkimų neatitikimo ir teisinių priemonių prieinamumo masėms žmonių jiems pasiekti.